TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brokas iš kitos šalies

2012 09 28 7:00
LŽ archyvo nuotrauka/Tik 2 proc. vartotojų, kurie per pastaruosius metus patyrė problemų dėl nekokybiškų prekių, kreipėsi į teismą.

Nepataisomai sugedus daiktui, pirktam kitoje Europos Sąjungos šalyje arba Norvegijoje ar Islandijoje, nebūtina skubėti su juo atsisveikinti. Yra būdų, kaip nepatirti nuostolių.

Puiki kelionė į Bulgariją lietuvių šeimai virto nemenkais nuostoliais, nes iš tolimos šalies parsivežtas televizorius po poros mėnesių sugedo. Gamintojui Lietuvoje niekas neatstovauja, tad nėra ir galimybių kreiptis dėl garantinio remonto. 1800 litų, sumokėti už, kaip iš pradžių atrodė, puikų daiktą, kuris Lietuvoje kainuotų beveik dvigubai brangiau, - ne ta suma, kurios būtų galima nepaisyti. Ką daryti?

Padėtis su išeitimis

LŽ bandė išsiaiškinti, kaip paprastas žmogus galėtų atgauti tolimoje šalyje prarastus pinigus, ir pirmasis žingsnis beveik logiškas - skambutis į Lietuvos vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

"Reikėtų kreiptis į Vilniuje esantį Europos vartotojų centrą (EVC), - maloniai atsakė tarnybos vyriausioji specialistė Justina Šiaudinytė-Šarovienė ir paaiškino: - Kadangi daiktas pirktas užsienyje, mūsų tarnyba nelabai kuo galėtų padėti."

Pasak specialistės, tokių kreipimųsi retkarčiais pasitaiko, ir visada tenka atsakyti tą patį, nes EVC bendradarbiauja su atitinkamomis struktūromis kitose Europos valstybėse ir gali padėti šią problemą išspręsti.

Reikia ir pastangų

"Ar pirkėjas į pardavėją jau kreipėsi? - klausimu atsakė EVC Europos Sąjungos teisės specialistė Eglė Kybartienė. - Pirmiausia reikia kreiptis į jį. Be abejo, į Bulgariją grįžti nereikės, bet beveik kiekviena prekybos bendrovė turi savo internetinį adresą, ten nurodytu elektroniniu paštu galima siųsti pretenziją. Blogesniu atveju teks siųsti laišką paprastu paštu. Tačiau pokalbis telefonu nepadės, nes vėlesniems žingsniams prireiks rašytinio susirašinėjimų įrodymo."

Pasak jos, dažniausiai užtenka ir šio žingsnio - pardavėjas geranoriškai arba pasiūlo adresus, kuriais turėtų būti atliekamas garantinis remontas, arba (jei tokio nėra) atsiųs kurjerį, kuris daiktą paims ir atveš jau suremontuotą (jo paslaugos kainuos pardavėjui), arba - juk nesiveš televizoriaus remontuoti į Bulgariją - sumokės kompensaciją.

Jei pardavėjas nebus geranoriškas ir pretenziją atmes, teks žengti toliau. Teks susirasti interneto tinklalapyje Ecc.lt formą "Noriu skųstis", ją užpildyti ir su prisegtu pirkimo čekiu bei susirašinėjimo su pardavėju dokumentais pateikti EVC biurui Vilniuje. Ir laukti, kol biuras susisieks su atitinkamu biuru pardavėjo šalyje, kol jau partneris išreikalaus kompensacijos iš pardavėjo.

"Dažniausiai tai būna paskutinė institucija sprendžiant pirkėjo ir pardavėjo ginčą, jo laimėtojas paprastai būna pirkėjas", - sakė E.Kybartienė.

Bet nutinka, kai nepadeda ir tai. Tokiu atveju tikrų tikriausia paskutinė institucija yra teismas.

Žinių badas

E.Kybartienės teigimu, Lietuvos teismuose pirkėjų turtinių ginčų su pardavėjais užsienyje bylos nagrinėjamos labai retai. "Vartotojai, išgirdę, kad teks kompensacijos reikalauti teismo tvarka, šio žingsnio dažniausiai nežengia, nes bijo, jų manymu, sudėtingų procedūrų bei papildomų išlaidų", - sakė ji, tačiau pripažino, jog žmonės arba baiminasi be reikalo, arba nežino, kad jų teisės yra saugomos visoje ES erdvėje.

Europos Komisija šią savaitę paskelbė pranešimą apie ES gyventojų galimybių išsireikalauti kompensacijų už nekokybišką prekę supaprastinimą. Jame, be kita ko, teigiama, jog tokios bylos paprastai yra nagrinėjamos be advokato ir dažniausiai išsprendžiamos pirkėjo naudai. Kita vertus, anot pranešimo, apibendrinus apklausas 27 ES šalyse nustatyta, kad ne tik pirkėjai, bet ir teisėjai apie šių procedūrų, kai ieškinys neviršija 2000 eurų (beveik 7000 litų) sumos, supaprastinimą nežino.

Tyrimo duomenimis, apie 20 proc. Europos vartotojų teigia per pastaruosius 12 mėnesių savo šalies rinkoje turėję kokių nors problemų dėl prekės, paslaugos, prekiautojo ar paslaugos teikėjo. Kiekvienu tokiu atveju patirti nuostoliai buvo vidutiniškai 375 eurai (1294 litai). 60 proc. apklaustų vartotojų teigė išsprendę problemą su prekiautoju, tačiau 40 proc. apklaustųjų sumokėtų pinigų neatgavo, o 25 proc. jų nė nebandė skųstis.

Tik 2 proc. vartotojų, kurie per pastaruosius metus patyrė problemų dėl nekokybiškų prekių, kreipėsi į teismą. Dauguma teigė nepateikę skundo todėl, kad sandorio suma buvo per maža (26 proc.), kad procedūra bus per brangi, palyginti su sandorio suma (13 proc.), arba kad užtruks per ilgai (12 proc.).

LŽ pasidomėjus, ką apie panašias bylas žino Lietuvos teismai, teko nusivilti. Pavyzdžiui, Vilniaus 2-asis apylinkės teismas teigė tokios informacijos neteikiantis, o informuojantis tik apie konkrečias bylas. Vilniaus 4-ojo apylinkės teismo teisėjo patarėja Dalia Varžgalytė irgi teigė neprisimenanti tokios bylos šio teismo praktikoje, bet pasakė, kad pateikiantis turtinį ieškinį civilinėje byloje ieškovas privalo sumokėti 3 proc. išieškomo turto vertės žyminį mokestį. Anot jos, šis mokestis, jei sprendimas palankus ieškovui, yra priteisiamas iš atsakovo.

Pasak E.Kybartienės, kreipiantis į teismą Lietuvoje teks pateikti ir į lietuvių kalbą išverstus susirašinėjimų dokumentus, kurie turi būti patvirtinti vertėjo antspaudu. Tuo visos bėdos ir baigiasi, nes byla bus nagrinėjama ne tik be advokato, bet ir nedalyvaujant ieškovui.

Europos Komisija ketina apie supaprastintas teismo procedūras aktyviau informuoti teismus ir dar padidinti maksimalią pagal supaprastintą tvarką išieškomo turto, įsigyto kitoje ES šalyje, sumą.

Tik Europoje

Didesnių problemų gali kilti, kai brokuotas daiktas yra nusipirktas Turkijoje, Rusijoje, JAV ar kurioje kitoje vadinamojoje trečiojoje valstybėje. Tokiu atveju Lietuvoje išspręsti problemų nepavyks, tačiau yra internetinis adresas Econsumer.gov.

Pasak J.Šiaudinytės-Šarovienės, tai tarptautinės tarnybos, tarpininkaujančios nagrinėjant vartotojų ginčus su pardavėjais visame pasaulyje, tačiau garantijos, kad pirkėjui bus kompensuota įsigytos brokuotos prekės kaina, nėra, nes tai lems tik pardavėjo geranoriškumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"