TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Briuselis apkartino dūmą

2014 01 18 6:00
Dėl naujo ES reglamentavimo daugiausia nukentės tie gamintojai, kurie mėsą ir jos produktus bei žuvis rūko tradiciniu būdu. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Europos Komisijos (EK) keliami gerokai griežtesni nauji rūkytų lašinių, kumpių, dešros ir žuvų kokybei reikalavimai nebaisūs didiesiems maisto produktų perdirbėjams, ypač naudojantiems dūmų aromatą, bet gerokai praretins smulkiuosius gamintojus, paveldo puoselėtojus, kurie savadarbėse rūkyklose produktus rūko natūraliais medienos dūmais.

Šią savaitę „Lietuvos žinių“ pranešta žinia, kad šimtmečius Europoje gyvavusiai tradicijai medienos dūmais rūkyti dešras, kumpius, lašinius ar žuvis ateina galas, nes taip rūkyti produktai Europos Sąjungoje (ES) nuo 2014 metų rugsėjo bus priskiriami prie pavojingų sveikatai, o tradiciniai gamintojai vargiai įstengs įvykdyti naujus griežtus reikalavimus, buvo visiška staigmena ne tik šių produktų gamintojams, bet ir valstybės institucijoms.

Nors jau prieš porą metų, rengiant kenksmingų medžiagų minėtuose produktuose reglamentą, diskusijose Briuselyje Lietuvai atstovavo Sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dokumentas priimtas 2011 metais, o įsigalios nuo 2014 metų rugsėjo. Tačiau iki LŽ publikacijos trečiadienį abi garbingos institucijos tylėjo, kaip vandens įėmusios į burnas.

Atrodo, Lietuvoje kartais būtina sutirštinti spalvas, kad valdininkai nubustų.

Veterinarijos tarnyba tik trečiadienio pavakare, kai žinia apie EK žygį prieš rūkytus produktus jau buvo apskriejusi daugelį elektroninės žiniasklaidos priemonių ir sukėlusi nemažą sumaištį, sugebėjo pati išsiaiškinti ir pagaliau pabandė oficialiai pranešti, kas gi iš tiesų laukia tradiciškai rūkytų dešrų, kumpių ir žuvų.

„Lietuvos žinios“ sunkiai rinko informaciją apie tai, koks likimas rudenį ištiks rūkytus lašinius, ir buvo siuntinėjamos nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Ministerijų, tarnybų, net EK atstovybės valdininkai aiškino, klydo, teisinosi ir vėl klydo ieškodami tikslaus atsakymo. Galiausiai atsiųstuose oficialiuose atsakymuose valdininkai nesugebėjo pateikti aiškios žinios.

Atsainus valdininkų požiūris į visuomenės informavimą papiktino ir premjerą Algirdą Butkevičių. Jis pasigedo paprastesnio naujosios tvarkos, reglamentuojančios rūkytų produktų gamybą, išaiškinimo, kritikavo, kad atsakingos institucijos tik baudžia pažeidėjus, bet nesiteikia dorai paaiškinti, ko reikalauja. „Kaip tik jų (valdininkų - aut.) funkcija pirmiausia yra išaiškinti, pakonsultuoti ir pasakyti, kad įvyko tam tikri pokyčiai. Tikrai apie tai reikia daugiau kalbėti ir žmones pirmiausia nuteikti pozityviai, ne pradedant jų gąsdinimu", - sakė premjeras.

Normatyvai bus griežti

Galiausiai šią savaitę valdininkams paaiškėjo, kad pagal vieną iš naujų EK reglamentų, kurie privalomi visoms ES narėms, leistinas kai kurių sveikatai pavojingų medžiagų kiekis rūkytuose produktuose nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos turės sumažėti iki pusantro karto. Didžiausia pavojingų sveikatai dervų (tai - policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) koncentracija randama galutiniuose rūkytuose mėsos ar žuvų produktuose.

Teigiama, kad pats gamybos būdas - rūkymas - nebus draudžiamas. Jeigu gamintojas nesugebės prisitaikyti, pats liausis dirbti. Mat jeigu jo rūkytame produkte bus nustatyta didesnė nei leidžiama kurios nors pavojingos medžiagos koncentracija, gamintojas negalės to produkto parduoti, arba jis bus išimtas iš prekybos.

Nustatytų naujų normų bus privaloma laikytis visiems gamintojams, nepriklausomai nuo to, ar produktai rūkomi tradiciniu būdu - medienos dūmais, ar apdorojant mėsą bei žuvis specialiomis rūkymo medžiagomis.

„Tiek pramoniniu būdu maisto gaminius ruošiantys gamintojai, tiek ir smulkūs, privalės užtikrinti, kad minėtų medžiagų koncentracija jų produktuose neviršys nustatytų normų. Būdą, kuriuo maisto produktai bus ruošiami, gamintojai ir toliau galės pasirinkti savo nuožiūra“, - aiškino VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Specialistų ir mokslininkų nuomone, tradiciniu būdu rūkytuose produktuose pavojingų sveikatai dervų yra daugiau negu tuose, kuriems pagaminti didieji gamintojai naudoja koncentruotus rūkymo produktus, tad labiau pasitempti ar investuoti į „pasenusias“ technologijas teks būtent smulkiesiems gamintojams - savo produktais prekiaujantiems ūkininkams, paveldo puoselėtojams.

Beje, nuo šių metų sausio 1 dienos jau įsigaliojo EK reglamentas, kuriuo patvirtintas maisto gamyboje leidžiamų naudoti koncentruotų kvapiųjų rūkymo medžiagų sąrašas. Tokį mėsos "rūkymo" būdą lietuviai vadina "mirkymu chemijoje". Tokių produktų gamintojai nebegalės naudoti į šį sąrašą neįtrauktų medžiagų, suteikiančių produktui rūkyto maisto kvapą.

O tradiciniams gamintojams iki rudens dar lieka laiko išsiaiškinti, kaip įvykdyti EK keliamus natūraliai rūkytų produktų saugos reikalavimus.

Sveiki ir nesveiki dūmai

Mėsos perdirbimo bendrovės „Nematekas“ direktorė Egidija Vaicekauskienė LŽ neslėpė mananti, kad naujasis EK reglamentas visų pirma nukreiptas prieš primityvias rūkyklas, kuriose pagaminti produktai esą tikrai gali būti pavojingi sveikatai. „Dūmas dūmui nelygus“, - svarstė ji.

Verslininkė tikino, kad didelės įmonės rūkytus produktus gamina saugiau. „Pas mus gamybos reikalavimai gerokai aukštesni negu ES normatyvai. Dėl to neturime jokių problemų. Mūsų įmonėje tie normatyvai jau seniausiai galioja“, - sakė E.Vaicekauskienė.

Įmonės vadovė tikino, kad „Nematekas“ mėsos produktus rūko „sveikiausiu žmogui būdu". „Naudojame alksnines malkas. Aukščiausio lygio technologija leidžia dūmą išgauti trinties būdu. Tai yra dešras dūmai pasiekia tada, kai jie turi mažiausiai kancerogeninių medžiagų. O tai įvyksta vadinamajame „rasos taške“. Tai toks fizikinis momentas, kai garai virsta vandeniu. Panašiai yra ir dūmų atveju: trinant malkas dūmų generatoriuje pirmiausia pasirodo dūmai. Būtent iki ugnies atsiradimo išgaunamais dūmais ir rūkomi mūsų produktai. Tokie dūmai, galima sakyti, visai neturi kancerogeninių medžiagų. Paruošta dešra yra rūkyta, bet nėra apnešta dūmais. Juk patys kenksmingiausi dūmai kyla iš degančios ugnies“, - rūkymo technologiją paaiškino įmonės vadovė. Ši technologija, pasak jos, labai brangi, viena tokia rūkykla kainuoja begalę pinigų, už juos būtų galima sumeistrauti "dešimtis primityvių“ rūkyklų.

E.Vaicekauskienė tikino, kad „Nemateko“ dešros kaip diena nuo nakties skiriasi nuo tų, kurios rūkytos primityviose tradicinėse rūkyklose. „Tokių dešrų pilna turguose ir žmonės krykštauja: „Koks geras dūmų kvapas!“ Jie nesupranta, kad sušveičia didžiausią kiekį kancerogenų, dervų. Tačiau Lietuvoje paskleista tokia propaganda, kad skaniausios dūmais kvepiančios dešros – turguje“, - kalbėjo pašnekovė.

E.Vaicekauskienė tikino, kad jos įmonė niekada nenaudojo technologijos, kai dešros ne rūkomos, o apdorojamos cheminėmis medžiagomis, kurios suteikia produktui rūkymo kvapą. „Tai ne mūsų įmonės būdas, nors žinau, kad tokios technologijos egzistuoja“, - patvirtino ji.

Dešra, persmelkta dūmų kvapo

„Biovelos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas pasakojo, kad šios grupės įmonės jau prieš septynerius metus pradėjo gaminti mėsos produktus „be rūkymo“, o įmonės produkcija atitinka visus naujuosius ES normatyvus, jie esą galėtų būti dar griežtesni - tai įmonei problemų nesukeltų ir papildomų investicijų nepareikalautų. „Kaime kiaulę rūkydami žmonės gal sunaudoja vežimą malkų, o mes toną mėsos produktų pagaminame su 15 kg medienos", - palygino pašnekovas.

V.Kantauskas atskleidė, kad dešra ar kitas mėsos produktas persmelkiamas ne dūmų, o jų kvapo. „Gerą kvapą turinčios metus džiovintos ąžuolo, uosio, liepos pjuvenos deginamos 500 laipsnių temperatūroje esant slėgiui, ir dūmų kameroje nebelieka - tik jų aromatas. Produktas perleidžiamas per vandens užuolaidas - nuplaunamos visos likusios kancerogeninės medžiagos. Todėl nusipirkę tokią dešrą ant jos nerandate jokių dūmo smalos likučių. Tai pati mažiausia sveikatai pavojingų medžiagų norma. Bet žmonės tai nelabai supranta, sako: „Nėra dūmų skonio...“ – kalbėjo bendrovės vadovas.

V.Kantauskas įsitikinęs, kad kaimiškoje rūkytoje dešroje gerokai daugiau kancerogenų, tačiau apie konkurentus – tradicinio rūkymo šalininkus - vengė kritiškai kalbėti: „Nemanau, kad ES reglamentas nukreiptas prieš juos, gal tiksliau būtų sakyti, kad jis orientuotas į žmonių sveikatą.“

Žuvyse dervų nėra radęs

Jau daugiau kaip 30 metų Baltijos jūroje sugautas žuvis tradiciniu būdu rūkančiam ir pardavinėjančiam 65-erių Palangos gyventojui Sauliui Žulkui naujiena apie būsimą jo produkcijos „sveikatos“ reglamentavimą sukėlė netikėtą juoką. Per šiltąjį sezoną, kuris pajūryje trunka pusmetį, vyras kasdien natūraliais medienos dūmais išrūko apie 20 kg žuvų ir viską parduoda tą pačią dieną.

„Žuvys populiarios, paklausa – velniška. Žmonės sako, kad tokių skanių žuvų nėra valgę“, - teigė jis. Vyras rūko palangiškių Baltijos jūroje sužvejotas plekšnes, menkes, starkius, uotus.

Paklaustas, ar jo produkcija įtinka veterinarijos tarnybai, S.Žulkus prisiminė, kad šios tarybos darbuotojai jo gaminamas žuvis bene kiekvieną vasarą "tikrina ragavimo būdu". Be to, pirmojo rūkymo žuvis jis kasmet teikia oficialiai tirti ir iki šiol jokio pranešimo, kad būtų aptikta kokių dervų, nėra gavęs.

Tradicinių rūkytų žuvų gamintojas įsitikinęs, kad jo produkcija sveika, o apie kažkokias pavojingas medžiagas, kurių kiekis EK nurodymu nuo rudens jo rūkytuose žuvų produktuose turės gerokai sumažėti, tikino iki šiol nieko negirdėjęs ir nė nenutuokiąs, ar jų galėtų būti jo rūkytose žuvyse. Verslininkas priminė, kad žuvis tradiciniu būdu rūko ne tik lietuviai ir lenkai, bet ir vokiečiai ir kiti europiečiai.

Lenkai neketina pasiduoti

Sveikatos ministerijos specialistė dr. Indrė Chmieliauskaitė LŽ teigė, kad policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) gali užteršti maisto produktus rūkymo, kaitinimo ir džiovinimo procesuose, kai sudaromos sąlygos tiesioginiam maisto sąlyčiui su degimo produktais. „Maistas, ypač žuvys ir žuvininkystės produktai, gali užsiteršti PAA dėl aplinkos užterštumo. Yra pripažinta, kad dalis PAA yra genotoksiniai kancerogenai“, - teigė ji. Pasak specialistės, EK reglamente nustatytos didžiausios leistinos šios grupės medžiagų (benzo(a)pireno ir keturių susumuotų medžiagų benzo(a)pireno, benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno) koncentracijos įvairiuose produktuose, tarp jų - rūkytoje mėsoje ir jos produktuose bei rūkytose žuvyse. Todėl esą jų leistinos normos nuo rugsėjo šiuose produktuose bus gerokai mažesnės nei dabar.

Tačiau tradicinius maisto produktų rūkymo metodus taikantys maisto gamintojai ES šalyse baiminasi, kad griežtesni EK reikalavimai bus daug sunkiau įgyvendinami ir pareikalaus nemažų investicijų. Dėl to ketinama inicijuoti papildomas diskusijas Europos Komisijoje

LŽ žiniomis, lenkų gamintojai neketina nuleisti rankų ir toliau įtikinės Briuselį, kad reikalavimai tradiciškai rūkytiems produktams nebūtų griežtinami. Kaimynų nuomone, dėl naujo ES reglamentavimo daugiausia nukentės būtent tie gamintojai, kurie mėsą ir jos produktus bei žuvis rūko tradiciniu būdu, nes deginant natūralią medieną sunkiausia kontroliuoti dervų kiekį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"