TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Britai Klaipėdoje rengs inžinierius

2014 10 03 6:00
Prognozuojama, kad apie 70 proc. Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų studentų bus nelietuviai. LŽ archyvo nuotrauka

Bradfordo koledžo ir Tysaido universiteto atstovai jau susitiko su didžiausių Klaipėdos regiono bendrovių atstovais ir paklausė: kokios kvalifikacijos darbuotojų jums reikia? Britų vizija: 8 tūkst. studentų iš Europos ir Azijos 2022 metais uostamiestyje, o visos studijų programos orientuotos į verslo poreikius.

Apie tai, kad Klaipėdoje bus steigiamas dviejų Didžiosios Britanijos mokymo įstaigų – Bradfordo koledžo ir Tysaido universiteto – padalinys, paaiškėjo rugsėjo pradžioje, kai savivaldybė ir britų atstovai pasirašė ketinimų protokolą. Į britus krypsta ne tik būsimųjų studentų darbdavių žvilgsniai – pokyčiams ruošiasi ir nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai.

Nusiteikę labai rimtai

Dviejų aukštųjų mokyklų atstovai iš pat pradžių nenuskubėjo į Švietimo ir mokslo ministeriją, o susitiko su Klaipėdoje veikiančių bendrovių personalo vadovais. Svečiai iš Bradfordo koledžo ir Tysaido universiteto prieš kurį laiką lankėsi bendrovėse „Orlen Lietuva“, „Klaipėdos nafta“, KLASCO, „Philip Morris“, „Fortum Klaipėda“, Vakarų medienos grupės, SBA koncerno įmonėse. Pagrindinis susitikimų tikslas – išsiaiškinti, kokių specialistų minėtoms įmonėms trūksta ir ateityje trūks labiausiai. Tai patvirtino ir pačių britų aukštųjų mokyklų atstovai, ir Klaipėdos politikai, su jais derėjęsi ne vienus metus. Simonas Gentvilas, Klaipėdos mero patarėjas, atskleidė, kad Bradfordo koledžas veiklą uostamiestyje pradės maždaug po pusmečio. Koledžas iš pradžių siūlys kvalifikacijos kėlimo kursus vietos ir regiono bendrovių specialistams. Tačiau tai – tik pradžia.

„Programų akreditavimą jie planuoja pradėti kitąmet. 2016 metais planuojama startuoti profesiniu mokymu, bakalauro ir magistro studijomis“, – nurodė S. Gentvilas. Jis pridūrė, kad tai bus pirmasis Jungtinės Karalystės koledžo filialas Europos Sąjungoje. Mokymo įstaigų planuose – veik 8 tūkst. studentų 2022-aisiais. Abi aukštosios mokyklos siūlys tik techninius, inžinerinius ir IT mokslus.

Kilstels kokybės kartelę

Mantas Nocius, „Verslios Lietuvos“ vadovas, dalyvavęs Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų derybose su Lietuvos atstovais, pridūrė, kad iš to išloš visi. „Koks jų motyvas? Jie kurtų savo padalinį mūsų regione. Taigi, pritrauktų studentų iš Rusijos, Baltarusijos, kitų Baltijos valstybių“, – sakė M. Nocius.

Jo teigimu, svarbiausia, kad britai pasiūlys kitokį požiūrį į mokymo sistemą, taigi tai bus naudinga ir apskritai lietuviams, ir verslui. „Visiems užteks tų studentų. Nereikia baimintis kokios nors konkurencijos. Britų aukštųjų mokyklų sistema labai kokybiška ir naudinga“, – aiškino "Verslios Lietuvos" vadovas.

Tuo metu S. Gentvilas taip pat svarstė, kad minėtos aukštosios mokyklos galėtų sulaukti studentų iš Latvijos, Estijos, galiausiai – Rusijos, kitų ne Europos Sąjungos šalių. Bradfordo koledžo apyvarta tokio pat dydžio kaip ir Klaipėdos savivaldybės.

Kaip skelbiama, maždaug 40 proc. koledžo pajamų atkeliauja iš verslo. Galiausiai, 95 proc. šios mokyklos absolventų gauna darbą pagal specialybę. „Siemens“, „General Electric“, – su tokio lygio kompanijomis bendradarbiauja koledžas. Aukštųjų mokyklų atstovai skaičiuoja, kad veik 70 proc. bakalauro ir magistro studijų studentų bus nelietuviai. Taigi, pasak S. Gentvilo, lietuviškiems universitetams konkurencijos nesukels.

Pramonininkai seniai to laukė

Britų aukštojo mokslo įstaigų planai keltis į Lietuvą – jau gerai žinomi ir didžiausiems Klaipėdos investuotojams, pramonininkams. Būtent šie daugelį metų kartoja, kad reikiamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje, o ypač ne Vilniuje, labai sunku rasti.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, LŽ sakė, kad dviejų naujų mokymo įstaigų kūrimasis Klaipėdoje iš dalies sprendžia minėtą problemą. Esą tai – ir konkurencija Lietuvos aukštosioms mokykloms, kurios su verslu glaudžiai bendradarbiauti nėra linkusios, ir paspirtis Vakarų Lietuvos ekonomikai.

„Konkurencija, kuri tokiu būdu, žinoma, padidėtų, būtų į naudą kokybei. Minėtos dvi įstaigos – puikūs pavyzdžiai mūsų universitetams, kaip reikia bendradarbiauti su verslu. Mūsiškiams lig šiol trūksta to pulso, pajautimo, kas vyksta ekonomikoje, gamyboje. Taigi, bus tik geriau. Aišku, mokymo įstaigos manys, kad du nauji žaidėjai toje pačioje rinkoje – stumdymasis pečiais, bet tai nėra blogai“, – LŽ kalbėjo R. Dargis.

Jo nuomone, jei britai Klaipėdoje įgyvendins tai, ką planuoja, tai gerokai pakels kartelę Lietuvos aukštosioms mokykloms. “Jų universitetai sprendžia tas problemas, kurios aktualios mums. Akivaizdu, kad ten dėstys žmonės, atėję iš gamybos, tikrojo verslo – taigi lygis bus visiškai kitoks. Lietuvoje artėjimas nuo tos grynosios akademinės veiklos prie taikomosios nėra toks greitas, kaip norėtųsi“, – pabrėžė R. Dargis.

NT pardavėjai - susidomėję

Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų padalinių steigimas uostamiestyje jau dabar domina NT plėtotojus. Kalbama ne apie vieną tūkstantį studentų – neabejotinai tai suaktyvins nuomos, statybų rinką. Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius, LŽ sakė, kad investuotojai jau dabar domisi būsimais britų planais Klaipėdoje.

„Jų atėjimas yra labai patraukli galimybė. Klaipėdos specifika šiuo metu yra tokia, kad šiame mieste 1 tūkst. gyventojų tenka didžiausias neparduotų butų skaičius. Tad bet kokie pokyčiai – patraukli galimybė tai išspręsti“, - minėjo M. Statulevičius.

Asociacijos atstovo teigimu, aukštųjų mokyklų steigimas – ne tik nuoma ar statybos, bet ir plėtra. „Manau, kad teritorijos miesto centre, kurias NT plėtotojai šiuo metu yra užkonservavę arba atidėję planus, vėl atgis. Turėtų pakilti ir komercinio turto pasiūla", - sakė jis

Faktai

* Bradfordo koledžo stiprybė – inžinerinio profilio specialybės , o Tysaido universitetas patenka į Top 20 žaidimų industrijai paruošiančių stipriausių animatorių ir 3D specialistų pasaulyje reitingą.

* Iš 47 Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų nė viena nepatenka net į pasaulio geriausiųjų 500-uką.

* Pagal paskutinius World Competitiveness Report reitingus, šešta pagal dydį problema Lietuvoje veikiančiam verslui – netinkamos kvalifikacijos darbo jėga.

* 69 proc. „Investuok Lietuvoje“ apklaustų vietos ir užsienio įmonių Lietuvoje per pastaruosius metus turėjo keblumų rasti tinkamos kvalifikacijos žmonių, o tai stabdė verslo galimybes augti ir plėstis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"