TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Briuselis nemato problemų dėl dujotiekio

2007 02 13 0:00
Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis darbą pradėtų 2010 metais, o galutinai būtų baigtas tiesti 2012 metais.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos Komisija nemato jokių grėsmių Baltijos šalių saugumui, kurias galėtų kelti Rusiją ir Vokietiją jūra sujungsiantis dujotiekis. Briuselis taip pat palaiko iniciatyvą tiesti alternatyvius dujotiekius.

Baltijos šalių ekspertai kategoriškai teigia, kad Šiaurės Europos dujotiekis "Nord Stream" iš esmės yra žalingas. Baiminamasi, kad Baltijos jūros dugnu nutiesus Vokietiją ir Rusiją jungiantį dujotiekį, Rusija gali neatsispirti galimybei šantažuoti šias valstybes stabdydama dujų tiekimą. Teigiama, kad iš tranzitinių valstybių virtę galutinėmis pasyviomis vartotojomis Baltijos šalys taps dar pažeidžiamesnės nei dabar.

Vakar Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje dar kartą kelta mintis, esą Europą dujomis aprūpinti galima ir kitais keliais, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekį po žeme. Kaip realiausi variantai buvo įvardyti kitas dujotiekis Jamalas-Europa, pasiekiantis Vakarus per Lenkijos teritoriją, ir "Amber" projektas. Pastarasis kirstų Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

Kaltos dujų bendrovės

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (PSPMI) specialistas Kęstutis Budrys mano, kad "Nord Stream" yra ES energetikos politikos simbolis - kai nėra bendro intereso ir didžiosios šalys juo nesuinteresuotos.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas teigė, kad EK taip prieštaringai aptarinėjamą dujotiekį vertina kaip grynai komercinį projektą ir nemato jokių galimų grėsmių Baltijos šalims. Be to, EK mano, kad Baltijos valstybės turėtų būti suinteresuotos dujotiekio tiesimu. Lenkijos šiaušimasis prieš "Nord Stream" aiškinamas baime, jog šis dujotiekis nukonkuruos Jamalo vamzdį, vadinasi, patirs didelį finansinį praradimą. ES interesas - patenkinti vis didėjantį dujų poreikį. Nutiesus "Nord Stream" į Europą kasmet dviem vamzdžiais tekėtų po 27 mlrd. kubinių metrų dujų.

"EK neteikia pirmenybės jokiam projektui, šis yra viena iš realiausių galimybių. Jei Baltijos šalims "Nord Stream" nepatinka, jos gali imtis studijų, kaip nutiesti alternatyvius dujotiekius - ekonomiškai naudingesnius ir saugesnius. EK tuo suinteresuota, nors studijoms finansuoti neužtenka pinigų. Jas užsakyti turi suinteresuotos šalys, o tai, kad jūsų dujininkai nemato reikalo atlikti tokių tyrimų, ne EK problema", - sakė Sadauskas. EK atstovas mano, kad Lietuvos atsakomybė dėl jos energetinio saugumo kur kas didesnė, nei EK ar kieno nors kito, mat ji pati nusprendė parduoti trečdalį "Lietuvos dujų" milžinui "Gazprom".

Ekologinis aspektas

"Jei "Nord Stream" būtų grynai ekonominis projektas - jis niekada nebūtų įgyvendintas, nes tai nėra ekonomiškai naudingiausias variantas, be to, politiškai nekorektiškas ir kenksmingas aplinkai", - teigė Lenkijos viešųjų reikalų instituto tyrėjas Piotras Kaczynskis.

Nors "Nord Stream" jau keleri metai, kaip paskelbtas bendru ES projektu, anot TSPMI dėstytojo Tomo Janeliūno, dar ne vėlu priešintis projektui, mat tik šiemet turi būti pradėta rengti detali projekto įgyvendinimo studija. Tiesa, specialistas pripažįsta, kad didžiausia kliūtis alternatyviems projektams "prastumti" yra Baltijos šalių dujų bendrovių pavaldumas "Gazpromui". Be šio Rusijos milžino palaiminimo jos negali imtis jokios iniciatyvos. "Išeitis gali būti nebent vyriausybių, turinčių akcijų paketus tose bendrovėse, įsikišimas", - sakė jis.

EK atstovas leido suprasti, kad vienintelis racionalus pasipriešinimas "Nord Stream" yra ekologinės problemos. Sadausko teigimu, EK į jas žiūri labai rimtai, poveikis gamtai bus įvertintas atsakingai. Beje, pati EK pripažino grėsmę, kad ėmus kasti Baltijos jūros dugną gali būti pažeisti cheminių ginklų šaudmenys, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo tiek sudilę, kad ir be fizinio poveikio gali prakiurti. Tiesa, realios ir paprasčiausiai už visas kitas pagrindžiamos bei įrodomos ekologinės problemos diskusijose dėl "Nord Stream" dujotiekio nukeliamos į antrą planą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"