TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Briuselis išbandė klaipėdiečių kantrybę

2012 03 01 6:01

Lietuvių baimę investuoti į Klaipėdos uosto keleivių terminalą Europos komisarai tyrinėjo dvejus metus.

Europos Komisijos (ES) atstovybė Lietuvoje prieš savaitę pranešė, kad EK iš Europos sanglaudos fondo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) skirs 18 mln. eurų (apie 62 mln. litų) subsidiją naujojo keleivių ir krovinių keltų terminalo Klaipėdoje prieplaukoms plėsti.

EK priėjo išvadą, kad priemonė būtina Lietuvos pasiekiamumui jūra gerinti ir regioninei plėtrai skatinti. Nustatyta, kad viešų ir privačių investicijų partnerystė yra aiški, nes verslo investicijų dalis adekvati. Pastaroji aplinkybė krašto transporto valdininkams kėlė daugiausia neaiškumo.

Pasiprašė kontrolės

Naujasis Klaipėdos ro-ro keltų terminalas buvo pirmasis uosto objektas, kuriam statyti ankstesnė Vyriausybė numatė panaudoti europinių lėšų. 2007 metais Susisiekimo ministerijoje sukurtas Terminalo priežiūros komitetas nespėjo įgyvendinti planų, todėl naujoji ministerijos vadovybė nusprendė atlikti jų reviziją ir apsidrausti. Pagal tuometes statybų kainas ir preliminarią sąmatą terminalo vertė galėjo siekti 50 mln. eurų (172,5 mln. litų). Toks objektas turėjo patekti į EK Priežiūros komiteto kompetenciją.

LŽ tuo metu rašė, kad Susisiekimo ministerijos iniciatyva 2009 metų lapkritį Briuselyje vyko atsakingų už projektą Lietuvos atstovų susitikimai su ekspertais. Konsultacijų priežastis ta, kad "visas šis projektas gali būti didelės vertės bei gali būti pripažintas valstybės pagalba", todėl rengiant galimybių studiją bei paraišką būtina konsultuotis su JASPERS ekspertais bei EK atstovais. JASPERS - tai techninės pagalbos regionams institucija (angl. - Joint Assistance to Suport Projekts in Europian Regions).

Lietuviai Priežiūros komiteto prašė išnagrinėti būsimojo terminalo operatoriaus parinkimo klausimą. Kadangi terminalui numatytas žemės sklypas niekada nebuvęs laisvas, tai reiškė, kad toje vietoje žemę nuomojanti įmonė terminalo valdytoju taps be konkurso, bet su sąlyga, kad investuos į kranto dalį - administracinius pastatus, aikšteles, sandėlius.

Iš pradžių planuota, kad paramos intensyvumas sudarys 85 proc. projekto vertės, vėliau manyta - bus kiek mažesnis, o dabar aišku, kad gauti pinigai siekia pusę terminalui projektuoti ir statyti reikalingų išlaidų. Konkursą laimėjęs rangovas, kompanija "Latvijas tilti", terminalą įsipareigojo pastatyti už 112 mln. litų. O tokia "menka" kaina net nepatenka į EK Priežiūros komiteto nustatytas kontrolės ribas.

Svarstymas užtruko

EK atsakymo dėl investicijų buvo tikimasi 2010 metų vasarą, rudenį, po to - 2011 metų gegužę, bet kaskart buvo gaunama tik naujų klausimų. Pasak KVJUD vadovo Eugenijaus Gentvilo, pastarąjį kartą gruodžio mėnesį iš Priežiūros komiteto sulaukta žinios, kad daugiau klausimų neturima, išvada bus pateikta vasarį.

Po dvejus metus trukusio susitikimų ir susirašinėjimų laikotarpio didžioji biurokratinė struktūra išsklaidė visus lietuvių įtarimus dėl operatoriaus tinkamumo ir valstybės investicijų paskirties. "Jūrų uostai labai svarbūs veiksmingam ir tvariam transporto tinklui. Uostų projektams gali reikėti kapitalo investicijų, kurios gali būti susigrąžintos tik per labai ilgą laiką. Tokių projektų viešasis finansavimas yra priimtinas, jeigu būtina padengti projekto sąnaudas ir projektu siekiama aiškiai nustatyto bendro Europos intereso tikslo neiškraipant konkurencijos", - atsakyme Lietuvai teigia už konkurencijos politiką atsakingas priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Joaqunas Almunia.

Komisija nustatė, kad Sanglaudos fondo parama suderinama su Europos Sąjungos (ES) taisyklėmis, pagal kurias valstybės pagalbą galima teikti tam tikrai ekonominei veiklai remti, nes: KVJUD surengė viešą konkursą naująją infrastruktūrą statysiančiai bendrovei atrinkti, kad statybos sąnaudos būtų minimalios; prieplaukų nuomos mokestis priklauso nuo esamos infrastruktūros objektų skaičiaus ir jų kokybės, nuomos mokesčių tinkamumas patvirtintas nepriklausomu vertinimu; viešasis finansavimas atitinka nustatytą trūkstamą finansavimą; naujasis keltų terminalas svarbus regiono plėtrai ir nedaro poveikio gretimų keltų terminalų veiklai.

Darbai - pagal grafiką

Keleivių ir krovinių terminalą statyti buvo pradėta prieš metus, dar neturint jokių žinių iš Briuselio, ar bus galima skirti ES fondų paramą. Tąkart uosto vadovas pripažino, kad imtis veiksmų KVJUD paragino Transporto investicijų direkcija. Jis užsiminė, kad paramos intensyvumą nustatys Lietuvos valdininkai, ir ta suma daugmaž aiški, o Briuselis tik konsultuoja, ar tai nėra parama privačiam verslui. Uostininkai visada buvo suinteresuoti kuo didesne europinių lėšų dalimi.

KVJUD teigimu, dėl lėtų rangovo apsukų įforminant darbus per visus 2011 metus terminalo statybai panaudota tik 23 mln. litų. Atėjus pavasariui krantinių statybos darbai turėtų judėti sparčiau ir, tikimasi, latviai grafikus pasivys. Žinant paramos dalį, tiek pat pinigų iš patvirtintos terminalo statybai sąmatos bus galima skirti kitiems objektams finansuoti.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas LŽ sakė, kad šiuo metu savivaldybei pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą, renkamas rangovas. Todėl kovo mėnesį turėtų prasidėti administracinio pastato ir aikštelių statybos darbai. Operatorius investicija gali siekti 70 mln. litų. Pasak B.Petrausko, visos sudėtinės projekto dalys, tarp kurių ir Baltijos-Minijos gatvių sankryža, turi būti statomos lygiagrečiai ir privalo būti užbaigtos vienu metu - iki 2013 metų vasaros sezono pradžios. Jis tikisi, kad taip ir nutiks. Šiuo metu vyksta derybos su jūrų linijų operatoriais dėl keltų maršrutų iš šio terminalo.

Kapsulę su istorine ir technine medžiaga apie objektą, nurodant, kad jis skiriamas Lietuvos valstybės vardo paminėjimo 1000-mečiui, uostininkai ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis yra įkasę dar 2009 metų birželį, kai buvo pradėta Varnėnų gatvės geležinkelio viaduko rekonstrukcija. Tuomet niekas nesitikėjo, kad valdininkų dėl apdairumo prašytos Briuselio konsultacijos kantrybę tampys dvejus metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"