TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangiausia žala - padaryta kitam

2014 01 30 6:00
M.Jundulas: "Verslininkai, kaip ir gyventojai, visada galvoja apie didžiausias tikimybes, bet ne visada pagalvoja apie didžiausias grėsmes savo verslui." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baltijos valstybių verslininkai draudžia ne tas rizikas, dėl kurių gali patirti didžiausių nuostolių. Kol kas per mažai įvertinama bendrosios civilinės atsakomybės draudimo reikšmė.

„Visose Baltijos valstybėse verslas ir fiziniai asmenys pirmiausia pasirūpina automobilių kasko draudimu, nors žala, padaryta automobiliui, visam verslui nėra tokia reikšminga kaip, pavyzdžiui, patirta dėl stichinių nelaimių, gaisrų ar net žalos, padarytos trečiajam asmeniui“, – teigė apklausą atlikusios UAB „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jeigu nebuvo – atsitiks

„Verslininkai, kaip ir gyventojai, visada galvoja apie didžiausias tikimybes, bet ne visada pagalvoja apie didžiausias grėsmes savo verslui, – dėstė bendrovės vadovas. – Siūlyčiau verslininkams pirmiausia žvelgti į savo verslo specifiką. Pavyzdžiui, jeigu tai gamybos bendrovė su savais pastatais, pirmiausia derėtų pasirūpinti pastatų, gamybos įrangos, bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (BCAD) ir draudimu nuo verslo nutrūkimo, o vežėjų bendrovei svarbiausia - transporto ir krovinių draudimas.“

Tai, anot M.Jundulo, dar labiau paryškino „Maximos“ grupės patirta Rygoje drama, kuri draudikams parodė, kaip plačiai gali pasiskirstyti atsakomybė ir nuostoliai tarp visų po vienu stogu veikiančių įmonių. Todėl ateityje, jo nuomone, daugiausia dėmesio verslas turėtų skirti BCAD, kuriuo apsisaugoma nuo nuostolių padarius žalą tretiesiems asmenims. „Verslininkai – tokie pat žmonės, todėl neretai vadovaujasi savo buitiniu protu, tačiau tai, kad „man dar niekada nėra taip buvę“, nereiškia, jog „tai niekada neatsitiks“, – aiškino M.Jundulas.

Pasak jo, įmonės, turinčios automobilių parką, dažniausiai nedvejodamos draudžia kasko draudimu, nes žino, kad draudžiamųjų įvykių tikrai bus, bet tos, kurios turi daugiau kaip 150 automobilių, jau svarsto, ar nebūtų pigiau, užuot parką apdraudus nuo visų rizikų, rinktis tik galimas didžiausias, o smulkiais nuostoliais pasirūpinti patiems. „Pirkti iš draudikų ir rizikos valdymą, ir aptarnavimo paslaugas visada yra brangiau, negu rinktis tik rizikų draudimą“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Lietuviai pirmauja

„Didžiausios perspektyvos, manau, laukia BCAD, kaip draudimo nuo žalų, padarytų trečiosioms šalims“, – pažymėjo M.Jundulas. Anot jo, ši draudimo rūšis senosiose ES šalyse yra paplitusi, ir tik laiko klausimas, kada ji išsikeros ir Lietuvoje, nors ir šiuo draudimu jau yra pasirūpinusios beveik visos didžiosios ir eksportuojančios Lietuvos bendrovės, o didieji prekybos tinklai jau reikalauja, kad BCAD būtų apsidraudę prekių tiekėjai.

Baltijos valstybėse rinktis BCAD verslą jau verčia žinojimas, kad jeigu žala padaryta apsidraudusiam trečiajam asmeniui, teks turėti reikalų ir su nukentėjusiojo draudiku – draudimo bendrovė, sumokėjusi klientui kompensaciją, stengiasi regreso tvarka išreikalauti, kad žalą atlygintų kaltininkas, ir jei šis bus neapsidraudęs BCAD, teks ieškovo reikalavimus patenkinti savomis lėšomis.

PZU atliktos verslininkų apklausos duomenimis, Baltijos valstybėse šiuo požiūriu sąmoningiausi yra Lietuvos verslininkai. Mat BCAD sutartis yra pasirašiusios lygiai pusė Lietuvos įmonių. Latvijoje tokias sutartis turi 41 bendrovė, o Estijoje – vos 18 procentų.

Kelia nerimą teismų praktika

M.Jundulas pripažino, kad ir draudikams, ir draudėjams yra ypač aktuali teisinė sutarčių rizika ir besiklostanti teismų praktika. „Tai reiškia, kad reikėtų vadovautis ne „aš manau“, o tuo, ką ir kaip reglamentuoja įstatymai“, – aiškino bendrovės vadovas. Anot jo, teismų praktikos nustatant kompensacijas už žalas, padarytas trečiosioms šalims, jau esama ir Lietuvoje, tačiau ji kaupiama daugiausia tik nagrinėjant bylas, kuriose ieškovai yra užsieniečiai verslininkai arba fiziniai asmenys, o Lietuvoje BCAD dar nėra paplitęs. Be to, nors žalos, dėl kurių bylinėjamasi, yra vienos didžiausių, įstatymai dar mažai reglamentuoja, kaip nustatyti neturtinės žalos dydį, ypač padarytą fiziniam asmeniui, – kiek kainuoja nukentėjusiojo skausmas, asmeniniai išgyvenimai ir pan. Daugelyje senųjų ES narių neturtinė žala, padaryta fiziniam asmeniui, yra laikoma didesnė, negu padaryta turtui, o kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas pagal specialias formules.

„Ilgainiui taip bus ir Lietuvoje, todėl kartu, matyt, augs BCAD poreikis ir fiziniams, ir juridiniams asmenims“, – sakė M.Jundulas. Jis teigia, kad šis procesas jau vyksta Lenkijoje, kur teismuose atnaujinamos bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu joms dar nėra sukakęs senaties terminas. „Draudikams tai tampa iššūkiu, juolab kad jie pinigus irgi turės iš kur nors susirinkti, o Lietuvoje draudimo paslaugos yra vienos pigiausių ES“, – konstatavo „PZU Lietuva“ vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"