TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangi elektra gali išstumti iš šalies verslą

2015 06 28 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje pramonės vartotojai ir verslas už elektrą moka daugiausia regione. Be to, įmones vargina kasmet besikeičiantis teisinis reguliavimas. Vokietijos pramonininkų atstovas perspėja: neskatinkite pramonės trauktis iš šalies ir investuoti į kitus pasaulio regionus.

Vokietija po intensyvių derybų su Briuseliu priėmė teisės aktus, kurie leidžia mokesčio, analogiško lietuviškajam viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiui, tarifą mažinti įmonėms, naudojančioms daugiausia elektros energijos ir aktyviai dalyvaujančioms tarptautinėje prekyboje. „Nesumažinus mokesčių naštos, kompanijos išsikels į kitas šalis, kuriose elektros kaina mažesnė. Šis argumentas įtikino Briuselį“, - teigė Dennisas Rendschmidtas, Vokietijos pramonės asociacijos (BDI) Energetikos ir klimato politikos skyriaus vadovas, Lietuvos Seime surengtoje konferencijoje „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas: problemos ir galimybės“.

Konferencijoje Seime diskutavo Lietuvos politikai, Energetikos ministerijos ir kitų valstybės įstaigų specialistai bei didžiausių verslo įmonių vadovai. Ją organizavo Seimo Ekonomikos komitetas kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir advokatų profesine bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“.

Erzina neprognozuojamas rytojus

Vidmantas Jankauskas: "Remiamame investicijas į jėgaines, gaminančias šilumą ir elektrą, tačiau pramonės įmonių, kurios tokias pat elektrines stato savo reikmėms, papildomai apmokestiname.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, energetikos konferencijoje kalbėjo, kad mūsų šalyje gyventojai už elektrą moka bene mažiausiai regione, tuo metu pramonės vartotojai – daugiausia. „Manau, politikai supranta, kad pramonei svarbu, jog elektros kaina vietos rinkoje nebūtų didesnė nei tose šalyse, į kurias ji eksportuoja produkciją. Šiuo atveju Lietuva gamintojams sukuria labai nepalankias sąlygas. Pramonės vartotojai taip pat palyginti labai daug moka už elektros perdavimą ir skirstymą“, - dėstė energetikas.

Tačiau bene labiausiai pramonę, pasak jo, erzina tai, kad įmonės dar ir dabar nežino, kokį VIAP mokestį reikės mokėti kitais metais. „Galime prognozuoti, kiek bus gaminama atsinaujinančios elektros, bet nežinome, kokia bus kainoje VIAP dalis, kurią teks mokėti termofikacinėms elektrinėms ir Lietuvos rezervinei elektrinei Elektrėnuose. Praėjusį rudenį matėme, kaip nei iš šio, nei iš to buvo nuspręsta gerokai padidinti remtiną Lietuvos elektrinės kvotą. Skaičiai tikrai buvo neaiškūs, neskaidrūs, nežinia kaip suskaičiuoti“, - sakė jis.

V. Jankauskui nesuprantamas valdžios noras traukti pinigus iš gamybininkų, kurie pasistatė efektyvias kogeneracines elektrines ir gamina elektrą savo reikmėms. „Remiamame investicijas į jėgaines, gaminančias šilumą ir elektrą, tačiau pramonės įmonių, kurios tokias pat elektrines stato savo reikmėms, ne tik neremiame, bet dar ir papildomai apmokestiname“, - stebėjosi energetikas.

Itin brangus rezervas

Kęstutis Daukšys: "Valstybės energetikos įmonės, subsidijuojamos iš VIAP biudžeto, neturėtų būti pelno gavėjos, o tik paslaugų teikėjos."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys mano, kad tvarka, pagal kurią nustatoma Lietuvos rezervinės elektrinės ir termofikacinių elektrinių kasmet nustatoma remtina kvota, finansuojama iš VIAP biudžeto, kurį surenka visi elektros energijos vartotojai, yra ne visai skaidri.

Seimo nariui kelia abejonių ir našta, kuri gula ant verslo pečių, nes ji viena sunkiausių Europos Sąjungoje, ir neaišku, ar visada suderinama su galimybėmis prievolę sumokėti. „Galime sakyti, ką norime, bet Lietuvos įmonių konkurencingumas visiškai priklausomas nuo aplinkinių valstybių. Negalima ir nepavyks visą laiką mažos darbo jėgos kaina dengti didelės elektros energijos kainos“, - tvirtino jis.

Parlamentaras pabrėžė, kad elektros energetikos sektoriuje Lietuva visiškai priklausoma nuo importo, o savos gamybos kaštai yra dideli, importo atžvilgiu nekonkurencingi, todėl daug subsidijuojami. Kita vertus, iš VIAP biudžeto finansuoti gamybos projektai "pririšo" prie gamtinių dujų, mat į Lietuvos elektrinės 9-ąjį bloką ir termofikacines elektrines investuota tiek lėšų, kad jas uždaryti dabar jau nerealu.

K. Daukšys atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje elektros kaina, nepaisant didžiulių investicijų ir valstybės paramos, pagal perkamąją galią yra didžiausia Europoje: 38 proc. didesnė negu vidutinė 28 ES narėse, 16 proc. - negu Latvijoje, 30 proc. - negu Estijoje, 45 proc. - negu Vokietijoje, 61 proc. - negu Danijoje.

„Iki 2015 metų iš VIAP mokesčio surinkome apie 1,4 mlrd. eurų. Tai 176 mln. eurų kasmet. Verslo dalis - beveik 1 mlrd. eurų. Palyginkime: universitetai kasmet iš valstybės gauna maždaug 170 mln. eurų finansavimą, Policijos departamentas – 200 mln. eurų, Krašto apsaugos ministerija įvairiems pirkimams šiemet sulauks 135 mln. eurų. Tai reiškia, kad VIAP biudžetas prilygsta vienos rimtos valstybės finansuojamos krypties apimčiai, o lyginant su biudžeto įplaukomis, - 33 proc. pelno mokesčio pajamų ir 46 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, - skaičiavo parlamentaras.

Iš VIAP lėšų beveik 100 proc. finansuota „Nord Balt“ elektros jungtis į Švediją, skatinama atsinaujinančių elektros energijos išteklių plėtra, pastatytas Elektrėnų 9-asis blokas, iki šiol subsidijuojamos neefektyvios termofikacinės elektrinės, naudojančios brangias gamtines dujas.

Kita vertus, K.Daukšio nuomone, VIAP finansavimo sistema gera tuo, kad labai lengvai administruojama – kiek už suvartotas kilovatvalandes pinigų į biudžetą įkrenta, tiek jų patenka į kitas rankas. Visgi Lietuvos rezervinės elektrinės ir termofikacinių elektrinių kasmet nustatoma remtina kvota, finansuojama iš VIAP, politikui atrodo ne visai skaidri. Kelia abejonių ir našta, kuri gula ant verslo, mat ji - viena sunkiausių ES, ir neaišku, ar ji visada suderinama su galimybėmis VIAP prievolę sumokėti.

Seimo narys priminė, kad VIAP nustatymo mechanizmas šiuo metu ginčijamas Konstituciniame teisme, į kurį kreipėsi grupė parlamentarų, dėl VIAP mokėjimo 2011 metais teismuose ginčijasi keli ūkio subjektai, VIAP surinkimo tvarka apskųsta Europos Komisijai. K. Daukšys pripažino, kad dėl visų šių bylų ir skundų egzistuoja, nors ir nedidelė, rizika, kad gali tekti 1,4 mlrd. eurų VIAP lėšų sunešusiems mokėtojams jas grąžinti. „Bent jau baudą tikrai galime gauti“, - perspėjo jis.

K.Daukšys taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį už VIAP paslaugas surinktų pinigų buvo išvežama į Rusiją sumokėjus už importuotas gamtines dujas. O net maksimalaus dydžio subisijos, pavyzdiui, 267 mln. eurų 2013 metais, nacionaliniams gamintojams nepasugojo jų nuo staigių ir ženklių kainos biržoje svyravimų tų pačių metų rudenį.

Problemų, Seimo nario nuomone, kelia VIAP lėšų galimas perskirstymas. Mat jeigu 10 proc. VIAP biudžeto būtų iš pramonės įmonių perkelta ant buitinių vartotojų pečių, jiems elektros kaina pakiltų maždaug 23 procentais. „Kita vertus reikia derinti VIAP su mokėtojų galimybėmis. Galime sakyti ką norime, bet Lietuvos įmonių konkurencingumas yra visiškai priklausomas nuo aplinkinių valstybių. Negalima ir nepavyks visą laiką mažos darbo jėgos kaina dengti didelę elektros energijos kainą“, - dėstė jis.

K. Daukšio nuomone, vertas svarstymo klausimas: gal būtų prasmingiau naudoti kitas valstybės paramos priemones brangiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, skolinimąsi su valstybės garantija, - juk šiandien beveik nereikėtų mokėti palūkanų.

Energetikos ministerijai jis siūlė pasukti galvą, kad VIAP našta verslui būtų kuo mažesnė, tačiau ir buitiniams vartotojams elektros kaina nedidėtų. „Reikia pastangų, nes nebeturime rezervo brangiai mokėti už elektros energiją, kadangi pramonė taps nekonkurencinga. Be to, valstybės energetikos įmonės, subsidijuojamos iš VIAP biudžeto, neturėtų būti pelno gavėjos, o tik paslaugų teikėjos. Šių įmonių iš komercinės veiklos uždirbamas pelnas turėtų mažinti VIAP mokamą dalį. Atsirastų nors šiokia tokia pusiausvyra“, - reziumavo politikas.

Danguolė Bublienė: "Kai kurios įmonės priverstos mokėti savo konkurentams arba apmokėti valstybės klaidas."/vu.lt nuotrauka

Teisinė sumaištis

Danguolė Bublienė, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatė, pastebėjo, kad Lietuvoje dažniausiai akcentuojama, kaip skirstomos VIAP lėšos, ir, deja, pamirštama, kas už jas sumoka. Jos nuomone, už apskrito stalo susodinti 10 teisininkų nesugebėtų sutarti, kokia yra VIAP įmokos ar mokesčio teisinė prigimtis. „Jeigu tai mokėjimas už paslaugas - kokia paslauga civilinių teisių santykių požiūriu teikiama? Juo labiau, kokia paslauga teikiama, jeigu subjektas gamina elektrą savo poreikiams?“, - klausė advokatė.

Toks teisinis neaiškumas, anot jos, verslui sukuria papildomų sunkumų ir sąnaudų, kurių nebūtų, jeigu teisinis reguliavimas būtų aiškus. „Dabar kai kurios įmonės priverstos mokėti savo konkurentams arba apmokėti valstybės klaidas, kaip atsitiko neproporcingai daug VIAP lėšų išdalijus saulės energijos gamintojams. Ar tikrai kompensacija saulininkams atitinka VIAP sampratą?“ – abejojo D. Bublienė.

Advokatė pabrėžė, jog yra neaišku, ar VIAP yra valstybės nustatyta pareiga, kurią privalu mokėti, ar sutartinis dalykas, dėl kurio verslas gali derėtis. Kintantis VIAP paslaugų sąrašas ir VIAP tarifo šokinėjimas taip pat esą įrodo, kad teisinio reguliavimo aiškumo nėra. Juolab kad kelių mokesčių dydžiams prilygstanti suma nustatoma iš vartotojų ir gamintojų kasmet renkama vadovaujantis ne įstatymu, o ministrų ar vyriausybės lygio nutarimais.

Ji siūlė remtis Vokietijos, Prancūzijos, Rumunijos patirtimi. Šiose šalyse VIAP prilygstantis tarifas esą yra mažesnis įmonėms, kurios vartoja daug elektros energijos ir yra itin jautrios elektros kainai.

Vokietijoje – skirtingi tarifai

Vokietijos pramonės asociacijos Energetikos ir klimato politikos skyriaus vadovas D. Rendschmidtas per konferenciją pasakojo, kad šios šalies energetikos sistema dabar sprendžia kelis svarbius uždavinius. Iki 2022 metų turi būti uždarytos visos branduolinės elektrinės, o atsinaujinančių energijos šaltinių dalis elektros gamyboje iki 2050 metų turi siekti 80 proc. (dabar - apie 27 proc.).

Vokietijoje elektros kainos gana didelės: namų ūkiai moka po 25,9 euro ct/kWh, o mažos įmonės – 14 euro ct/kWh, kai ES vidurkis yra atitinkamai 11,7 euro ct/kWh ir 18,6 euro ct/kWh. „Tai problema, mažinanti Vokietijos įmonių konkurencingumą. Tiek daug mokame todėl, kad egzistuoja mokesčio tarifas, taikomas atsinaujinančių išteklių plėtrai. Jis dabar siekia 6 euro ct/kWh“, - sakė D. Rendschmidtas.

Vokietijoje šis tarifas nėra vienodas visoms įmonėms. Šalis po intensyvių darybų su Briuseliu priėmė teisės aktus, kurie leidžia lietuviškajam VIAP mokesčiui analogišką tarifą mažinti įmonėms, naudojančioms daugiausia elektros energijos ir intensyviai dalyvaujančioms tarptautinėje prekyboje. Tuo metu didžiąją dalį mokesčio moka kompanijos, kurios sunaudoja vidutinį kiekį elektros energijos.

„Šalyje yra apie 2 tūkst. įmonių, kurios labai intensyviai naudoja elektros energiją ir moka mažesnio tarifo mokestį. O bendrovės, kurios elektros energiją gamina pačios ir ją sunaudoja savo reikmėms, iš viso nemoka arba moka sumažintą mokestį. Jis tuo didesnis, kuo jėgainių efektyvumas mažesnis. Tai galima palyginti su VIAP tarifu Lietuvoje“, - teigė svečias.

Vokietija sugebėjo įrodyti Briuseliui, kad tai nėra valstybės pagalba. „Pirma, ji neteikiama iš valstybės biudžeto. Antra, mes tik mažiname papildomą naštą subjektams, kurie intensyviai vartoja elektros energiją“, - pažymėjo D. Rendschmidtas.

Dabar Vokietijoje iš 46 tūkst. pramonės įmonių 96 proc. moka visą mokesčio tarifą, o 4 proc. – sumažintą. Tačiau mažiau mokančios bendrovės suvartoja 41 proc. elektros energijos, tuo metu mokančiosios visą tarifą – 43 procentus. 19 proc. elektros energijos vartoja įmonės, kurios pačios ją gamina.

Vis dėlto toms 2 tūkst. įmonių, kurioms taikomas mažesnis tarifas, mokesčio našta pastaraisiais metais padidėjo net 70 procentų. 2014-aisiais jos sumokėjo 281 mln. eurų, o 2015 metais jau mokės 479 mln. eurų. Daugiausia elektros naudojančios ir mažesnį mokestį mokančios Vokietijos bendrovės dirba maisto, plastiko, chemijos produktų gamybos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo pramonėje.

Reforma lėmė, kad šios įmonės neišsikėlė į kitas šalis, bet pritraukė naujų investicijų. „Pramonės politika turi būti tinkama. Norime išlaikyti pramonę Europoje, todėl negalime sudaryti tokių sąlygų, kad ji būtų priversta keltis į kitus pasaulio regionus“, - dėstė svečias iš Vokietijos.

Jis rekomendavo Lietuvai remtis Vokietijos patirtimi ir suvokti, kad intensyviai elektros energiją naudojančios įmonės negali mokėti tiek pat, kiek kiti ūkio subjektai. „Stebėkite padėtį, neskatinkite pramonės investuoti į kitus pasaulio regionus“, - ragino Vokietijos pramonininkų atstovas.

Įstatymas Seimą pasieks rudenį

Energetikos ministrą Roką Masiulį konferencijoje pavadavęs ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys teigė, jog dabar rengiamas Elektros energijos įstatymo pakeitimo projektas numato įtvirtinti prievolę ne rečiau kaip kartą per penkerius metus atlikti VIAP poreikio analizę. Esą tuomet tik jos pagrindu būtų sprendžiama, kurias paslaugas įtraukti į VIAP sąrašą ir kokie galimi VIAP finansavimo šaltiniai.

„Taip pat būtų įtvirtinti ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų, poveikio elektros energijos kainai principai. Jie iš esmės turėtų suvaldyti VIAP kainos didėjimą ir palengvinti visų elektros energijos vartotojų dalią“, - paaiškino E. Purlys. Ir pridūrė, kad įstatymo projektas Seimą turėtų pasiekti rudenį.

VIAP lėšų biudžetas (be PVM) 2010–2015 metais

Pavadinimas/Metai201020112012201320142015
Surinkta VIAP lėšų, mln. eurų125,0​177,7​209,5​250,1198,2160
Surinkta VIAP lėšų, mln. litų431,7613,8723,6863,7684,5552,7
VIAP kaina, euro ct/kWh​1,37​1,74​2,042,716 (​0,903*)2,068 (​0,946*)1,642 (0,945*)
VIAP kaina, lito ct/kWh4,736,017,049,377 (3,119*)7,141 (3,268*)5,671 ​(3,262*)

* Gamintojams, vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"