TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Britai telefono būdelėse geria kavą, lietuviai – tebeskambina

2016 05 17 6:00
Veikiantis taksofonas Vilniaus Vokiečių gatvėje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Britai savo išskirtinio dizaino raudonas telefono būdeles, iš kurių išimami nenaudojami taksofonai, perdaro į mažyčius biurus su kompiuteriais, faksais ir kavos aparatais. O Lietuvoje taksofonai vis dar naudojami pagal tiesioginę paskirtį – išlaikyti pasenusius aparatus, nors jais beveik nesinaudojama, įpareigoja teisės aktai.

Didžiuosiuose miestuose dar galima rasti daugiau kaip tūkstantį telefono būdelių, kuriose yra veikiantys taksofonai. Telekomunikacijų bendrovei „Teo“ jų išlaikymas nuostolingas, mat taksofonais naudojamasi labai retai: per mėnesį iš vieno tokio aparato vidutiniškai skambinama 7 – 8 kartus, o daugiau kaip iš trečdalio taksofonų neskambinama nė karto.

Naujų neįrengia

„Paprastai taksofonai įrengiami tose vietose, kur yra didžiausi žmonių srautai ir daugiausia jais naudojamasi. Tai centrinės miestų gatvės, ligoninės, mokslo įstaigos, bendrabučiai“, – pasakojo „Teo“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

„Teo“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 1029 taksofonai. Daugiausia jų įrengta didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 184, Kaune – apie 147. Dalį taksofonų „Teo“ yra pritaikiusi neįgaliųjų poreikiams. Dauguma tokių taksofonų neįgaliesiems įrengti pastatuose, todėl yra tinkamai apšviesti, o taksofonų instrukcijos skelbiamos specialiu šriftu.

Pasak A. Stasiulaičio, „Teo“ taksofonai yra nuostolinga paslauga, tačiau teikti ją įpareigoja nustatytos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės.

Šių metų pradžioje Ryšių reguliavimo tarnyba pakeitė reikalavimus paslaugų teikėjams ir sumažino taksofonų tankį šalies miestuose iki ne mažiau kaip 0,43 taksofono 1000 gyventojų, o kitose gyvenamosiose vietovėse – ne mažiau kaip 0,17 taksofono 1000 gyventojų. Pasak, A. Stasiulaičio, tai leis „Teo“ sumažinti taksofonų kiekį 15 procentų.

2014 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad taksofonais Lietuvoje naudojosi tik 0,9 proc. vartotojų, jų skaičius nuo 2011 metų perpus sumažėjo. „Mieste įrengtais taksofonais naudojamasi vos 12 minučių per mėnesį, o skambinama 7 – 8 kartus. Daugiau kaip iš trečdalio taksofonų Lietuvoje per mėnesį nepaskambinama nė karto“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.

Pasak jo, pastaruoju metu nauji taksofonai neįrengiami ir jų tinklas neplečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš ten, kur jie nėra naudojami, į populiaresnes vietas.

Skambinant taksofonu minutė vietinių pokalbių kainuoja 0,05 euro, tarpmiestinių – 0,14 euro, o į mobiliuosius tinklus – 0,15 euro.

Vis dėlto paskambinti taksofonu ekspromtu, pavyzdžiui, išsikrovus mobiliajam telefonui, nepavyks. Mat šie aparatai nepriima grynųjų pinigų. Klientai turėtų įsigyti specialią kortelę, kurias platina spaudos kioskai, paštas, daugelis didžiųjų maisto prekių parduotuvių. „Klientai nemokamai gali skambinti tik pagalbos numeriais ir tarp taksofonų. Taip pat galima paskambinti iš taksofono bet kuriuo kitu numeriu kito abonento sąskaita“, – aiškino A. Stasiulaitis.

Randa naują paskirtį

Lietuvoje didžiausią populiarumą taksofonai buvo pasiekę maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu jų buvo daugiau nei 7,5 tūkstančio. Nuo to laiko naudojimasis taksofonais smuko dešimtimis kartų.

Taksofonų mažėja visoje Europoje ir visame pasaulyje, kaip universalios paslaugos jų apskritai nuspręsta atsisakyti Estijoje ir Norvegijoje. Tačiau kai kuriose šalyse kūrybingi verslininkai juos panaudoja naujiems poreikiams.

Antai Jungtinėje Karalystėje šios šalies simboliu tapusios, tačiau beveik nebenaudojamos raudonos telefonų būdelės perdaromos į biurus. Viena britų bendrovė penkiuose miestuose iš telekomunikacijų kompanijos „BT Group“ išsinuomojo 15 taksofonų ir juose montuoja kompiuterių monitorius, dokumentų skenerius, spausdintuvus, „Wi-Fi“ stoteles ir kavos aparatus. Britų spauda rašo, kad pirmieji biurai buvusiuose taksofonuose turėtų pradėti veikti jau šią vasarą.

Rinką užkariavę išmanieji telefonai taksofonus pavertė beverčiais, jais beveik nebesinaudojama. Tačiau praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį sukurtos raudonos telefono būdelės yra tapusios Didžiosios Britanijos kolektyvinės atminties dalimi. Britai jas vertina kaip puikiausią visų laikų šalies dizaino, reprezentuojančio jų valstybę, pavyzdį, tad jų iškelti ar juolab naikinti kol kas nesiryžta. Galbūt privatus verslas, istorinėse raudonose telefonų būdelėse įrengęs mažyčius biurus, įkvėps joms naują gyvybę.

Pasaulyje taksofonai pradėti naudoti prieš daugiau nei 120 metų. Pirmasis taksofonas 1889 metais įrengtas Jungtinėse Valstijose – praėjus 13 metų, kai registruotas škotų kilmės mokslininko ir inžinieriaus Alexanderio Grahamo Bello išrastas telefono aparatas.

SKAIČIAI

Pokalbių taksofonu paslaugas 2015 metų paskutinį ketvirtį teikė tik telekomunikacijų bendrovė „Teo“.

2015 metų ketvirtąjį ketvirtį taksofonų sumažėjo 1 proc. (11 taksofonų), per metus – 4,2 proc., o 2015 metų pabaigoje jų buvo 1129. Per vieną 2015 metų ketvirto ketvirčio mėnesį taksofonu vidutiniškai kalbėta 69 minutes.

2015 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 4 mln. 184,1 tūkst. judriojo telefono ryšio abonentų (aktyvių SIM kortelių).

Šaltinis: RRT

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"