TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brokas žaibu nudegino

2013 08 13 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šeštadienį vakare bemaž visą Lietuvą lankęs škvalas plėšė namų stogus, vertė medžius, šie traukė elektros laidus. Galima sakyti, kad tokių dalykų dėl atšilimo vis dažniau pasitaiko ir jau spėjome priprasti. Tačiau kai ant gyventojų galvų subyra apynaujo namo stogas, ir jo savininkams, ir statybininkams, ir draudimo bendrovėms akivaizdu: baisesnis už žaibą - brokdarių darbas.

Šį kartą sostinėje škvalas pasirinko naujos statybos daugiabutį Eglių gatvėje. Sunku įsivaizduoti, kad net ir labai stiprus vėjo gūsis galėtų nugriauti ant namo, pastatyto tik 2004 metais, iškeltą mūrinį ventiliacijos kaminą. Tačiau taip atsitiko.

Nugriuvęs kaminas pramušė namo stogą, virsdamas pralaužė skardinę dangą, iš gipso kartono plokščių suręstas lubas ir stoge atsivėrė skylė. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Nugriuvęs ventiliacinės šachtos kaminas pramušė šešių aukštų gyvenamojo namo stogą, virsdamas pralaužė skardinę stogo dangą, iš gipso kartono plokščių suręstas lubas ir stoge atsivėrė skylė - lietus ėmė kliokti tiesiai į laiptinę. Gelbėtojai laikinai sustiprino stogą, bet gyventojai iš namo kraustytis atsisakė, nors kamino plytos per naktį galėjo per skylę sugarmėti nuo įlūžusio stogo į laiptinę, sužeisti žmones.

Vakar namo stoge skylė tebežiojėjo, o sugriauto kamino plytos buvo sukrautos kieme. „Po kiauru stogu negyvensime, todėl jau dabar kalbamės su statybos bendrovėmis, kurios galėtų užlopyti stogą ir atlikti kitus remonto darbus“, – LŽ sakė namo bendrijos pirmininkė Julita Špiliauskienė.

Jos teigimu, gyventojai samdo ekspertą, kuris nustatytų, ar dėl padarytos žalos negalėtų būti kaltas namą stačiusios statybos bendrovės brokas. Kol kas kyla įtarimų, kad vidiniams mūro darbams buvo naudojamas netinkamas skiedinys - dėl to galėjo sugriūti kaminas. Kartu daroma pažeistų daugiabučio konstrukcijų atstatomųjų darbų sąmata. „Ją atlikus, bus aiškus lėšų poreikis, o jas sukaupti arba skolintis privalės patys bendrijos nariai“, – aiškino pirmininkė.

Gyventojus baugina mintis, kiek jiems kainuos škvalo ir brokdarių darbeliai - gali tekti remontuoti stogo konstrukcijas, tad gipso kartono ir lapo skardos tikrai neužteks.

Gali ir nekompensuoti

Dėl lėšų, reikalingų remontui, bendrijos nariai turės priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tačiau kas kaltas dėl griuvusio kamino ir įlaužto stogo? Kas turėtų kompensuoti gyventojų nuostolius?

Pasak J.Špiliauskienės, valstybės paramos kažin ar verta tikėtis, nebent kiek nors lėšų skirtų miesto savivaldybė.

Jei ekspertai nustatytų, kad nuostolių patirta ir dėl nekokybiško statybininkų darbo, tiesiausias kelias būtų kreiptis į juos - tegul atlygina. Tačiau šį namą stačiusiai generalinei rangovei UAB „Rūmas“ 2009 metų kovą buvo paskelbtas bankrotas, o 2012 metų pradžioje varžytynėse jos turtas jau buvo parduotas.

Namo bendrijos vadovė dar turi vilčių, kad galbūt tebeveikia ventiliacijos dalį subrangos pagrindais stačiusi ir montavusi bendrovė. Pagrindo tokioms viltims esama. Statybos įstatymas nurodo, kad naujam pastatui turi būti teikiama penkerių metų, o paslėptai jo daliai – dešimties metų garantija. Pastarosios terminas dar nesibaigęs.

„Bendrijos žingsniai iš tikrųjų yra teisingi, bet gauti kompensaciją nebus lengva“, – LŽ pripažino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Anot jo, jei statybos bendrovės bankroto procedūra dar nebaigta, pretenziją reikėtų teikti bankroto administratoriui, kad per teismą papildytų kreditorių sąrašą. „Jei bendrovė jau išregistruota, vilčių atgauti pinigėlius labai mažai“, – teigė asociacijos vadovas.

D.Gedvilas: „Jei bendrovė jau išregistruota, vilčių atgauti pinigėlius labai mažai.“ /Ritos Stankevičiūs nuotrauka

Vienintelis garantas

D.Gedvilo manymu, jokių finansinių rūpesčių nepatiria tik gyventojai, savo naudojamą nekilnojamąjį turtą ar bent bendro naudojimo dalį apdraudę nuo stichinių nelaimių. Jiems draudikai kompensaciją išmoka pagal atstatomąją darbų vertę netgi nustačius, kad žala kilo ir dėl statybininkų darbo broko. Tada ekspertizė jau būtų draudimo bendrovės rūpestis.

„Tačiau ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet netgi ir valstybė, valdydama nemažai statinių, turėtų gerai pamąstyti apie savo valdomo nekilnojamojo turto draudžiamąją apsaugą nuo stichinių nelaimių. Ministerijos ir valstybės institucijos lėšų nekilnojamojo turto draudimui skiria labai retai. Kol kas nekilnojamojo turto draudimo praktika Lietuvoje mažai išplitusi, o kitose valstybėse toks draudimas seniai yra norma“, – pažymėjo asociacijos vadovas.

Apdrausti pastatą nuo stichinių nelaimių nėra brangu – namo bendrijai reikėtų tik priimti sprendimą, kad kiekvienas butas tokiam draudimui skirtų 10–20 litų per metus. Bet daugiabučių gyventojai paprastai draudžia tik savo butus ir jų turtą.

Lopys spragas

Draudimo bendrovės dėl visuotinio, galbūt įstatymais reikalaujamo nekilnojamojo turto draudimo šiandien turėtų savų reikalavimų. 2008 metais prasidėjusi recesija sunaikino apie trečdalį statybos bendrovių. Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto naudotojai gali reikalauti, kad garantijas suteikę statybininkai ištaisytų savo darbo broką, bet draudimo bendrovės neturi iš ko išsireikalauti draudimo išmokai išleistų lėšų kompensacijos regreso tvarka.

Pasak D.Gedvilo, netgi Rusijoje yra tokiems atvejams skirtas fondas, kuris veikia pagal panašų principą kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikų biuras, kuriam Lietuvoje kiekviena draudimo bendrovė skiria po 15 proc. pasirašytų šios draudimo rūšies įmokų.

Lietuvos statybininkų asociacija kaip tik dabar jau eina šiuo keliu - kartu su Lietuvos draudikų asociacija ir kai kuriomis kitomis susijusiomis žinybomis rugsėjo pabaigoje ketina tartis specialioje konferencijoje. Joje tikimasi rasti bendrą sprendimą, kuris vėliau galėtų virsti įstatymu.

Pasak D.Gedvilo, numatyta aptarti bei Aplinkos ministerijai pateikti ir daugiau pasiūlymų. Pavyzdžiui, norima, kad būtų labiau diferencijuotas įvairių pastato dalių garantinis laikotarpis, nes jis dažnai neatitinka realijų.

Veiklos, kuriuose paskelbta daugiausia bankrotų recesijos metais

Sektorius Bankrutavo 2009 m. Bankrutavo 2010 m.

Statyba 423 333

Prekyba 415 407

Apdirbamoji gamyba 308 196

Transportas 271 171

Nekilnojamojo turto operacijos 75 96

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"