TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brangūs ir painūs ginčai dėl uosto gilinimo

2014 10 01 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Hidrotechniniai darbai Klaipėdos uoste retai be skundų pradedami, dar rečiau – sklandžiai baigiami.

Ginčai dėl uosto gilinimo ir krantinių statybos masiškumo viršūnę buvo pasiekę prieš porą metų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ieškiniai bankrutavusiai rangos įmonei „Klaipėdos hidrotechnika“ ir pastarosios atgaliniai reikalavimai, arba atvirkščiai, iki šiol neįveikė visų instancijų slenksčių. Šiuo metu šalių santykiai baigiami narplioti Vilniuje 4 bylas sujungus į vieną.

KVJUD finansinėje pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodoma, kad neapibrėžtieji reikalavimai siekia 31 mln. 126 tūkst. litų. Tai kiek mažiau nei ankstesniais laikotarpiais (2013 metais - 31 mln. 718 tūkst. litų, 2012 metais - 34 mln. 68 tūkst. litų), o didžiąją dalį sudaro ta pati beviltiška „Snoro“ banko 17 mln. litų skola.

Gilino ir valė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos uoste pasirodę užsienio rangovai dėl nepriemokų ar netesybų į teismus kreipiasi taip pat dažnai kaip ir vietinės statybos bendrovės. Skirtumas tik tas, kad perprasti lietuvišką viešųjų pirkimų sistemą šiems sudėtingiau.

Daugelis Klaipėdoje negalėjo patikėti, kad užpernai uostą pagilinusi visame pasaulyje garsi Nyderlandų kompanija „Van Oord“, kuriai buvo sumokėta per 130 mln. litų, darbus atliko nustatytais terminais, išvyko be jokių pretenzijų ir pati jų nesulaukė. Tiesa, ji taip pat vienu metu kreipėsi į teismą, kad atsisakytų dar vieno laimėto konkurso, bet vėliau buvo susitarta gražiuoju. Su kitais dviem plačiai žinomais Europos uostų statytojais baigti sandorius tenka pasitelkus advokatus.

Dar neišsprendus Lietuvos apeliaciniame teisme ginčo dėl 5,2 mln. litų su kompanija „Jozef Mobius Bau-Gmbh“, kartu su „Klaipėdos hidrotechnika“ stačiusia krantines, ir trečius metus belaukiant vokiečių veiksmų dėl antros 4,2 mln. litų pretenzijos, kai KVJUD nutraukė mažųjų laivų ir valčių prieplaukos statybos sutartį, teismą pasiekė danų kompanijos „Rohde Nielsen“ ieškinys. Nors bylinėjimosi metu 10,3 mln.litų reikalavimą danai sumažino, atsisakė 3 mln. litų priskaičiuotos nuostolių sumos, KVJUD neatmeta, kad bylą laimėjusi „Rohde Nielsen“ vėliau teistųsi ir dėl šios dalies.

Visaip skatinusi ginčo šalis taikiai susitarti ir saugoti savo prestižą, Klaipėdos apygardos teismo teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teigiamo atsako neišgirdo. Kadangi ieškovo argumentai tvirti, o atsakovas pozicijas gina ne tik griežtu Viešųjų pirkimų įstatymu, bet ir sąžinės priekaištais, esą danai pažeidė verslo principus, kitame posėdyje lapkričio viduryje nutarta apklausti asmenis, pasirašiusius technines užduotis. Bus siekiama išsiaiškinti, kas svarbiau – aptakus projektas ar tiksli techninė užduotis? Teisėjos pastebėjimu, riba tarp jų – labai slidi.

Susipainiojo sutartyse

Kopenhagoje registruota „Rohde Nielsen“ veikia visame pasaulyje, prieš dešimtmetį gilino Klaipėdos uosto įplauką ir dalyvavo perstatant molus. 2011 metais Klaipėdoje ji laimėjo akvatorijos dugno sąnašų valymo ir uosto gilinimo konkursus. Bendra jų vertė – per 30 mln. litų. Kompanijos reputacija anksčiau niekam nekėlė abejonių, bet dėl darbų Klaipėdoje danams metamas prasto darbų organizavimo šešėlis. Teismo posėdyje Klaipėdoje dalyvavęs „Rohde Nielsen“ Baltijos šalių padalinio vadovas Ivo Veideris su tuo nenorėjo sutikti, aiškino, kad jie tiesiog nepriekaištingai atliko užduotis.

Aplinkybė, kad 2011-2012 metais danai vykdė darbus pagal dvi sutartis su skirtingais įkainiais: valymo - 7 litai, gilinimo - 41 litas už kubą, sukėlė techninių užduočių painiavą. Rangovai ir užsakovas nesutarė, kuriai sutarčiai priskirti 54 tūkst. kubų. Įdomi ir ta detalė, kad kai kuriuose uosto baruose danai turėjo taisyti „Klaipėdos hidrotechnikos“ paliktą broką – šalinti paliktus kauburius, o už šiuos darbus iki šiol nesumokėta nei vieniems, nei kitiems rangovams.

Kai 2011-ųjų spalį apsižiūrėta, kad pateikiamose užduotyse - daug didesni grunto skaičiai nei gilinimo projekte, juos rašęs darbuotojas iškart buvo atleistas, o tuometis KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas teisinosi, kad įvyko nesusipratimas, niekas nesiruošia už uosto valymą mokėti kaip už gilinimą. Tikėtasi, kad garsi kompanija su patirtomis išlaidomis, kai dėl audros užnešus uostą kai kuriuos barus teko valyti antrąkart, taip pat susitaikys. Manyta, kad stipri įmonė nuostolius nurašys į riziką, pretenzijų nekels. Tačiau pernai spalį danai pateikė ieškinį teismui.

„Rohde Nielsen“ advokatas Justas Čobotas aiškino, kad dar prieš imantis darbų buvo akivaizdu, jog prieš trejus metus parengto projekto duomenys neatitinka dugno charakteristikos. Rangovas pasitelkė pačią galingiausią techniką ir skubėjo uostą pagilinti iki audrų. Dirbo pagal užduotis ir pats pranešė KVJUD, kad faktiniai skaičiai didesni. Tačiau sulaukta atsako už vieną kiekį sumokėti pagal gilinimo sutartį, už kitą - kaip už valymą, 6 mln. litų mažiau, nei skaičiavo rangovas. „Sudaryta įkainio sutartis, o kiekius lėmė techninės užduotys. Neturint pretenzijų dėl darbų kokybės už juos turi būti sumokėta. Negalima taupyti rangovo sąskaita, pripažįstant uosto darbuotojo klaidą“, - dėstė „Rohde Nielsen“ atstovas. Kad pasivytų grafiką, galinga žemkasė esą kabino gruntą kartu su smėliu ir vežė į jūros sąvartynus už 10 ar 26 kilometrų, kai atskirai nusiurbtą smėlį galima pilti prie pat kranto. Bet tokiu atveju KVJUD nereikėjo keliskart patirti pagal valymo sutartį numatytų technikos mobilizavimo išlaidų, kurios siekia 365 tūkst. litų už žemsiurbės iškvietimą.

Gindamas KVJUD poziciją nepripažinti skolos, advokatas Nedas Šilaika sutiko, kad užduotys „nekorektiškos“, per apsirikimą vietoj valymo nurodyta gilinti uostą. Bet danams esą sunku suprasti, kad gilinimo sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, keisti jos nevalia. Skelbti naują konkursą ir pirkti papildomus darbus tąkart nebuvę laiko, nes po audros akvatoriją norėta išvalyti kuo skubiau. „Ieškovas - gilinimo darbų profesionalas, suprato situaciją. Žinojo, kad įvyko klaida. 2012 metų sausį susiklostė kritiška padėtis, jei uostas būtų kiek ilgiau likęs užneštas smėliu – patirta žala būtų didžiulė“, - sakė KVJUD atstovas aiškindamas ginčo aplinkybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"