TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Briuselis rengiasi apkarpyti pokalbių kainas

2007 03 19 0:00
Europos Komisijai nusprendus reguliuoti tarptinklinio ryšio įkainius iš užsienio skambinti būtų pigiau.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jau vasaros viduryje mobiliojo ryšio operatoriams gali tekti mažinti mobiliųjų telefonų pokalbių užsienyje įkainius. Ryšio bendrovės užsimena, kad negautas pajamas atsiims kitais būdais.

Reguliuoti mobiliojo ryšio operatorių tarptinklinio ryšio (angl. roaming) kainas užsimojusi Europos Komisija (EK) siūlo gerokai sumažinti viršutines kainų ribas.

Pavyzdžiui, jei būdamas Vokietijoje lietuvis skambins į Lietuvą, jam skambutis kainuos 1,5 lito, o dabar pokalbio minutė kainuoja daugiau nei 7 litus.

Jei būdamas Vokietijoje lietuvis skambina į vietinių operatorių tinklus, jam skambutis kainuoja 5 litus. Tikėtina, kad vasarą už šią paslaugą bus mokama 1,03 lito. Įeinančiųjų skambučių kaina nuo 3,2 lito dabar gali sumažėti iki 0,52 lito.

Kaip sakė Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktorius Eugenijus Žvalionis, už tarptinklinį ryšį gaunamos pajamos sudaro 8-10 proc. mobiliojo ryšio tiekėjų pajamų.

"Siekiama, kad EK reglamentas būtų priimtas birželio mėnesį. Jam įsigaliojus vartotojų dėl tarptinklinio ryšio patiriamos išlaidos sumažėtų 70 procentų", - teigė Žvalionis.

Vieną kompensuos kitu

Tačiau mobiliojo ryšio bendrovės "Bitės Lietuva" valdybos narys Darius Montvila neabejoja, kad operatoriai neišvengiamai turės perskirstyti sąnaudas. "Vienas būdas - didinti kitų paslaugų kainas. Tačiau labiau tikėtina, kad ryšio tiekėjai taikys mažesnes nuolaidas perkamiems telefonų aparatams", - prognozavo Montvila.

Jį nustebino EK ketinimai reguliuojant paslaugų kainas užtikrinti pelningumą tarpusavyje konkuruojančių kompanijų. "Dar niekas nesiėmė užtikrinti visoje ES veikiančių 125 įmonių pelningumo - ekonominiu požiūriu tai būtų vargiai įvykdoma užduotis. Stebina ir tai, kad nesiruošiama reguliuoti nei žinučių, nei duomenų tarptinklinio ryšio, nors pastarosios paslaugos kainos gerokai didesnės negu skambučių", - kalbėjo Montvila.

Jis pažymėjo, kad EK pastaruoju metu prakalbo ir apie mažmeninių kainų reguliavimą. Stebina ir tai, kad ketinama reguliuoti ir didmenines, ir mažmenines kainas. Anksčiau siekta nustatyti viršutines kainų ribas tik didmeninėms kainoms. "Dar neteko matyt, kad rinkos konkurencija būtų skatinama draudimais. Bet koks dirbtinis reguliavimas mažina konkurenciją", - teigė pašnekovas.

Už didmeninių kainų reguliavimą

Mobiliojo ryšio operatoriaus "Tele2" atstovas Andrius Baranauskas teigė, kad "Tele2" neprieštarauja, kad būtų reguliuojama didmeninė kaina. Tačiau mažmeninę, jo tvirtinimu, turi reguliuoti rinka.

"ES nėra viena valstybė su vienodomis verslo sąlygomis. Skirtingose valstybėse skiriasi makroekonominė aplinka. Kaip visoje ES negalima nustatyti vienodos kainos už kepalą duonos, taip negalima nustatyti vieno įkainio už mobiliąsias paslaugas", - sakė jis.

"Tele2" viliasi, kad ES reguliuos didmeninę kainą. Kaip atrodys situacija, jei "Vodafone" nutars paslaugą parduoti už 1,59 lito, o maksimalus įeinančiųjų skambučių įkainis bus 1,6 lito? Negi teiksime paslaugą už centą?

Juk didžiąją tarptinklinio tarifo dalį sudaro didmeninė kaina. Ją mokame, kad galėtume savo klientams užtikrinti paslaugas. Tačiau nesakome, kad nustačius tarptinklinio ryšio ribas padidės kainos už kitas paslaugas", - kalbėjo Baranauskas.


Nesutariama dėl kainų reguliavimo

 

Jei būtų priimtas sprendimas ir Europos Parlamentas (EP) gegužės mėnesį tuo klausimu balsuotų, ES piliečiai jau prieš vasaros atostogas galėtų naudotis mažesnėmis tarptinklinio ryšio kainomis.

 

"Visi ES piliečiai liepą turėtų gauti galimybę įvertinti savo ministrų ir parlamentarų darbo efektyvumą", - teigė tvirta tarptinklinio ryšio kainų mažinimo šalininkė ir iniciatorė ES telekomunikacijų komisarė Viviane Reding. Ji siūlo nustatyti tiek mažmeninio, tiek didmeninio tarptinklinio ryšio mokesčio viršutinę ribą (taip mokesčiai būtų sumažinti 70 proc.) ir ragina suteikti vartotojams reikiamą informaciją apie skambučių bei žinučių, siunčiamų iš užsienio ir į užsienį, įkainius. Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas kviečia priimti teisingą sprendimą dėl "europinio reguliavimo".

Tačiau jo kolegė iš Didžiosios Britanijos Margaret Hodge nepritaria sistemai, kuri nustatytų nelanksčias tarptinklinio ryšio kainas. Ji teigia, jog įmonių išlaidos tokiu atveju siektų apie 2,9 mlrd. svarų sterlingų (14,5 mlrd. litų), o tai pakenktų inovacijoms šiame sektoriuje. "Jei bus nustatyta fiksuota viršutinė kainų riba, ji labai greitai taps minimalia ir tai, mano manymu, suvaržys konkurenciją. Neverta atsisakyti kainų lankstumo", - duodama interviu dienraščiui "The Financial Times" sakė Hodge.

Didžioji Britanija nepritaria Europos Komisijos (EK) siūlymui taikyti tarptinklinio ryšio limitą ir pasisako už "pasirinkimo" režimą, kai naujas maksimalus tarifas būtų taikomas tik tuomet, jei to pageidautų vartotojai. "Žmonės nėra neprotingi. Jie puikiausiai sugeba pasirinkti palankiausią variantą", - pridūrė Hodge.

Briuselio skaičiavimais, mobilieji operatoriai iš ES tarptinklinio mokesčio kasmet gauna 10 mlrd. svarų pajamų. Pasklidus žinioms apie EK planus nustatyti viršutinę mokesčio ribą, tokios mobiliojo ryšio įmonės kaip Prancūzijos "Orange", Vokietijos "T-Mobile" ir Didžiosios Britanijos "Vodafone" sumažino tarifus - daugumai keliautojų tarptinklinio ryšio pokalbiai ir žinutės kasmet kainuos 40 proc. mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"