TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Briuselis užtars latvišką kumpį

2014 02 15 6:00
Smulkieji Lietuvos mėsos perdirbėjai į juos vienijančią organizaciją nėra susibūrę ir nei bendrai, nei pavieniui savo interesų negina. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Latvijos valstybės institucijos ir rūkytos mėsos produktų gamintojai nuo šių metų pradžios intensyviai renka informaciją, kuri įtikintų Europos Komisiją atidėti griežtus sveikatingumo reikalavimus tradiciniu būdu rūkytiems mėsos gaminiams arba suteiktų latviškam kulinariniam paveldui specialų statusą.

Savo gamintojų teises Briuselyje gina ir naujais reikalavimais pasipiktinę lenkai, besibaiminantys, kad tūkstantmečius gyvavusi tradicija medžio dūmais rūkyti mėsos ir žuvies produktus nuo rugsėjo, kai įsigalios nauji reikalavimai dėl benzapireno kiekio ir kitų žalingų sveikatai medžiagų normų, gali būti sunaikinta.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio ministerija ramina, kad pavojaus smulkiesiems verslininkams, tradiciniu būdu rūkantiems dešras, lašinius ir kumpį savadarbėse rūkyklose, neva nėra, o tradicinės technologijos išnykti esą neturėtų.

Lietuviams trukdo lenkai

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius įsitikinęs, kad šiai asociacijai priklausančioms stambioms pramonės įmonėms nekils sunkumų nuo rugsėjo 1 dienos įgyvendinti naujus ES reikalavimus. „Lietuvoje problemų nėra, nes įmonės turi tokias rūkyklas, kurių dūmai, jų kiekis ir temperatūra labai tiksliai kontroliuojami. Pramonei problemų tikrai nekyla. Matome problemą turguose, kur produkciją tiekia smulkūs gamintojai, jie iš dešrų padaro „negriukus“, - teigė E.Mackevičius.

Smulkieji mėsos perdirbėjai, ruošiantys rūkytus produktus, į vienijančią organizaciją nėra susibūrę, savo interesų negina nei bendrai, nei pavieniui. „Mažuosius reikia ne ginti, bet mums nuo jų gintis, - į LŽ klausimą, ar Lietuvoje kas nors gina smulkiuosius gamintojus, atsakė E.Mackevičius. – Kam jiems asociacijos? Jie atsiveža iš Suvalkų mėsytės, jos nedeklaruoja, garažuose išpjausto, parūko ir lekia į turgų, kur niekas kokybės nekontroliuoja. Pramonės įmonių rentabilumas siekia 1-2 proc., o mažųjų gamintojų, nemokančių PVM, - 16-17 procentų. Latvijoje padėtis kitokia, nes jie – toliau nuo Lenkijos.“

LMPA direktorius savaip aiškina, kodėl dėl rūkytų dešrų „pakėlė triukšmą lenkai“. Esą Lietuvoje mėsos produktams taikomi gerokai griežtesni kokybės reikalavimai nei Lenkijoje. „Mes negalime nė žingsneliu nukrypti nuo nustatytų reikalavimų, o lenkai gamina, kaip sugalvoja. Todėl jie nori kuo liberalesnių normų. Bet EK mano, kad sintetinis rūkymas yra sveikesnis, - svarstė E.Mackevičius. - Taip pat kaip lenkai elgiasi ir mūsų smulkieji gamintojai – jiems griežtesni saugos reikalavimai pavojingi.“

Gamintojai nesiskundžia

Kaip LŽ informavo žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė, ministerija analizuoja padėtį ir aptaria ją su produktų gamintojais. „Tačiau iki šiol iš gamintojų ar jiems atstovaujančių asociacijų nesame gavę informacijos, kokių problemų kyla dėl minėtiems produktams nustatytų didžiausių leidžiamų policiklinių aromatinių angliavandenių – benzpireno, benzantraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno - kiekio sumažinimo. Taip pat norėtume akcentuoti, kad šiems reikalavimams įgyvendinti buvo suteiktas 3 metų pereinamasis laikotarpis, todėl gamintojai turėjo laiko pasirengti jų taikymui“, - teigė ji.

R.Visockytė atkreipė dėmesį į sausio 15 dieną paskelbtą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) informaciją, kad, šios tarnybos atliekamų tyrimų duomenimis, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose randama nuo 0,2 iki 1 mikrogramo kilograme. „Tai nesiekia nė pusės ES numatytos mažesnės koncentracijos. Todėl galima daryti išvadą, jog Lietuvos gamintojams šie reikalavimai neturėtų sukelti didelių nepatogumų. Įvertindami šias aplinkybes manome, jog nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojus minėtiems ES reikalavimams rūkytų mėsos gaminių ir žuvų produktų tradicinės gamybos technologijos Lietuvoje neišnyks“, - pabrėžė R.Visockytė.

Latvija siekia specialaus statuso

Latvijos žiniasklaida rašo, kad EK pasirengusi svarstyti problemas, iškilusias Latvijos gamintojams dėl nuo rudens sugriežtinamų reikalavimų rūkytiems produktams. EK pripažįsta galimybę arba pratęsti naujų reikalavimų įgyvendinimo pereinamąjį laikotarpį, arba tam tikrai produkcijai taikyti specialų statusą. Tai verslo portalui „Nozare.lv“ patvirtino Latvijos žemės ūkio ministerija.

Vasario 10 dieną ES institucijos buvo informuotos apie Latvijos gamintojams kylančius sunkumus sumažinti leistiną benzpireno normą nuo 5 iki 2 mikrogramų kilograme. Latvija pateikė Europos Komisijai informaciją apie tradicinio rūkymo technologijos ypatumus šioje šalyje. Siekdamos suprasti, kokią neigiamą įtaką nauji reikalavimai padarys Latvijos gamintojams ir vartotojams, ES institucijos reikalavo duomenų apie atliktus tyrimus dėl benzpireno kiekio rūkytuose produktuose.

Latvijos žemės ūkio ministerija kartu su šios šalies mėsos produktų gamintojais nuo sausio renka duomenis ir rengia dokumentus, kad apgintų tradicinę mėsos rūkymo technologiją.

Pratęsti pereinamąjį laikotarpį ar atšaukti numatytus griežtus reikalavimus dėl tradicinių rūkytų mėsos ir žuvų gaminių Europos Komisijos prašo ir Lenkija.

KOMENTARAS

Gintautas Čereška, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas:

- Įvertinę kelerių metų VMVT kontrolės duomenis, manome, kad Lietuvos tradicinių rūkytų mėsos ir žuvų produktų gamintojai pajėgs laikytis sumažintų teršalų normų. Iki šiol atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad nustatyta mažesnė teršalų koncentracija racionaliai gali būti pasiekta ir išlaikyta. Žinoma, neatmetama ir tikimybė, kad tam tikrais atvejais atskiriems gamintojams reikės koreguoti taikomą rūkymo technologiją, šiek tiek sutrumpinti rūkymo laiką, pasirinkti kitas rūkymo medžiagas ar pritaikyti kitas priemones.

VMVT nuomone, šiuo atveju turi būti kovojama ne tik dėl nedidelės dalies tradicinių mėsos ir žuvų produktų gamintojų interesų, bet visų pirma - turi būti saugoma vartotojų sveikata, ginami ir jų interesai gauti saugų, kaip įmanoma mažiau užterštą maistą. Gamintojai, siekdami apsaugoti visuomenės sveikatą, turi imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų gaminamus produktus nuo taršos ir ją sumažintų.

Be to, pažymėtina, kad nei pavieniai gamintojai, nei mėsos perdirbėjų asociacija šiuo klausimu į VMVT nesikreipė ir nepateikė informacijos, kad minėtos teršalų normos sumažintos nepagrįstai, taip pat neinicijavo kreipimosi į EK šiuo klausimu. Darytina išvada, kad minėtas reikalavimų sugriežtinimas mūsų šalies gamintojams didelės įtakos neturės.

FAKTAI

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš sudaryto tautinio paveldo tradicinių produktų sąraše esančių gamintojų sausio mėnesį atrinko per 10 rūkytų mėsos gaminių.

Gauti tautinio paveldo rūkytų gaminių tyrimų rezultatai parodė, kad tradiciškai rūkytuose mėsos gaminiuose benzpireno koncentracija buvo nuo 0,5 iki 1 mikrogramo kilograme. Viename produkte buvo rasta 2,2 mikrogramo kilograme.

Šis gamintojas informuotas, kad jo gaminamame produkte nustatytas kiekis šiuo metu neviršija leistinų normų, tačiau yra pasiekęs didžiausią leistiną ribą pagal nuo rugsėjo įsigaliosiančias sumažintas normas. Jam rekomenduota įvertinti gamybos technologiją ir sumažinti galimos taršos riziką.

Taip pat ištirtas tradicinis gaminys „Skilandis“, jame benzpireno koncentracija buvo mažesnė nei 0,5 mikrogramo. Šiuo metu atliekami rūkytų žuvų produktų tyrimai. Taip pat atrinkta per 10 tradiciškai rūkytų žuvų mėginių.

Šaltinis: VMVT

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"