TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangiausiai moka už vėžio baimę

2010 08 30 0:00
Pastebimos tendencijos, kad didėja tiek draudimo išmokos, tiek vidutinė draudimo suma kritinių ligų atveju.
LŽ archyvo nuotrauka

Gyvybės draudimo kompanijų klientai itin bijo susirgti vėžiu - kas tik įstengia apsidrausti gyvybę, vis dažniau renkasi papildomą draudimo apsaugą nuo šios kritinės ligos. Bet daugelis žmonių dėl sunkios finansinės padėties nepajėgia pasinaudoti draudimu.

Susirgę kritine liga dauguma žmonių finansinės paramos brangiam gydymui tikisi iš valstybės, kai kas naudoja sukauptas santaupas ar net skolinasi. Bet kuriuo atveju vadinamųjų kritinių ligų gydymas tampa sunkia ar net nepakeliama našta šeimai.

Net apsidraudusiems ir pasirinkusiems kritinių ligų draudimą, užklupus ligai, gautų išmokų nepakanka brangiam gydymui padengti.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį apsidraudusiems gyventojams išmokėta 971 tūkst. litų kompensacijų kritinių ligų atvejais. Vidutinė gyventojų pasirinkta draudimo suma tesiekė tik 18,6 tūkst. litų, nors, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji išaugo beveik dešimtadaliu. Agresyvios ligos gydymas moderniais ir efektyviais vaistais vienus metus vidutiniškai gali kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Pasikliaujama valstybės parama

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, moterys labiau nei vyrai yra linkusios pasirūpinti savo finansiniu saugumu kritinių ligų atveju. Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė moterų pasirinkta šio draudimo suma buvo 20,1 tūkst., o vyrų - 17,1 tūkst. litų. Tačiau moterims išmokėta ir didesnė kompensacijų suma kritinių ligų atveju - 548 tūkst. litų, arba beveik 30 proc. daugiau nei vyrams.

"Gyventojams išmokėtos draudimo sumos kritinių ligų atveju per metus išaugo beveik trečdaliu, o dažniausia išmokų priežastis buvo piktybiniai navikai. Pastebimos tendencijos, kad didėja tiek išmokos, tiek vidutinė draudimo suma kritinių ligų atveju. Gyvybės draudimo sutartyje pasirenkamas papildomos rizikos draudimas nuo kritinių ligų yra finansinė apsauga - gavęs draudimo išmoką sergantis žmogus netampa našta šeimai, gali padengti gydymo išlaidas ar bent jų dalį. Tačiau įvertinus, kiek pinigų kovodami su liga išleidžia, pavyzdžiui, sergantieji vėžiu, pasirenkamos tokio draudimo sumos yra per mažos", - teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas. Pasak jo, nors didžiąją gydymui reikiamų lėšų dalį kompensuoja valstybės sveikatos apsaugos sistema, bet ji nefinansuoja dalies reikiamų efektyvių ir brangių vaistų.

Preliminariais Lietuvos vėžio registro duomenimis, per praėjusius metus užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. naujų susirgimo vėžiu atvejų, arba beveik tiek, kiek žmonių gyvena Palangoje.

Draudžiasi visam gyvenimui

Gyvybės draudimas pasirenkant kritinių ligų rizikos draudimo apsaugą veikia kaip civilinis draudimas - kol galioja draudimo polisas. Jo terminui pasibaigus ir neįvykus draudžiamajam įvykiui jokia išmoka nepriklauso, įmokos nesukaupiamos. Pasak draudikų, žmonės mieliau renkasi investicinį gyvybės draudimą, skirtą ilgalaikiam taupymui, kartu su apsauga nuo kritinių ligų.

Pasak gyvybės draudimo kompanijos "Mandatum Life" (buvusios "Sampo Life") brokerių kanalo ir pardavimo verslo klientams vadovės Ingos Šeštokaitės, draudimas nuo kritinių ligų populiarėja. "Kai sudaromos draudimo sutartys, kur apdraustasis yra vienas žmogus, apsaugą kritinių ligų atveju dažniausiai renkasi moterys. Jeigu draudžiasi šeima - vyras ir žmona, kritinių ligų draudimo sumos dažniausiai parenkamos abiem panašaus dydžio", - pasakojo I.Šeštokaitė. Jos duomenimis, vidutinė draudimo kritinių ligų atveju suma siekia iki 20 tūkst. litų. Ji taip pat mano, kad vidutinė gyventojų pagal šį papildomą rizikos draudimą pasirinkta suma yra per maža, palyginti su sunkios ligos gydymo ir reabilitacijos laikotarpio išlaidomis.

"Susirgęs žmogus ne tik turi išleisti daug pinigų efektyviam ir operatyviam gydymui, bet ir praranda pajamas, nes negali dirbti. Šiuo atveju draudimas gelbsti, nes reta šeima turi sukaupusi santaupų nelaimės atveju", - sako "Mandatum Life" atstovė.

"Kritinių ligų draudimo rizikos padengimo įmoka nustatoma atsižvelgiant į amžių, lytį, sveikatos būklę ir kitus veiksnius. Kritinių ligų rizikos mokesčiai nuolat kinta. Su žmogaus amžiumi didėja jo rizika susirgti kritine liga, taigi didėja ir rizikos padengimo kaina. Klientai, besidraudžiantys kritinių ligų draudimu, dažniausiai sudaro ilgalaikes draudimo sutartis, kad ši apsauga lydėtų juos visą gyvenimą", - pasakoja pašnekovė.

Kritinių ligų draudimu galima apsidrausti tik sudarius gyvybės draudimo sutartį, tai yra papildomos įmokos prie pasirenkamų gyvybės draudimo įmokų. Draudikų pateiktais duomenimis, 30 metų sveikai moteriai 20 tūkst. litų kritinių ligų draudimo apsauga apytiksliai kainuotų 3,7 lito per mėnesį, t. y. papildomai 44 litus per metus. 30 metų sveikam vyrui tokia pati apsauga apytiksliai kainuotų apie 3,2 lito per mėnesį, t. y. papildomai 38 litus per metus. Vyresniems arba įvairių rizikos grupių žmonėms įmokų sumos apskaičiuojamos didesnės.

Rūpi kas trečiam apsidraudusiajam

AB "ERGO Lietuva gyvybės draudimas" Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskienė sakė, kad papildomas kritinių ligų draudimas yra populiarus, nes apsidraudusiajam susirgus viena iš kritinių ligų yra išmokama papildoma draudimo suma, o pagrindinė gyvybės draudimo suma nemažinama. "Beveik trečdalis klientų į gyvybės draudimo sutartis įtraukia ir tokią draudimo apsaugą. Nors toks draudimas ligos išvengti nepadės, bet draudimo išmoka gali tapti svaria parama šeimai nelaimės atveju ir gali būti panaudojama gydymo tikslais", - teigia A.Rudžinskienė. Pasak jos, šiemet naujai sudaromų draudimo sutarčių padaugėjo maždaug 1,5 karto. "Dažniausios išmokų priežastys: piktybiniai augliai, miokardo infarktas, smegenų insultas. Šio papildomo draudimo kainos labai priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos, jo termino, apdraustojo lyties ir amžiaus, sveikatos būklės, kitų draudimo rizikos veiksnių", - sako pašnekovė.

Draudžiantis kritinių ligų rizikos draudimu reikia atkreipti dėmesį, nuo kokių ligų yra draudžiama, nes jų vertinimas skiriasi draudimo bendrovėse, o nuo kritinių ligų sąrašo priklauso draudimo kaina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"