TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangi dovana Elektrėnams šildyti

2015 05 21 6:00
Elektrėnų jėgainės 1 MW teko atseikėti 1,55 mln. litų (450 tūkst. eurų) investicijų, taigi maždaug trečdaliu daugiau nei vidutiniškai rinkoje.  LEG nuotrauka  

Elektrėnų gyventojų viltys, kad ilgai laukta ir gegužės mėnesį paleista nauja biokuro katilinė atpigins šilumos energiją, gali neišsipildyti. Naujo šilumos įrenginio užsakovė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) parinko itin brangią suomišką technologiją. Dėl to šios biokuro jėgainės statyba kainavo maždaug trečdaliu brangiau nei tokios jėgainės su lietuviškais katilais.

Brangesnė ne tik suomių technologija. Užsienietiškiems katilams tinka tik specialiai paruoštas biokuras, kuris taip pat kainuos daugiau. Atitinkamai brangesnė bus ir naujoje jėgainėje gaminama šilumos energija.

„Elektrėnuose pastatyta biokuro katilinė – tai lyg 4 asmenų šeimai nupirktas 20 vietų autobusas“, - sakė Virginijus Ramanauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas.

Pažymėjo statybų pabaigą

Gegužės 13 dieną, dalyvaujant premjerui Algirdui Butkevičiui ir žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, bendrovės LEG Elektrėnų komplekse paminėta naujos biokuro katilinės statybos darbų pabaiga. Vyriausybės vadovas džiaugėsi, kad Elektrėnuose šilumos energija bus gaminama naudojant ne brangias dujas, o atsinaujinančius išteklius, medienos atliekas. Todėl esą turėtų mažėti šilumos kaina energetikų miesto gyventojams.

Tačiau Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis neskubėjo daryti išvadų. „Šilumos energija reikalinga pačiai elektrinei, Kietaviškių šiltnamiams ir Elektrėnų bei Vievio gyventojams, tačiau kol kas dar nežinoma, kokia bus jos gamybos kaina, pastaruosius dvejus metus ji buvo didesnė už Lietuvos vidurkį. Tikimasi, kad pradėjus veikti naujai biokuro katilinei gyventojams šilumos kaina mažės“, - kalbėjo meras.

Miesto vadovas, regis, ne veltui minėjo žodį „tikimasi“, nes pačių šilumos gamintojų prognozės rodo, kad šilumos kaina Elektrėnuose veikiausiai nemažės.

Brangesnė nei rinkoje

Pastaruoju metu Lietuvoje statytų biokuro katilinių vidutinės investicijos siekė maždaug 1 mln. litų (290 tūkst. eurų) į 1 megavatą (MW) jėgainės galios. Naujos Elektrėnų jėgainės 1 MW teko atseikėti 1,55 mln. litų (450 tūkst. eurų) investicijų, taigi maždaug trečdaliu daugiau nei vidutiniškai rinkoje.

Pavyzdžiui, 2011 metais pastatytos AB „Grigiškės“ biokuro 18 MW biokuro katilinės investicijos siekė 19 mln. litų (5,5 mln. eurų), UAB „GECO Kaunas“ 2012 metais paleista 20 MW biokuro katilinė kainavo 20 mln. litų (5,79 mln. eurų), pernai atidaryta 19,2 MW Petrašiūnų biokuro katilinė - 20,7 mln. litų (6 mln. eurų) ir 20 MW Šiaulių pietinė biokuro katilinė – 17,2 mln. litų (5 mln. eurų).

Tuo metu „Lietuvos energijos gamybos“ pradedamos eksploatuoti 40 MW Elektrėnų biokuro katilinės investicijos siekia apie 62 mln. litų (18 mln. eurų).

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, LŽ patvirtino, kad vidutinė investicijų suma į 1 MW biokuro elektrinės siekia apie 1 mln. litų (290 tūkst. eurų). Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad kuo katilinė galingesnė, tuo investicijos yra mažesnės.

Tokiu atveju 40 MW jėgainės statybos turėtų kainuoti mažiau negu 20 MW. Pigesnė jėgainė, kai ji statoma šalia kitų jėgainių ar įmonių arba jų teritorijoje, nes nereikia statyti naujos infrastruktūros. O statybos tuščiame lauke brangesnės. „Bet kuriuo atveju formulė „1 mln. litų - 1 MW šilumos jėgainės“ nesikeičia“, - teigė pašnekovas.

Tai LŽ patvirtino ir UAB „GECO investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis. Prieš dvejus metus ši bendrovė už 20 mln. litų pastatė 20 MW biokuro katilinę Kaune. Pernai su Vokietijos energetikos įmonės „Danpower GmbH“ valdoma bendrove „Danpower Baltic“ pradėjo statyti biokuro katilinę Vilniuje. Į 25 MW galios jėgainę ketinama investuoti 10 mln. eurų (35 mln. litų).

Šis projektas, pasak R. Štreimikio, brangesnis nei Kaune dėl kelių priežasčių: dėl „Vilniaus energijos“ iškeltų sąlygų tenka statyti kelis milijonus kainuojančią siurblinę, elektrinė statoma pastate, kurį reikia rekonstruoti, Vilniuje brangesnė žemė, be to, perkama šiek tiek brangesnė austrų įranga. Tačiau vidutinės investicijų kainos į biokuro katilines, verslininko nuomone, nepakito.

Vienas biokuro jėgainių įrangą gaminančios ir diegiančios įmonės vadovas (redakcijai vardas ir pavardė žinoma) LŽ pasakojo, kad prieš trejus metus LEG projekto vadovai aplankė biokuro įrangą gaminančias įmones ir vėliau į konkurso sąlygas įrašė tokias sąlygas, kurių nė vienas lietuvis gamintojas atitikti negalėjo. Pasak jo, LEG pasirinkta suomių technologija tinka didelėms 100-150 MW galios elektrinėms. Elektrėnuose esą buvo galima eiti keliu, kuriuo pasuko Kaunas, Šiauliai ir kiti miestai, pasirinkę pigesnius lietuviškus katilus.

„Išskirtinis projektas“

Bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas LŽ atsiųstame laiške patvirtino, kad investicijų į 1 MG galios kiekis tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos technologijos. Pasak jo, LEG biokuro katilinėje naudojama verdančio sluoksnio biokuro deginimo technologija yra kitokia nei visose LŽ paminėtose katilinėse naudojama ardyninės pakuros technologija.

„Toks pasirinkimas padarytas atsižvelgiant į esamą situaciją ir aplinkybes. „Lietuvos energijos gamybos“ situacija išskirtinė: turime užtikrinti ir reguliuojamų vartotojų (Elektrėnų gyventojų), ir nereguliuojamų vartotojų („Kietaviškių gausa“), ir savo reikmes. Todėl buvo nuspręsta rinktis patikimus, didesnės galios įrenginius, gerokai efektyvesnę bei aplinkai palankesnę technologiją. Pasirinkta verdančio sluoksnio biokuro deginimo technologija leidžia maksimaliai efektyviai sudeginti biokurą. Ši technologija yra efektyvesnė (aukštesnis naudingo veikimo koeficientas), galima naudoti įvairesnį kurą. Vadovaujantis didelių kurą deginančių įrenginių aprašu, ši technologija geriausiai iš visų tinka biomasei deginti. Ekonominiu požiūriu ši technologija maksimaliai atitinka įmonės interesus bei užtikrina optimalų investicijų ir jų efektyvumo santykį“ – dėstė J. Bartlingas.

Eliminavo lietuvišką pramonę

Asociacijos LITBIOMA prezidentas V. Ramanauskas LŽ tikino, kad Lietuvos biomasės energetikos pramonė būtų pajėgi pagaminti tokio dydžio katilus su ardyninėmis pakuromis. „Pinigai būtų likę mūsų šalies ekonomikai stiprinti. Lietuvoje yra 4 gamintojai, kurie gamina katilus su ardyninėmis pakuromis nuo 0,5 MW iki 22 MW galios“, - LŽ sakė V. Ramanauskas. Jis svarstė, jog lietuviškas produktas visada pigesnis negu importinis ir dėl to, kad nereikia įskaičiuoti tiesioginių transportavimo sąnaudų.

„Vertinant makroekonominiu požiūriu, šalis visada turėtų remti savo gamintojus, nes taip ne tik kuriamos darbo vietos, teikiamos užduotys mokslininkams, bet ir gerinamas importo ir eksporto balansas“, - sakė jis.

Pasak V. Ramanausko, Lietuvos biomasės energetikos pramonėje dirba apie 6500 žmoniu, apie 2000 susiję su technologijų gamyba ir diegimu.

Kaina mažės nedaug

Naujos Elektrėnų biokuro katilinės bandymai pradėti balandį, tad nuo praėjusio mėnesio dalį šilumos gamina biokuro katilai, o kitą dalį – naujoji garo katilinė naudodama gamtines dujas. Gegužę Kainų komisijos patvirtinta LEG gaminamos šilumos energijos kaina buvo 3,66 euro ct/kWh.

Palyginimui, „Klaipėdos energijai“ gegužę nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlė tiekti šilumą gerokai pigiau: UAB „Fortum Klaipėda“, lygiomis dalimis deginanti biokurą ir komunalines atliekas, - po 1,12 euro ct/kWh, AB „Klaipėdos baldai“ – 1,30 euro ct/kWh.

„Kauno energijai“ gegužės mėnesį „Šilko“ katilinė siūlė tiekti šilumą po 1,12 euro ct/kWh, „Inkaro“ katilinė – 1,20 euro ct/kWh, Petrašiūnų katilinė – 1,29 euro ct/kWh, „GECO Kaunas“ – po 1,43 euro ct/kWh.

Elektrėnuose net ir pradėjus deginti biokurą šiluma kainuos neką pigiau negu dabar. „Viso projekto metu planuota biokuro katilinėje pagamintos šilumos energijos pardavimo kaina – apie 3,8 euro ct/kWh. Galutinė šilumos pardavimo kaina šiuo metu yra derinama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nors ji priklauso nuo biokuro kainos biržoje, tikrai neviršys 4 euro ct/kWh ribos. Bendrovė daro viską, kas nuo jos priklauso, kad Elektrėnų vartotojai būtų vieni iš tų, kurie už šilumos energiją moka mažiausiai", - LŽ tikino J. Bartlingas.

Gegužę pagal šilumos kainą Elektrėnai buvo 14 vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. UAB Elektrėnų komunalinio ūkio tiekiama šiluma šį mėnesį elektrėniškiams kainuoja 5,66 euro ct/kWh. Tačiau Elektrėnai gerokai nusileidžia miestams, kur šiluma gaminama daugiausia iš biokuro. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, kur biokuro dalis kuro struktūroje sudaro 68 proc., šiluma gegužę kainuoja 4,58 euro ct/kWh, Utenoje (77 proc. biokuro) – 5,0 euro ct/kWh, Mažeikiuose (88 proc.) – 5,09 euro ct/kWh, Kaune (29 proc.) – 5,13 euro ct/kWh.

Elektrėnuose įdiegus suomišką verdančio sluoksnio biokuro deginimo technologiją, verslininkų nuomone, teks pirkti ir brangesnį geresnės kokybės biokurą. „Jis negali būti sausas arba šlapias, o turi būti labai homogeniškas, vienodo dydžio ir konsistencijos. Ši technologija ir geresnis biokuras leis jėgainę užkurti ir užgesinti per kelias valandas, tuo metu ardyninės pakuros katilams uždegti ir atvėsinti reikia kelių dienų. Pasirinkimas priklauso nuo to, kokius tikslus sau kelia savininkas“, - sakė R. Štreimikis.

Investicijos į biokuro jėgaines Lietuvoje

JėgainėInvesticijos, mln. eurų (ES lėšos)GalingumasPastatymo metai
Elektrėnų biokuro katilinė18 (1,7)40 MW2015
„E energija“ grupės biokuro katilinė Vilniuje7,0 (1,7)19,2 MW2015
Šiaulių pietinė biokuro katilinė5,0 (1,7)20 MW2015
Petrašiūnų biokuro katilinė6,0 (1,7)19,2 MW2014
UAB „GECO Kaunas“ biokuro katilinė5,8 (0,0)20 MW2012
AB „Grigiškės“ biokuro katilinė5,5 (2,5)18 MW2011

Šaltinis: Įmonių duomenys, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"