TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangstančių vitaminų vartojimas nemažėja

2008 01 28 0:00
Maisto papildų pardavimai kiekvienais metais didėja.
LŽ archyvo nuotrauka

Pabrangus vitaminams ir maisto papildams jų vartojimas nesumažėjo, priešingai - šiuos produktus žmonės šluoja iš vaistinių lentynų lyg maisto produktus parduotuvėse.

Anot vaistininkų, vidutiniškai per mėnesį žmogus vitaminams ir maisto papildams išleidžia nuo 30 iki 50 litų. Šių produktų kainos vaistinėse svyruoja nuo 15 iki 100 litų. Vieniems pirkėjams itin svarbi kaina, kitiems - gamintojas, o trečius vilioja galimybė patiems pasiimti norimą nereceptinį medicininės paskirties preparatą iš savitarnos lentynų.

Būtent ši galimybė užeiti į vaistinę skatina tuos, kurie serga ne kokiu nors virusu, o sunkiai išgydoma pirkimo ir vartojimo liga. Tokios ligos požymiai - ypatingo dėmesio skyrimas reklamos šūkiams.

Vaistinėje kaip parduotuvėje

Kaip LŽ pasakojo vilnietė Benedikta Lukšienė, anksčiau vitaminams ir maisto papildams jos šeima išleisdavo kur kas mažesnes pinigų sumas. "Ateidavau į vaistinę, stovėdavau eilėje, pasakydavau vaistininkei, ko man reikia, ir viskas. Atsiradus savitarnos vaistinėms, išlaidos gerokai padidėjo. Užėjusi į vaistinę jaučiuosi kaip parduotuvėje - apžiūriu beveik visas vaistų kategorijas, be to, vaistinėje galima nusipirkti ir kosmetikos bei kitų prekių. Labai patogu, kai yra nurodyta, kam skirti konkretūs medicininiai preparatai - "gerklei", "nuo skausmo" ir kt. Tačiau net ir šios iškabos verčia pirkti daugiau nei reikia, nes kaskart susimąstau, ar turiu reikiamų vaistų, ir visada nusiperku daugiau. Vieną kartą teko palikti beveik 300 litų", - apie savo pirkimo įpročius vaistinėse LŽ pasakojo moteris.

Pasak jos, dažnai įsigyti vitaminai ir maisto papildai po kelių dienų vartojimo toliau lieka nejudinami arba net visiškai nepradedami vartoti, tačiau praverčia patekus į netikėtas situacijas, ypač kai prireikia dovanos.

Lojalus vaistų pirkimas

Anot UAB "Eurovaistinė" komunikacijos vadybininkės Linos Liepytės, maisto papildų pardavimai kiekvienais metais didėja. "Pernai, palyginti su 2006 metais, "Eurovaistinėse" įvairių maisto papildų buvo parduota 16 proc. daugiau. Matome, kad žmonės labiau domisi sveikata, daugiau dėmesio skiria ligų profilaktikai. Be to, "Eurovaistinė" gyventojams nuolat siūlo lanksčias ir palankias nuolaidų programas, pavyzdžiui, pernai beveik visus metus buvo siūlomos nuolaidos su "Maxima" kortelėmis vitaminams, maisto papildams, medicininės paskirties produktams. Taip pat jau kelerius metus iš eilės veikia populiari "Eurolitų" programa, o tai vilioja klientus. Vitaminų ir maisto papildų pirkimo įpročiai labai susiję su sezoniškumu. Šių produktų pardavimai itin suaktyvėja žiemą, o vasarą jų parduodama mažiau", - LŽ sakė L. Liepytė. Anot jos, tiesa, kad vaistinės su savitarnos skyriais pritraukia daugiau pirkėjų. Žmonėms patinka, kad jie patys gali viską apžiūrėti, paskaityti aprašymus, matyti visas kainas.

Kodėl brangsta?

Šeimos vaistinių tinklo Pilies vaistinės Kaune direktorė Irena Jurevičienė priminė, kad didžiausią šių produktų pabrangimą lėmė ne 5 proc., kaip anksčiau, o 18 proc. PVM apmokestinimas. Vaistininkė LŽ atskleidė ir kai kurias gamintojų vingrybes, kuomet jie medicininį preparatą paprastesniu būdu registruoja kaip maisto papildą, tada jam taikomas jau ne 5, o 18 proc. PVM.

"Tuomet atitinkamai pakyla produkto kaina vartotojams, tačiau medicininės paskirties produktų kainos priklauso ir nuo didmeninės kainos, kuri irgi linkusi didėti. Vaistinės taip pat užsideda ir antkainį, kuris paprastai būna ne didesnis kaip 20-23 proc.", - sakė I. Jurevičienė. Mažos vaistinės direktorė teigė, kad jos klientai neperka vitaminų ir maisto papildų taip spontaniškai ir gausiai, kaip tai daro savitarnos vaistinių lankytojai.

Anot Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidento Vlado Bumelio, didėjanti konkurencija tarp farmacinių kompanijų skatina į šių produktų reklamą investuoti vis daugiau lėšų.

"Todėl neišvengiamai didėja ir kainos. Maisto papildų ir vitaminų rinkoje galioja tie patys paklausos ir pasiūlos dėsniai: padidėjus tam tikrų produktų paklausai didėja ir jų kaina", - teigė V.Bumelis. Pasak jo, daugelis Lietuvos farmacijos įmonių užsiima nereceptinių vaistų gamyba ar importu. "Priežastis labai paprasta - mažesnės gamybos sąnaudos, paprastesni registravimo reikalavimai, nereikia turėti labai aukštos kvalifikacijos personalo ir pan. Verslo prasme - tai greičiau sugrįžtančios investicijos. Kita vertus, konkurencija šioje srityje taip pat didesnė", - sakė jis.

Vartojimas skatina gamybą

Anot vaistus, medicininės paskirties produktus ir maisto papildus gaminančios bendrovės "Aconitum" pardavimų ir marketingo projektų vadovo Eligijaus Bielinsko, vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų suvartojimas šalyje kasmet didėja. "Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos gyventojai kasmet vis labiau pasitiki Lietuvos farmacijos pramonės įmonėmis ir jų gaminama produkcija. Lietuvos maisto papildų rinka kasmet išauga apie 15 proc.", - sakė jis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno nuomone, nereceptinių preparatų pardavimai didėja dėl padidėjusių vartotojų pajamų ir didesnio noro investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"