TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangios projektuotojų klaidos

2012 10 18 7:47
LŽ archyvo nuotrauka/Leidimas pradėti statybos arba rekonstrukcijos darbus negali būti išduodamas, jei projektą parengė asmuo, negalintis įrodyti, kad yra apsidraudęs.

Statybų projektuotojai būgštauja, kad draudikai siekia išvengti didelių žalų atlyginimo, keisdami draudimo taisykles. Tuo metu draudimo kompanijos kaltina juos pačius.

Aplinkos ministro įsakymu sugriežtinta projektuotojų civilinės atsakomybės draudimo kontrolė, o Lietuvos bankas ketina patvirtinti pataisytas Statybos projektuotojų draudimo taisykles. Mat Lietuvos bankas perėmė buvusią Draudimo priežiūros komisiją, o kalbos tvarkytojai nurodė sunorminti sąvokas - "draudiminį" ir "nedraudiminį" įvykį pakeisti į "draudžiamąjį" ir "nedraudžiamąjį".

Lietuvos bankas paprašė draudikų ir projektuotojų peržiūrėti nuo 2003 metų galiojančias draudimo taisykles ir pateikti pastabų. Užvirė diskusijos.

Susiginčijo dėl sąrašo

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vadovas, UAB draudimo brokerių bendrovės "Statybų ir investicijų draudimas" direktorius Virgilijus Kazlauskas LŽ teigė, kad patvirtinti atnaujintas taisykles kartu su parengtomis naujomis Techninės priežiūros ir rangovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis Lietuvos bankas planavo rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl kilusių diskusijų tarp projektuotojų ir draudikų šis procesas, matyt, užtruks iki spalio pabaigos.

"Yra esminių svarstytinų dalykų, apie kuriuos šiandien nenoriu kalbėti, bet draudikai nori pakeisti vieną punktą taip, kad jis būtų jiems iš esmės naudingas didelės žalos atveju", - prasitarė V.Kazlauskas ir pridūrė, kad dėl šio draudimo sumų ginčų nekyla, bet "jos gali būti neįdomios, jei pasikeistų kiti punktai".

Mat draudimo taisyklėse, anot jo, svarbu ne draudimo suma ar įmoka, o techninė sutarties dalis, kurią pakoregavus draudimo bendrovė neva galės padaryti taip, kad didelės, atitinkančios realią žalą išmokos jai nereikėtų mokėti. "Draudikai siekia pakoreguoti kai kuriuos taisyklėse numatytų draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašo punktus", - dar patikslino pašnekovas.

Lietuvos ne gyvybės draudimo asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis LŽ aiškino priešingai - kad projektuotojai mėgina ginčyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, tiksliau tą dalį, kurioje nedraudžiamaisiais įvykiais nurodyti kai kurie didelių žalų atvejai.

"Pavyzdžiui, jei prie pastato suprojektuojamas 6 metrų pločio privažiuojamasis kelias, kaip nurodyta normatyvuose, o projektuotojas, gal taupydamas užsakovo lėšas, nurodo 4 metrų plotį, toks atvejis, dėl kurio trečiasis asmuo gali patirti nuostolių, draudikų požiūriu, turėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju, nes draudimo bendrovės apdraudžia nuo nenumatytų įvykių, o ne nuo broko. Kas kita, jei dėl projektuotojo klaidos nukrenta balkonas ir dėl to, pavyzdžiui, sudaužomas automobilis arba sutrikdoma žmogaus sveikata. Toks atvejis būtų draudžiamasis", - aiškino asociacijos vadovas.

"Ši diskusija nėra naujiena: draudikai nori susitvarkyti, kaip jiems geriau, o draudėjai - didesnės draudimo apsaugos, juolab kad už šį draudimą moka nemažus pinigus", - sakė V.Kazlauskas.

Pasak jo, Statybos įstatymas numato projektuotojui pareigą apsidrausti minimalia milijono litų suma, atsižvelgiant į projekto sudėtingumą ir kitus dalykus. Projektuotojui draudimas kainuoja nuo 800 iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tačiau kai suma keleriopai didesnė, įmokos skiriasi šimtais tūkstančių litų.

"Kai kurie draudėjai prašo apdrausti nepaprastai didelėmis draudimo sumomis ir nesusimąsto, ar to tikrai reikia, ar tai yra įmanoma draudimo rinkoje ir kiek tai kainuos", - neneigia ir AB "Lietuvos draudimas" Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas. Todėl, anot jo, draudėjui visada praverstų pasikonsultuoti su draudikais, kurie yra sukaupę tokių žalos draudimo rūšių patirties ir galėtų patarti, kaip teisingai sudėlioti draudimo programą.

A.Romanovskis LŽ teigė, kad draudikų atžvilgiu parengtos labai griežtos privalomojo draudimo taisyklės visada atbaido siūlyti šią paslaugą. Todėl, anot jo, niekas nesiveržia ir į techninės priežiūros bei rangovų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, kol nėra susipažinę su galutiniu šių taisyklių variantu.

Tiesa, A.Raziūnas pripažįsta, kad kol kas projektuotojų civilinės atsakomybės draudimas nėra nuostolingas, juolab kad kai kada, vertindami draudėjo arba objekto rizikingumą, draudikai nustato šiek tiek didesnes įmokas. "Tačiau vienas didesnis įvykis gali sujaukti visą draudimo rūšies pelningumą", - sakė "Lietuvos draudimo" atstovas.

Sugriežtino kontrolę

Pasak A.Romanovskio, draudikai siekia, kad liktų galioti senasis projektuotojų draudimo variantas, tačiau reikalas vienaip ar kitaip vis tiek bus sutvarkytas. "Didesnė bėda iki šiol buvo efektyvios privalomojo projektuotojų draudimo kontrolės neapibrėžtumas - tai rūpėjo tik kai kuriems užsakovams, bet ne statybos priežiūrai", - sakė draudikų asociacijos vadovas. Tačiau ilgainiui ši problema turėtų būti išspręsta.

Kaip LŽ informavo Aplinkos ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė, 2012 metų rugpjūčio 18 dienos ministro įsakynu įsigaliojo Statybos techninio reglamento pakeitimai, pagal kuriuos savivaldybės administracijos tarnautojas, prieš išduodamas leidimą statyti, rekonstruoti ar atnaujinti statinį, turi patikrinti, ar projektuotojas apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Leidimas pradėti statybos arba rekonstrukcijos darbus negali būti išduodamas, jeigu projektą parengė asmuo, negalintis įrodyti, kad yra apsidraudęs.

A.Romanovskio nuomone, ministro įsakymas neabejotinai paskatins projektuotojus apdrausti savo civilinę atsakomybę, bet kažin ar dėl to šis draudimas bus pigesnis ir bent kiek sumažės statybos darbų sąmata. Taip galėtų atsitikti nebent tik į rinką atėjus naujiems žaidėjams, bet apie tai kol kas negirdėti.

"Veikiau pagerės projektavimo kokybė, nes projektuotojui, dėl kurio klaidos kartą atsitiko draudžiamasis įvykis, kitais metais už draudimą tenka mokėti gerokai brangiau", - nurodė asociacijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"