TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangi elektra didina įtampą

2013 10 12 6:00
Šiemet į Lietuvą daugiau elektros importuojama iš Latvijos, Estijos ir Šiaurės Europos, mažiau - iš Rusijos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šią vasarą elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje buvo 9 proc. didesnė nei pernai. Spalio 1-ąją elektra biržoje pabrango iki 43,6 cento už kilovatvalandę, o po 10 dienų atpigo iki 23 centų. Elektros importuotojai ir perdavimo sistemos operatorius nurodo skirtingas elektros kainų biržoje augimo priežastis.

Rusijos ir Lietuvos kapitalo bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atstovai teigia, jog elektros energijos kaina biržoje šiuo metu sumažėjo todėl, kad Baltijos šalių tinklo operatoriai leido į šias šalis tekėti beveik trečdaliu didesniam rusiškos elektros kiekiui. Šios bendrovės komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas tvirtina, kad Baltijos šalių tinklo operatoriai po pertraukos sudarė galimybę importuoti trūkstamą elektros energiją iš trečiųjų šalių.

„Šiandien jau matome ir tokio sprendimo rezultatą: dienos metu padidinus pralaidumą iš Baltarusijos pusės nuo 0 iki 300 megavatų (MW), elektros energijos kaina biržoje sumažėjo beveik 25 procentais“, - teigė jis.

Spalio 9 dieną elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje sumažėjo iki 21,76 cento (Estijos zonoje ji siekė 14,10 cento), o spalio 10 dieną – net iki 18,02 cento (Estijos zonoje – 14,67 cento) už kilovatvalandę (kWh).

„INTER RAO Lietuva“ tvirtina, kad vien dėl tinklo operatorių veiksmų elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje spalio 1-ąją buvo pasiekusi net 43,61 cento už kWh, nors tuo metu Estijos zonoje ji kainavo 17,77 cento. „Pelnas dėl šių skirtumų teko Estijos ir Latvijos sistemų operatoriams, o jį sumokėjo Lietuvos elektros energijos tiekėja", - tvirtino V.Čebatariūnas.

Ginčas dėl operatorių sutarčių

Anksčiau šį mėnesį „INTER RAO Lietuva“ skelbė, kad rinkoje trūkstant elektros energijos ir jos kainoms pasiekus aukštumas ši bendrovė galėtų užtikrinti trūkstamos elektros energijos tiekimą, tačiau to padaryti neva neleido šiemet pasirašyti „Litgrid“ (Lietuva), „Augstsprieguma tikls“ (Latvija) ir „Elering“ (Estija) susitarimai. Pagal juos esą skiriamas maksimalus pralaidumas prekybai tarp Baltijos šalių ir importuojama daugiau elektros iš Estijos bei Skandinavijos.

„INTER RAO Lietuva“ teigė, kad šie susitarimai apribojo elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, galbūt didino elektros energijos trūkumą "Nord Pool Spot" biržos Lietuvos zonoje bei greičiausiai lėmė kainų didėjimą.

„Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis nesutinka su tokiu požiūriu. Jis LŽ teigė, kad didelių kainų elektros biržoje priežastys – vietinės generacijos trūkumas regione, ypač Lietuvoje ir Latvijoje, vykdomas planinis elektrinių remontas Karaliaučiuje bei elektros perdavimo linijų remontas.

„Būtent elektros linijų remontas ir rekonstrukcijos yra tikroji tarpsisteminio pralaidumo apribojimų priežastis, mažinanti galimybes importuoti elektrą iš kitų šalių. Galimybes prekiauti elektra biržoje riboja ne susitarimai, o pralaidumas“, - teigė R.Staniulis.

Pasak jo, šių metų kovą Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas dėl tarpsisteminio pralaidumo nustatymo ir paskirstymo – tai aiškių ir skaidrių sąlygų, kaip tarpsisteminis pralaidumas turi būti valdomas, mechanizmas. „Šios taisyklės buvo būtina sąlyga Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinkoms sujungti ir išlieka būtina sąlyga baigti Baltijos šalių integraciją į Šiaurės Europos elektros rinką. Toks pats perdavimo galių paskirstymo metodas taikomas Šiaurės šalyse bei yra numatytas naudoti kuriamoje bendroje Europos Sąjungos elektros rinkoje“, - sakė R.Staniulis.

Tiekėjai suka skirtingais keliais

Didžiausia Baltijos šalių elektros gamintojos „Eesti Energia“ antrinė įmonė Lietuvoje „Enefit“ rugsėjį paskelbė, kad laikinai nesudarys naujų sutarčių su klientais dėl elektros tiekimo už fiksuotą kainą Lietuvoje ir Latvijoje, kol bus išspręstos problemos dėl elektros energijos tiekimo per valstybių sienas įkainių.

Vidas Čebatariūnas

Estų sprendimą lėmė susitarimas tarp elektros tinklus valdančių Baltijos šalių įmonių. Jame nuspręsta nuo birželio 3 dienos panaikinti galimybę iš anksto fiksuoti elektros energijos perdavimo per Estijos ir Latvijos sieną kainą. Ši kaina kasdien nustatoma nauja. Dėl to, joks energijos tiekėjas, esantis šiauriau nuo Latvijos ir perduodantis elektrą per šią sieną, nebegali prognozuoti perdavimo kainos ir fiksuoti savo elektros kainų galutiniams vartotojams tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Bendrovė pastebi, kad jos klientai šiose šalyse elektros energiją dažniausiai perka būtent fiksuotomis kainomis.

„Šiuo metu matome elektros transportavimo iš Estijos į Latviją ir Lietuvą problemą. Jei ši situacija nesikeis, nepasirašysime naujų sutarčių, o dabartinės liks galioti dabartinėmis sąlygomis, nepaisant biržos kainų augimo“, - LŽ sakė UAB „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Tuo metu didžiausias pagal klientų skaičių nepriklausomas elektros energijos tiekėjas Lietuvoje „Energijos tiekimas“ dėl aukštų biržos kainų neketina keisti sutarčių kainodaros. „Nors elektros kainos biržoje dėl įvairių priežasčių nuolat svyruoja ir pastaraisiais mėnesiais buvo ganėtinai aukštos, klientai gali būti visiškai ramūs - jie elektros energiją iš mūsų įmonės perka fiksuotu tarifu, todėl kainos pokyčiai biržoje jiems yra neaktualūs“, - LŽ vakar sakė bendrovės generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.

Gatis Junghanas, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius, LŽ teigė, kad rinkos kainų augimas ilgainiui palies ir galutinius vartotojus, tačiau dauguma jų iš karto to nepajus, nes Baltijos šalyse dauguma vartotojų renkasi fiksuotos kainos sutartis. „Kitąmet momentinės kainos turėtų išlikti panašios kaip šiemet, nes nesitikima didelių energetikos infrastruktūros - naujų elektrinių ar jungčių - pokyčių, kurie galėtų daryti įtaką momentinėms kainoms rinkoje vasarą ir rudenį. Iš esmės nėra veiksnių, dėl kurių kaina galėtų kristi. Tačiau politiniai sprendimai, kaip antai Lietuvos Vyriausybės planai 2014 metais mažinti kvotas subsidijuojamoms elektrinėms 0,7 TWh, kainą galėtų net padidinti“, - prognozavo G.Junghanas.

„Enefit“ vadovas A.Šyvokas mano, kad Lietuvos rinkoje biržos kainos neturi tokios didelės įtakos, palyginti su Šiaurės Europos šalių rinkomis. "Didieji Lietuvos nepriklausomi elektros tiekėjai ateities laikotarpiams kainas užsitikrina dvišalėmis sutartimis su didmenininkais elektros gamintojais, todėl jiems biržos kainų įtaka yra mažiau juntama. Ir kitų metų kaina priklausys būtent nuo tokių dvišalių sutarčių kainų lygio. Lietuvoje nėra realiai veikiančios likvidžios finansinės rinkos, kuri galėtų parodyti tikėtinas kainas ateinančiais laikotarpiais“, - tvirtino jis.

Renkasi reguliuojamas kainas

Per aštuonis šių metų mėnesius importuota 70 proc. (5,3 TWh) Lietuvoje suvartotos elektros energijos, per aštuonis 2012 metų mėnesius 74 procentai (5,7 TWh).

Iš Latvijos, Estijos ir Šiaurės Europos šiemet gauta 55 proc. viso importo, per praėjusių metų tą patį laikotarpį – 44 procentai.

Nors Latvijos ir Lietuvos vartotojai turi galimybę elektros energiją pirkti biržos kainomis, bet Lietuvoje elektrą fiksuotomis kainomis perka beveik 100 proc. klientų, o Latvijoje – 96 procentai.

Lietuvos juridiniai asmenys visiems įmonių valdomiems objektams iki praėjusių metų gruodžio 10 dienos turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją elektrai tiekti nuo 2013 metų sausio 1 dienos, tačiau didelė dalis įmonių perka elektrą reguliuojama kaina. „Lesto“ duomenimis, šių metų pradžioje 72 tūkst. verslo objektų pirko elektrą iš visuomeninio tiekėjo, rugpjūtį jų sumažėjo iki 44 tūkstančių.

Vidutinė „Lesto“ reguliuojamų tarifų vartotojams parduodamos elektros kaina 2013 metais sudaro 40,32 centų už kWh (be PVM).

Garantinio elektros tiekimo kaina yra 25 proc. didesnė nei buitiniams vartotojams.

Šaltinis: „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"