TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Brukamos prekės nelengva atsisakyti

2012 05 07 6:04

Tiesioginės prekybos būdu įvairių brangių gaminių įsigiję pirkėjai juos gali grąžinti pardavėjui per 7 dienas, bet ši sąlyga nepadeda išvengti ginčų. Pirkėjai kartais tik po mėnesio atsipeikėja įsigiję brukte įbruktą prekę, kurios nebenori.

Vilnietė pensininkė Gražina paskambinusi į LŽ redakciją sakė esanti nusivylusi tiesioginę prekybą vykdančia UAB "Eastcon AG LT". Moteris nespėjo per numatytą terminą grąžinti iš šios bendrovės įsigyto brangaus įrenginio, todėl patyrė daug nemalonumų ir vargo, kol daiktą grąžino. 

Kol laukė, pavėlavo

"Eastcon" gaminių pristatymo metu Gražina įsigijo apie 4,5 tūkst. litų kainuojantį perlinės vonios efektą sukuriantį vonios kilimėlį su priedais. Tačiau netrukus pirkėja padarė išvadą, kad jos pasirinkimas skubotas - mat minėtas gaminys netinka jos sveikatos problemoms spręsti.

"Mano stubure yra išvaržų, o abiejų rankų raiščiai trūkę. Be to, turiu metalinį protezą vienoje kojoje, kuriai elektrinis kilimėlis netinka. Nuolat kenčiu skausmus ir kai prekių pristatymo renginyje išgirdau, kad siūloma perlinė vonia sumažins mano skausmus - patikėjau, iš karto sumokėjau tūkstančio litų avansą. Kai pardavėjų atstovas atvežė įranginį, sumokėjau likusią dalį - iš viso apie 4,5 tūkst. litų", - pasakojo ji.

Gražina savo gydytojui pasipasakojo apie naują pirkinį, o šis patarė jo atsisakyti ir išrašė medicininę pažymą apie trūkusius moters rankų raiščius, mat esant tokios būklės vandens masažas nerekomenduotinas.

Pensininkė paskambino "Eastcon" prekybos agentui ir pranešė norinti grąžinti įsigytą perlinės vonios įrenginį. Ir nors pardavėjas pažadėjo atvykti ir pasiimti prekę, moteris jo taip ir nesulaukė. Galiausiai Gražina pati nuvažiavo į "Eastcon" centrinę būstinę, pateikė turimą medicininę pažymą ir pareiškė grąžinanti pirkinį. Tačiau pasirodo ji pavėlavo - kol laukė prekybos agento namie, ji praleido 7 dienų terminą.

Moteris LŽ piktinosi, kad bendrovės agentas, į kurį ji kreipėsi dėl prekių grąžinimo, laiku nepatarė jai pateikti raštišką prašymą pačiai "Eastcon". Bendrovė dėl pradelsimo įžvelgė ne savo agento, o klientės kaltę.

"Laimei, turiu aktyvią draugę, kuri patarė nenuleisti rankų ir padėjo parašyti skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tik po šio skundo ir keturių mėnesių susirašinėjimo, nervų gadinimo pavyko atgauti pinigus. Dabar man juokinga, kad taip greitai, nepagalvojusi įsigijau brangią prekę. Bet tuomet man, pensininkei, praradusiai didelę sumą, buvo visai nelinksma", - pasakojo moteris.

Prekes priima atgal

"Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas spaudai Vitas Ūsas LŽ sakė, kad ši institucija yra gavusi 3 "Eastcon" pirkėjų skundus dėl to, kad neva jiems nesuteikiama Civilinio kodekso numatyta vartotojo teisė per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose vietose. Visi skundai buvo išspręsti taikiu vartotojų ir prekių pardavėjo susitarimu.

"Eastcon" Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė Lolita LŽ aiškino, esą minėtai klientei (Gražinai) bendrovė pinigų už perlinės vonios įrenginį negrąžino iš karto todėl, kad jos raštišką prašymą gavo tik po dviejų mėnesių, o ne per 7 dienas, kaip numatyta sutartyje. "Be to, pardavimo agentas, į kurį klientė kreipėsi, net neturi teisės priimti mums grąžinamos įrangos, nes jis yra tik mūsų verslo partneris", - aiškino ji ir pridūrė, jog ginčas vis dėlto buvo išspręstas geranoriškai - klientės naudai.

Paklausta, kiek tiesioginės prekybos bendrovė gauna prašymų grąžinti pinigus už įsigytus gaminius, Lolita atsakė, kad jų būna tiek pat, kiek ir tradicinėse parduotuvėse. "Jeigu žmogus įsigyja vilnonę patalynę ir ji sukelia jam alergiją, jis parašo prašymą ir mes ją priimame atgal", - tikino ji.

Tiesioginę prekybą vykdančios UAB "Zepter International" komercijos skyriaus darbuotoja sakė, kad "Zepter" prekes galima įsigyti ir bendrovės salone, ir iš jų platintojų. "Jie klientus suranda per asmeninius kontaktus, rengia gaminių pristatymus ir potencialių klientų namuose, ir universaliose salėse", - pasakojo ji, tačiau į kitus LŽ klausimus "Zepter" atstovė teigė neturinti teisės atsakyti.

Įstatymai užtikrina teises

Pernai Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų (48 proc.) yra įsigiję prekių tiesioginės prekybos būdu.

Tiesioginė prekyba konkuruoja su tradicine mažmenine prekyba, ji turi "neginčijamą" savo rinkos dalį, nes dalis pirkėjų vertina būtent tiesioginį kontaktą, tai, kad parduodamos prekės demonstruojamos, o pirkėjas turi galimybę pats viską išmėginti. Kai kas tai laiko vienu didžiausių tokio prekybos būdų pranašumų. Populiarėjanti prekyba internetu, pasirodo, nepakirto tiesioginės prekybos augimo. Tiesioginiu būdu paprastai parduodamos gana brangios prekės, bet kadangi didžioji dalis tokių prekių mažmeninės prekybos vietose nėra parduodamos, palyginti jų kainų su mažmeninėje prekyboje parduodamų analogiškų prekių kainomis beveik neįmanoma.

Tarptautinės kompanijos nuolat prabrėžia, esą labai stengiasi užtikrinti produktų kokybę ir vartotojų pasitenkinimą. Bet nepaisant pabrėžiamų ir puoselėjamų etikos reikalavimų, prekybos agentų geras vardas nėra taisyklė. Prekes iš jų įsigiję klientai dažnai skundžiasi jautę stiprų psichologinį spaudimą ir "nespėję nė susigaudyti, kaip nusipirkę" brangų daiktą ar įrangą. Kita vertus, daugelis pirkėjų nutyli, kad patys mielai sutiko dalyvauti prekės pristatyme vien dėl ta proga tradiciškai rengiamų nemokamų vaišių.

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos generalinis sekretorius Gintautas Zaleckas tvirtino, kad asociacijos narės yra įsipareigojusios laikytis etikos kodekso, o jeigu kiltų ginčas tarp pirkėjo ir nario, pirkėjas galėtų kreiptis į šios asociacijos etikos kodekso administratorių-advokatą. "Bet tokių atvejų pas mus dar nebuvo, o "Eastcon" nebėra mūsų asociacijos narė", - pridūrė jis.

Pasak jo, jeigu pardavimo agentas neinformuoja pirkėjo, jog negalės jam padėti spręsti prekės grąžinimo klausimo ir kad būtina kreiptis į pačią įmonę, tai "nėra etiško elgesio su klientu pavyzdys". G.Zaleckas siūlo pirkėjams nepasikliauti pardavėjų žodiniais pažadais, o reikalauti juos įtvirtinti ar pagrįsti raštiškai, taip pat pataria pranešti pačiai tiesioginės prekybos įmonei, jei jos produktų pardavėjas nesuteikė visos informacijos ar pagalbos, nes "visokių jų pasitaiko". Pasak A.Zalecko, jau priimtas ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kurio priežiūra pavesta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Kai pirkėjų nervai neišlaiko

Dažnai žmones piktina, kad potencialių klientų kontaktiniai duomenys, naudojami tiesioginės prekybos reklamai ir veiklai plėtoti, gaunami prašant užpildyti įvairias anketas, bet neperspėjant, kam vėliau šie kontaktiniai duomenys gali būti panaudoti. O atvykti į prekės demonstravimą žmonės kviečiami sustabdyti gatvėje, ypač toks verbavimas paplitęs kurortuose. Kokio nors renginio vietoje paprašytas užpildyti nesusijusią su jokiu prekės pardavėju anketą žmogus vėliau sulaukia pardavimo agento skambučio ir kviečiamas į prekės demonstravimą, kurie dažnai rengiami kokioje nors maitinimo įstaigoje, viliojami vaišėmis.

Žmonės teigia patyrę tiesioginės prekybos agentų psichologinį spaudimą, kartais bandoma manipuliuoti jų jausmais ir bet kokia kaina įsiūlyti prekę tuoj pat, tarsi tyčia siekiant, kad nepasirengusio užklupto kliento nervai neišlaikytų ir jis skubiai nuspręstų pirkti vieną ar kitą daiktą.

Kita LŽ skaitytoja Miglė pasakojo du kartus buvo patekusi į tiesioginio pardavimo prekių demonstravimą netyčia, esą nežinodama, kur eina. "Pirmą kartą dalyvavau pristatyme, kurio metu buvo demonstruojamas modernus lygintuvas. Pasižiūrėti buvo įdomu, bet pirkti pasirodė per didelė prabanga dėl didžiulės kainos. Pasijutau tik veltui sugaišusi pora valandų", - sakė ji. Kitą kartą moteris gavo kvietimą dalyvauti viename sostinės viešbučių vykstančioje loterijoje. Tačiau ta loterija įvyko tik po 1,5 val. trukusio gaminių pristatymo - tai ir buvo renginio ašis, bet apie tai iš anksto nebuvo nė užsiminta.

Po kelerių metų vienoje parduotuvėje moteris panoro dalyvauti loterijoje, kurios pagrindinis prizas - mašina, ir raštu atsakiusi į kelis klausimus apie maistą. Netrukus jai paskambino tiesioginės prekybos bendrovės atstovė ir pranešė, kad ji neva laimėjusi prizą, tad reikia atvykti į renginį viename restorane, tada galėtų dalyvauti po pusmečio vyksiančioje finalinėje loterijoje. "Jau žinojau, kad kviečia ne dėl loterijos, o gaminių pristatymo, bet apie tai pokalbyje ir šį kartą net nebuvo užsiminta", - pasakojo Miglė.

G.Zaleckas tokį pardavimo agentų darbą, kai nutylima, kad žmogus kviečiamas ne tik dalyvauti loterijoje, bet ir į prekių pristatymą, laiko netinkamu. "Žmogus turi žinoti, kur jis kviečiamas", - savo požiūrį išdėstė jis.

Skaičiai

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos užsakymu atliktas tyrimas, kurį pernai atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai", atskleidė, jog 48 proc. krašto gyventojų teko įsigyti prekių tiesioginės prekybos būdu. Iš jų 8 proc. prekes taip perka reguliariai, 29 proc. įsigijo keletą kartų, 11 proc. - tik kartą.

Populiariausi produktai - kosmetika ir asmens priežiūros prekės (jas įsigiję 82 proc. pirkėjų.), toliau - namų apyvokos prekės (34 proc.) ir sveikatingumo produktai (20 proc.), drabužiai (11 proc.).

Prekes tokiu būdu kur kas dažniau įsigyja moterys (62 proc.).

Latvijoje net 60 proc. šalies gyventojų yra pirkę produktus tiesioginės prekybos būdu, o Estijoje - 40 proc. gyventojų.

Pagrindiniai tiesioginės prekybos pranašumai - galimybė demonstravimo metu gauti daugiau informacijos apie prekę (26 proc.), mažesnė prekių kaina (25 proc.), tiesioginis prekių pristatymas (25 proc.), galimybė įsigyti prekių, kurių nėra parduotuvėse (24 proc.).

Klausiami apie tokio pardavimo trūkumus respondentai nurodė: jog pardavėjai elgiasi per daug įkyriai (29 proc.), trūksta pasitikėjimo pardavėjais (19 proc.), sunku susirasti pardavėjus (16 proc.), produktai neturi garantijos (13 proc.), kaina neatitinka kokybės (11 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"