TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangi šiluma - našta valstybei

2009 04 08 0:00
Šį šildymo sezoną gyventojų išlaidų kompensacijoms iš biudžeto skirta 68 proc. lėšų daugiau nei pernai - 771 mln. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Besibaigiantis brangiausias tūkstantmečio šildymo sezonas ištuštino ne tik gyventojų kišenes, bet ir biudžetą. Šiemet iš jo nepasiturinčių gyventojų išlaidoms šildymui ir karštam vandeniui kompensuoti buvo skirta net 68 proc. daugiau lėšų nei pernai - 77,1 mln. litų. Savivaldybių kišenės jau tuščios, tad jos šildymo sezono pabaigą skelbia anksčiau.

Kaip jau ne kartą rašė LŽ, gamtinių dujų kainos Lietuvai pradėjo kristi nuo praėjusių metų spalio, kai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų Rusijos kompanijai "Gazprom" Lietuva mokėjo 1320 litų - nuo tol per pusmetį dujų kaina sumažėjo daugiau kaip 40 procentų. Jau kovą 1000 kubinių metrų šio kuro tekainavo 770 litų. Tarptautinės agentūros "Societe Generale Bank" prognozėmis, balandį už tą patį kiekį dujų turime mokėti apie 670 litų, gegužę - 610, birželį - 580 litų.

Pingant kurui, Taline centrinis šildymas jo gyventojams jau sausį atpigo 9 proc., vasarį - 8 proc., o kovą - dar tiek pat. Latvijos sostinėje Rygoje gegužę šilumos energijos tarifai bus jau 19 proc. mažesni nei praėjusių metų spalį. Šias kainas Latvijos visuomeninių paslaugų reguliavimo komisija patvirtino kovą.

Nors kuras pigo visiems vienodai, Lietuvos gyventojai už šildymą visą sezoną mokėjo nerealiai didelę kainą - ji nesumažėjo. Lietuvoje nauji, tikėkimės, ne didesni, o mažesni, šilumos tarifai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bus tvirtinami kaip ir kasmet - tik birželį ir įsigalios tik liepą.

Analitikai neslepia, kad jeigu sprendimas mažinti tarifus būtų priimtas anksčiau, kai kurių miestų gyventojai būtų lengviau išgyvenę besibaigiantį šildymo sezoną, o valstybė sutaupiusi dalį būsto šildymo išlaidoms kompensuoti numatytų lėšų, kurios dabar nusėdo šilumininkų kišenėse.

Bandys sutaupyti

Kauno mieste šilumos tiekimas bendrojo lavinimo mokykloms, išskyrus darželius-mokyklas, jau baigtas praėjusį penktadienį. Kitiems šilumos vartotojams šildymo sezonas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu bus baigtas šį penktadienį. Neslepiama, jog taip bandoma sutaupyti lėšų.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija bendrojo lavinimo mokykloms rekomenduoja išjungti pastatų šildymą mokinių pavasario atostogų laikotarpiu - balandžio 4-13 dienomis. Tačiau pasekti Kauno pavyzdžiu ir užbaigti šildymo sezoną Panevėžys neketina, kol vidutinė paros temperatūra tris dienas iš eilės neviršys 10 laipsnių.

Nors orai dar vėsūs, gyventojų radiatoriai savaite anksčiau nei įprastai atvės ir sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas LŽ sakė, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad šią savaitę mokiniai turės pavasario atostogas, be to, sinoptikai žada šiltą ilgąjį šventinį savaitgalį. Jis neslėpė, kad tokiam sprendimui įtaką padarė ir patys vilniečiai bei įstaigų vadovai, kurie kaip niekada aktyviai savivaldybę šturmavo skambučiais, prašydami baigti šildymo sezoną - mat nebeišgalintys susimokėti geriau sutinka šalti.

Daugiabučių gyventojai gali patys sutartinai kreiptis į šilumos tiekėją dėl šilumos tiekimo nutraukimo, tačiau, K.Karoso duomenimis, tai sostinėje iki šiol buvo padariusios vos kelios bendrijos.

"Trečiadienį ir ketvirtadienį baigiame šildymo sezoną sostinėje. Jeigu jo pabaiga būtų nukelta, artėjančių šiltų švenčių metu šiluma būtų naudojama neefektyviai, būtų patiriamos nereikalingos išlaidos", - sako K.Karosas. Jo teigimu, atlikta šilumos tinklų analizė parodė, kad automatizuotai į šilumos vamzdynus šiomis dienomis patiekiama vos dešimtadalis šilumos energijos, o tai rodo, kad poreikio šildyti pastatus jau nėra.

Išmokoms lėšų pritrūko

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina LŽ teisinosi, kad ministerija dar nežino, kiek iš tikrųjų savivaldybėms trūksta lėšų būsto šildymo išlaidoms kompensuoti, ši informacija ją pasieks balandžio pabaigoje.

"Kasmet tam numatytų biudžeto pinigų šiek tiek likdavo, o šiemet kai kurios savivaldybės jų pritrūko, tačiau ne vien tik kompensacijoms už šildymą, bet ir kitoms socialinėms išmokoms", - teigė ji. Ankstesnę šildymo sezono pabaigą S.Kulpina linkusi sieti su savivaldybių noru taupyti lėšas - ne tik skirtas gyventojų išlaidoms kompensuoti, bet pirmiausia ir savo biudžetų lėšas, kuriomis apmoka savivaldybės įstaigų šildymo sąskaitas.

S.Kulpinos teigimu, šiam šildymo sezonui gyventojų išlaidoms kompensuoti iš biudžeto skirta 68 proc. daugiau lėšų nei pernai. Mat planuojant poreikį jau buvo numatytas galimas didesnis paramos gavėjų skaičius dėl labai pabrangusio šildymo.

"Niekam nebuvo paslaptis, kad kuras buvo brangus ir kad didesnė dalis gyventojų neįstengs už šildymą susimokėti patys. Išlaidų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas toks, kad, nesvarbu, kiek didėja kuro kainos, šeima ar vienišas žmogus šildymui negali išleisti daugiau kaip 20 proc. savo pajamų. Iki pabrangstant šildymui kompensacijas gaudavo vidutiniškai apie 100 tūkst. gyventojų per mėnesį. Šiais metais planuodami lėšas numatėme, kad per mėnesį šildymo kompensacijas gaus 125 tūkst. asmenų. Jeigu šildymas pigs, gaunančiųjų kompensacijas turėtų būti vidutiniškai apie 100 tūkstančių. Teisę į būsto šildymo kompensaciją turi apie 3 proc. šalies gyventojų", - dėstė S.Kulpina.

Jos teigimu, daugiausia gyventojų kompensacijas už šildymą gauna tose vietovėse, kur šildymo kaina yra didesnė. "Kuo šilumos kaina yra aukštesnė, tuo daugiau žmonių įgyja teisę į būsto šildymo kompensaciją, - neslėpė ji. - Jeigu gavę iš savivaldybių pirmo ketvirčio ataskaitas pamatysime, kad tikrai trūksta lėšų, esame parengę jų perskirstymo tarp savivaldybių projektą. Jeigu reikės, ieškosime papildomų lėšų. Nepasiturintys gyventojai dėl to neturėtų nukentėti."

Neskuba mažinti kainos

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos LŽ pateiktais duomenimis, į kovą pakeistą šilumos kainų skaičiavimo metodiką ir raginimus perskaičiuoti tiekiamos šilumos kainas kol kas sureagavo vos 7 šilumos tiekėjai. Pagal pateiktus kainų projektus labiausiai (20 proc.) šiluma turėtų pigti Marijampolėje - nuo šiuo metu galiojančios 28,33 ct už kWh tiekėjai galėtų nurėžti beveik 6 ct - iki 22,59 ct už kWh.

Telšiuose, Palangoje, Druskininkuose, Kaišiadoryse, tiekėjų skaičiavimais, šiluma pigs vos 5 proc., t. y. tik 1-2 centus.

Bet pateiktuose naujų šilumos kainų projektuose šilumininkai siūlo ne tik mažesnes kainas. Antai UAB "Litesko" filialai nesikuklina: "Marijampolės šiluma" Sargėnuose siūlo jos tarifą pakelti beveik 8 proc. (nuo galiojančių 22,87 ct už kWh iki 24,60 ct už kWh), o filialas "Alytaus energija" taip pat pateikė jos šilumos kainų padidinimo projektą (galiojančią 25,73 ct už kWh kainą norima kilstelti iki 25,85 ct už kWh).

Klausiama, kodėl užtruko naujos šilumos kainų skaičiavimo tvarkos įgyvendinimas, nors jau balandį tikėtasi pastatus šildyti pigiau, Kainų komisija bėdą vėl verčia galiojantiems įstatymams.

"Apie 20 įmonių jau dabar galėtų sumažinti šilumos kainas, tačiau kol galioja dabartinė Šilumos ūkio įstatymo redakcija, numatanti ilgas šilumos kainų nustatymo procedūras bei papildomą mėnesį vartotojams informuoti, šilumos kainos gali keistis tik kas 6 mėnesius. Tad didžioji dauguma vartotojų naujo kainos skaičiavimo principo naudą pajus per 3-6 mėnesius", - teigiama Kainų komisijos Šilumos skyriaus specialistų LŽ parengtame atsakyme.

Komisija planuoja, jog kainos turėtų mažėti nuo 5 iki 20 procentų. Anksčiau šios komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys yra teigęs, kad kai kuriose savivaldybėse šilumos kainos galėtų aptirpti net trečdaliu.

Gamina pigiau - mokama tiek pat

Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) nuo praeitos savaitės ketvirtadienio gaminamos šilumos kainą sumažino 2 centais (13,5 proc.) - iki 12,76 ct už kWh, o nuo birželio žadą ją dar mažinti. Kad tai pirmas atvejis šalyje, kai patys šilumos gamintojai mažina kainą, pripažino ir KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

"Gaminamos šilumos kaina mažėja bendrovės pajamų sąskaita ir dėl pastaruoju metu pasaulio rinkose pingančių gamtinių dujų", - neslėpė jis.

Nors KTE šilumos energiją jau balandį tiekėjams parduos 2 centais pigiau, galutinis vartotojas mažesnės kainos vis tiek nepajus.

Kainų komisija ir čia tvirtina, kad naujos kainos atsiras tik birželį, o "visa šilumos tiekėjo dėl to gautų papildomų pajamų verte bus mažinama ateinančio laikotarpio šilumos kaina". Tai galima vertinti kaip tiekėjui suteiktą teisę naudotis gyventojų ne savo valia suteiktu kreditu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"