TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bręsta intriga dėl kinų krovinių uostuose

2016 03 14 6:03
Vidos Bortelenės nuotraukos

Ateinančią  savaitę Lietuvoje lankysis Kinijos pramonės korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) atstovai. Turėtų paaiškėti, kuriam iš konkuruojančių uostų – Rygai ar Klaipėdai – teikiamas kinų tranzito  prioritetas.

Milžiniškos pagal apyvartas ir įtaką prekybai valstybinės kinų korporacijos CMG atstovai partnerius Baltijos šalyse rinkosi kelerius metus. Pernai buvo suteiktos vienodos viltys Latvijai ir Lietuvai, nes kalbėta apie Naująjį Šilko kelią ir regiono krovinių srautą, kuris turėtų susidaryti už 600 mln. eurų sukūrus pernai kovą pradėtą statyti pramonės parką Baltarusijoje prie Minsko. Tokius dalinamus aptakius pažadus galima interpretuoti kaip rytietišką gudravimą siekiant palankiausių sąlygų veikti.

Į Rygą – 100 milijonų eurų

Pranešta, kad kovo 14–20 dienomis CMG atstovai susitiks su „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovais, atvyksta steigti atstovybių Vilniuje ir Klaipėdoje.

Bet Lietuvoje jokio tikrumo dėl kinų investicijų, priešingai nei Latvijoje, iki šiol dar nėra.

Vasario 19 dieną Rygos uoste apsilankiusi Kinijos delegacija, tarp kurios narių buvo Nacionalinės plėtros komisijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai bei verslininkai, pasirašė sutartį dėl įrangos anglių terminalams Krievu saloje (naujoje išgilintoje uosto dalyje) tiekimo ir investicijų. Kinai numato skirti, kaip nurodo latvių portalas „BaltNews“, 100 mln. eurų, kad anglių ir kitų birių krovinių, antai, geležies rūdos, terminalo krovos pajėgumas pasiektų 12 mln. tonų per metus. Kinai įsipareigoja pristatyti modernią krovos įrangą, įskaitant anglių iš vagonų išpylimo, elektros bei valdymo sistemas.

Rygos uosto atstovai žiniasklaidai patvirtino patį sutarties su kinais faktą, pridurdami, kad projektas dar nedetalizuotas. Viena iš priežasčių esą operatorių nerimas, jog per anksti apsidžiaugus nenusisuktų sėkmė.

Dėl anglių Klaipėda su Ryga nekonkuruoja – mūsų uoste jų nekraunama dėl ekologinių priežasčių. Tačiau įdomu tai, kad latviai vasario mėnesį dar kartą aptarė su kinais ir investicijas į kitas krovos kompanijas bei logistikos centro prie Minsko Didysis akmuo krovinių gabenimo galimybes. Aukšti Kinijos valdžios atstovai buvo patikinti, kad Latvijos geležinkelių bendrovė, taikydama specialius tarifus, būtų pajėgi pritraukti dalį kinų tranzito srauto, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dėl jo tektų konkuruoti su Baltarusijos geležinkelių įmone, kuri Bresto stotyje vagonus perkrauna ant europinės vėžės bėgių. „BaltNews“ iš susitikimo konteksto reiškia įsitikinimą, kad Ryga dalį Klaipėdoje dabar kraunamų kinų krovinių, skirtų pramonės parkui, sugebės perimti visai netrukus.

Klaipėdoje aptars verslo planą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas įsitikinęs, kad prieš sprendimą kinai 7 kartus pamatuoja, o tik paskui kerpa. Todėl, žinant jų atsargumą ir stebint, kaip kinai renkasi optimalų variantą, investicijos Rygoje į birių krovinių terminalus jam atrodo rizikingas veiksmas.

Nei anglys, nei geležies rūda nėra kinų ar latvių kroviniai. O pramonės centro prie Minsko statyba pagrįsta ir finansais, ir gamybos eksporto planais.

Kadangi kinai siekia kuo greitesnės investicijų grąžos, neabejojama, kad prie Minsko bus plėtojama ne tik vietos pramonė, bet kursis ir kinų gamintojai. Bet kai CMG kalba apie dalyvavimą Klaipėdos uosto veikloje, natūralu, kad siekia konkurencingų Latvijai sprendimų. A. Drungilo žiniomis, šiemet rengiamas Kinijos premjero vizitas į Baltarusiją, todėl valstybinės struktūros ir investuotojai sujudo, jiems teks pateikti ataskaitas vyriausybei apie žingsnių steigiant pramonės parką progresą.

Atstovybių kūrimas Vilniuje ir Klaipėdoje – viena iš užduočių rengiantis atvykti Kinijos vyriausybės vadovui.

CMG atstovai kitą savaitę pagaliau turėtų atkleisti veiksmus Klaipėdos uoste. „Pastarąjį kartą susitikę su CMG paprašėme parengti verslo planą, kad žinotume, kaip jie supranta bendradarbiavimą, kiek numato ir kur investuoti, kiek dėl šių planų reikia mūsų valstybės lėšų. Tikimės dabar jį pamatyti ir apsvarstyti“, – apie susitikimo su kinais tikslą sakė A. Drungilas.

Kurį laiką Klaipėdos uoste buvo kalbama apie CMG derybas dėl konteinerių terminalo su laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ savininkais – tarptautine kompanija TIL. Tačiau neseniai su jos vadovais Šveicarijoje susitikę Klaipėdos uosto atstovai užsiminė, kad šiuo klausimu naujienų neišgirdę.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"