TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangiausia ta žemė, kuri skandinama jūroje

2012 12 10 8:53
Investicijos į uosto gilinimą atneštų dvigubos naudos, jeigu gruntas būtų naudojamas naujoms teritorijoms kurti. /Vidos Bortelienės nuotraukos 

Lietuva turi trumpiausią Baltijos pakrantės ruožą ir yra vienintelė šalis, leidžianti jūrai pasiglemžti hektarus teritorijos, nors uostui plėstis erdvės nėra. 

Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovas profesorius Brunonas Gailiušis pritaria uosto taršą tyrinėjusių jaunųjų Klaipėdos universiteto mokslininkų pastebėjimams, kad Lietuva pernelyg stropiai Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas paverčia teisinėmis normomis. Tai, ką leidžia daryti visa galva už Lietuvą aukštesnių Švedijos ir Suomijos institucijų aplinkosaugos reglamentai, Lietuva draudžia, grįsdama savo poziciją tais pačiais HELCOM (Baltijos jūros aplinkosaugos organizacijos) sanitarijos reikalavimais.

Dėl to Klaipėdos uoste nuo 1998 metų stringa užteršto grunto aikštelės statyba, liko nepanaudoti Pasaulio banko paskolos pinigai, o apie naujas dumblo tvarkymo technologijas, kurios populiarėja Švedijoje, galima tik pasvajoti.

Uosto bendruomenė pastebi, kad konkurencijos suveržtoje Baltijos jūros rinkoje ekologija paversta ekonominio susidorojimo ginklu, kuriam mūsų šalis nesugeba pasipriešinti ir save silpnina.

Per šiuos ir kitus metus Klaipėdos uoste bus iškasta 6 mln. kub. m grunto.

Nauja statybinė medžiaga

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo institutas kartu su kitų Baltijos šalių mokslininkais trejus metus vykdė europinį uostų gilinimo ir iškasto grunto tvarkymo projektą (angl. - SMOCS), kuriuo siekta praktinės naudos - palengvinti ūkio subjektams uostų gilinimo ir nuosėdų tvarkymo leidimų procedūrą.

Pristatydamas tyrimų rezultatus mokslo darbuotojas Nerijus Blažauskas aiškino, kad išsamūs duomenys bus pagrindas išleisti naujas HELCOM rekomendacijas dėl uosto darbų vykdymo. Atliekų tvarkymo tradicijų neturinčioms valstybėms parengti žemėlapiai ir cheminiai taršos tyrimai padės atsakyti į klausimus, ką ir kaip daryti remiantis labiau patyrusių šalių patirtimi.

Švedai ir suomiai pirmieji prieš 6 metus uostų statybose pradėjo naudoti užterštą gruntą, jį maišydami su cheminiais priedais ir cementu. Vėliau imta eksperimentuoti ruošiant kitokius receptus ir pridedant pigių arba nieko nekainuojančių teršalų rišiklių - pelenų ar šlako iš šiluminių elektrinių.

Gautos visiškai naujos statybinės medžiagos naudojamos ne tik uostų krantinių sienutėms, krovinių aikštelėms įrengti - iš jų pradėti mūryti net uostų sandėliai. Nors praėjo dar mažai laiko, cheminių tyrimų duomenys rodo, kad fizinės tokių medžiagų savybės metams bėgant gerėja.

Įdomu tai, kad imantis tokių darbų ilgiausiai, iki 1,5 metų, trunka ne technologiškai pasirengti, o sustyguoti logistikos procesą. Juk iš vandens pakėlus kaušą skysto grunto reikia žinoti, kada ir kokį jo kiekį į vietą nuvežti, kiek tiksliai tuo metu turi būti pristatyta rišamosios medžiagos. "Čia kaip namie vonioje klijuojant plyteles - jei klijų liks, jie greitai sudžius, teks išmesti", - vaizdžiai kalbėjo jaunas mokslo darbuotojas.

Pasak N.Blažausko, Klaipėdos uostas nauja linkme žengė tik pirmą žingsnį - atlikus nepriklausomą nuosėdų ekspertizę ir parengus taršos žemėlapį toliau reikia nagrinėti, kokį nuosėdų kiekį ir kur kasti, kaip jas panaudoti, kaip išvengti nereikalingų sąnaudų. Tokio tipo projektų raida pareikalautų investicijų iš įmonių, kurios nori plėtoti naujas uosto teritorijas.

Pasak N.Blažausko, Klaipėdos uostas nauja linkme žengė tik pirmą žingsnį.

Skandina milijonus

Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko Sauliaus Gulbinsko, Klaipėdos uostas gilinamas pusantro šimto metų ir natūralios sąnašos bei iškastas gruntas nuolat pilamas jūroje. Tai labai brangu ir mažina turtinius Lietuvos išteklius. Kitos valstybės tomis sąnašomis stengiasi sukurti naujas teritorijas jūroje, vienintelė Lietuva savo ploto ne tik nedidina, o jį mažina.

Du grunto išpylimo sąvartynai už uosto vartų dar sovietiniais metais buvo uždaryti, pastebėjus, kad smėlis grįžta ten, iš kur buvo atplukdytas. Vėliau atidarytas didysis sąvartynas veikia už 30 kilometrų, priešais Juodkrantę, mažasis - ties Giruliais. Tačiau dėl pastarojo poveikio žuvų ištekliams nuolat skundžiasi žvejai.

S.Gulbinskas siūlo verčiau kelis žvejybos barus panaikinti ir žvejams kompensuoti žalą, bet švariu smėliu maitinti krantus.

Nuo 1994 iki 1999 metų į jūrą buvo išgabenama vidutiniškai po 690 tūkst. kub. m nuosėdų ir iškasto moreninio grunto. Per pastaruosius 25 metus jūros gelmėse paskandinta per 24 mln. kub. m žemės.

Per šiuos ir kitus metus Klaipėdos uoste bus iškasta 6 mln. kub. m grunto, uosto kompanijos pageidauja kanalą gilinti ir toliau, iki 16 metrų, o valymo procesas niekada nesiliaus. Tuo pat metu dėl uosto gilinimo nyksta Melnragės paplūdimys, kasmet jūra pasiglemžia po metrą ir daugiau kranto juostos. Mokslininkų nuomone, čia galėtų būti pilamas smėlis iš akvatorijos.

"Tiek grunto, kiek Klaipėdos uoste bus iškasta 2012-2013 metais, dar niekas nėra matęs. Tuo metu, kai kalbame apie hektarus kasmet audrų nuplaunamos žemės, švarus gruntas išvežamas į jūrą", - pažymėjo S.Gulbinskas.

Klaipėdos uostas kartais užnešamas iš marių, kartais - iš jūros, todėl susiformuoja nuosėdų mišinys, kurio cheminiai rodikliai kinta. Kartais gruntą leidžiama versti į jūrą, o kartais - ne. Pasak S.Gulbinsko, daugelį metų Klaipėdos uosto akvatorija buvo visos Lietuvos nuotekų surinkimo vieta, tačiau dabar ją tvarkyti turi tik uostas.

Apie Klaipėdos laivų remonto įmonių sunkiaisiais metalais užterštas įlankėles kalbama daugiau kaip 20 metų, bet problemos valstybė nesprendžia. Pradėta projektuoti užteršto grunto aikštelė pietinėje uosto dalyje, kuri kainuos 22 mln. litų, pagelbės tik vienai įmonei išvalyti dokų duobes, tačiau kaip toliau bus naudojamas sukauptas gruntas - neaišku.

O juk padarytu nekenksmingu ir nusausintu dumblu galėtų būti užpilta priešais esanti įlanka, įrengtas plotas krovos darbams. Tai kainuotų papildomai tik kelis milijonus.

"Pasiekti nulinius vandens taršos rodiklius Klaipėdos uoste - nerealu", - įsitikinęs S.Gulbinskas.

Gruntas - ne statinys

Už iškastą ir į jūrą išvežtą kubą grunto, nelygu sutartis, tenka mokėti nuo 70 iki 23 litų - uostas kasmet tokiam tikslui išleidžia didelę dalį savo biudžeto pajamų. Šiuo metu darbus atliekanti olandų kompanija "Van Oord", gilindama kanalą visame uoste iki 14,5 metro, pagal sutartį iki ateinančio pavasario iškas 4,5 mln. kub. grunto. Tai kainuos 107 mln. litų. Vėliau prasidės suskystintų gamtinių dujų terminalo vietos uoste gilinimas - ten numatoma iškasti 1,5 mln. kub. m švaraus moreninio grunto, kurį aplinkosaugininkai eksperimento tvarka leido išpilti arčiau, priešais Girulius. Šiuo metu vyksta rangovo parinkimo konkursas.

Pasak specialistų, nuo 2016 metų įsigaliosiantis naujas jūros vandenų reglamentas reikalaus per 5 metus panaikinti visus taršos šaltinius. Tokia užduotis dar labiau apsunkins Klaipėdos uosto ekonominę plėtrą, jeigu bus aklai paisoma rekomendacijų raidės.

"Laivų dažus, kuriuose buvo alavo, uždrausta naudoti tik 1993 metais. Alavo skilimo laikotarpis grunte - 40 metų. Todėl pasiekti nulinius vandens taršos rodiklius Klaipėdos uoste - nerealu", - vieną iš daugelio Klaipėdos situacijos pavyzdžių pateikė S.Gulbinskas.

"Švedai ir suomiai gudresni, rekomendacijas priima kaip rekomendacijas - taiko lanksčiai, jų taisyklėse nurodomi tik apytikriai rodikliai be konkrečių skaičių", - sakė N.Blažauskas ir atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Lenkijos uostai iki šiol nedarė tokių taršos tyrimų kaip Klaipėda ir kol kas neapsunkino savęs įsipareigojimais bei draudimais.

Profesorius B.Gailiušis pažymėjo, kad Lietuva nebus jūrinė valstybė tol, kol nesukurs jūrinių darbų teisinės bazės. Šiuo metu uosto gilinimui taikomas Statybos įstatymas, nors gruntas - nei konstrukcija, nei įrenginys. Todėl atsirado dviprasmybė, kurią turėtų panaikinti Susisiekimo ministerija - arba skolintis iš anglų ar vokiečių reglamentus, arba sukurti nacionalinius dokumentus. "Keldami sau per didelius reikalavimus mes niekada nepasivysime tų, kurie kitokias taisykles taiko 20-30 metų, - apibendrino diskusiją apie uosto gilinimą patyręs inžinierius, ilgametis Klaipėdos uosto parametrų tyrinėtojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"