TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bruknių daug, bet jos nereikalingos

2012 08 10 8:35
Šiemet bruknių užderėjo kaip reta. /LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet miškuose bruknių derlius gausus kaip reta, bet miško gėrybių supirkėjai joms nepalankūs: vieni sako, kad dar neprinokusios, o kitiems tai neparankios uogos.

Palyginti su 1996 metais, kai bruknių per pastarąjį dvidešimtmetį buvo supirkta daugiausia, pernai supirkėjai skelbė 15 kartų mažesnius rodiklius, o visiška katastrofa buvo 2009-aisiais, kriziniais metais (žr. lentelę), nors, regis, kiekvienas centas žmogui galėjo būti brangus.

Bruknių kaip serbentų

Šiemet bruknių, regis, nors vežimu vežk. Šių eilučių autoriui nebuvo sunku palei Paluknį (Trakų r.) aptikti keletą plotelių, kuriuose uogų kekės priminė raudonuosius serbentus ir vertė užmiršti, kad bruknės turi ir lapelius. Tiesa, nemažai jau parudavusių - gal lietaus buvo priplaktos prie žemės, bet litrinis kibirėlis pribyrėjo per 10 minučių.

"Girdžiu, kad derlius didelis, bet supirkinėti dar nepradedu, nes neprinokusios", - LŽ kalbėjo Varėnos UAB "Tandemus" atstovas. Jo žiniomis, supirkti bruknes leidžiama tik nuo pirmojo rugpjūčio savaitgalio.

"Iš tikrųjų bruknės dar žalios. Gal labiau prinokusios tik ten, kur daugiau saulės", - pritarė ir Alytaus UAB "Vėtrija" direktorius Gediminas Daukšys. Jo bendrovė bruknes turėtų pradėti supirkti nuo šios savaitės.

Šalia Vilniaus, Grigaičiuose, veikianti UAB "Skana" pradėjo bruknes supirkti jau praėjusią savaitę, tiesa, tik dviejose supirktuvėse.

"Truputį superkame, bet į šias uogas supirkėjai nesiveržia. Bruknės paprastai būna pigesnės už mėlynes, nes su jomis labai daug vargo. Mat ant tos pačios šakelės dažnai būna trijų rūšių uogos: vienos prinokusios, kitos pernokusios, parudavusios, o trečios visiškai žalios. Todėl daug kas jų ir baidosi", - aiškino bendrovės vadovas Tomas Alisas. Pasak jo, mažiau rankų darbo reikia stambesniems supirkėjams, kurie turi elektroninio rūšiavimo įrangą, bet tada didesnė išeiga, nes aparatas daug uogų išmeta.

"Svarstyti apie kainas dar ankstoka, nes negalima vienos uogos lyginti su kita. Pavyzdžiui, šiemet raudonieji serbentai yra brangesni už juoduosius, nors paprastai būna atvirkščiai. Viskas priklausys nuo derliaus", - LŽ kalbėjo G.Daukšys.

Anot jo, Lietuvoje bruknės nepelnytai nuvertinamos, o Skandinavijoje tai pačios vertingiausios uogos. Suomiai juokauja, kad vienoje bruknelėje telpa visa Mendelejevo lentelė. Tiesa, Suomijoje, Švedijoje ir šios žieminės uogos užauga didelės, tolygiai sunoksta, net raudonumas vaiskesnis, o labiausiai vertinamos bruknės, užaugusios Karelijos miškuose.

Verslininkas pripažįsta, kad Lietuvoje tradiciškai uogautojai labiausiai mėgsta rinkti mėlynes. Anot jo, taip yra dėl viso priežasčių komplekso. Mat bruknės ir juolab spanguolės pradeda nokti tada, kai žmonės jau yra baigę atostogauti, pagrindiniai uogautojai vaikai ruošiasi ir paskui eina į mokyklą, o kaime tuo metu atsiranda daug svarbesnių darbų - reikia nuimti derlių.

Atpratinti lengva

Kai kurie supirkėjai, kaip minėta, yra įpratę, kad bruknių supirkimo laikas būtų ribojamas, kiti net apie Europos Komisijos reikalavimus užsimena, tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė LŽ neigė, kad ši veikla būtų ribojama kokiais nors reglamentais. "Paprastai pradedama supirkti tada, kai uogos sunoksta. Dabar jau nėra nustatomi ir spanguolių supirkimo terminai", - tvirtino ji.

Aplinkos apsaugos agentūros vyriausioji specialistė Jurgita Ivanovienė LŽ priminė, kad anksčiau galiojo 1996 metais aplinkos ministro patvirtintos Mažųjų gamtos turtų naudojimo taisyklės, kuriose bruknių ir spanguolių rinkimo ir supirkimo terminai buvo nurodyti, bet šias taisykles 2000 metais pakeitė ministro patvirtinta Mažosios augalijos naudojimo tvarka, kuri galioja iki šiol. Šiame dokumente atsisakyta visų datų.

"Uogautojus ir supirkėjus kontroliuoja savivaldybių aplinkos apsaugos agentūros, o mes į jų daržą nelendame", - LŽ teigė J.Ivanovienė.

Tačiau vietose yra šiek tiek kitaip. Bruknės bruknėmis, bet spanguolių rinkimo ir supirkimo tvarka verslininkus stebina.

"Ministerija datų gal ir nenustato, bet nustato regioniniai parkai, saugomų teritorijų direkcijos. Vietiniai kartais mėgsta pademonstruoti savo valdžią, prisigalvoti keisčiausių taisyklių. Nežinau, kodėl net Čepkeliuose draudžiama spanguoliauti spalį, kai visos gervės ir kiti retieji paukščiai jau išskridę, ir niekas nedrumstų jų ramybės, o leidžiama pirmąjį rugsėjo savaitgalį. Niekada dzūkai tokiu laiku neidavo, kol nebuvo nustatyta data", - piktinosi G.Daukšys. Anot jo, niekas nei bruknių, nei spanguolių nenori supirkinėti, nes žmonės neša pusžales, dar neprinokusias, nors žiemines uogas dar galima rinkti ir pavasarį.

Jis neabejoja, kad ir 1996-aisiais įvestos taisyklės buvo svarbiausia priežastis, kodėl staiga keliasdešimt kartų sumažėjo bruknių ir spanguolių supirkimo rodikliai.

"Atjunkyti žmones nuo uogavimo visokiais ribojimais ir draudimais lengva, bet vėl pripratinti labai sunku", - svarstė "Vėtrijos" vadovas. Jis skaičiuoja, kad jeigu spanguolių per sezoną būtų surenkama tiek, kiek 1996-aisiais, paskutiniais gerais metais, žmonių kišenės pasipildytų 7-8 mln. litų, kuriuos būtų galima išleisti reikalingiems dalykams, ir dar valstybės biudžetui liktų. Pastaruosius trejetą metų spanguolių iš gyventojų Lietuvoje nesuperkama nė po toną.

Perka Baltarusijoje

LŽ pašnekovai teigė, kad Lietuvos uogų perdirbėjai žieminių uogų daugiausia parsiveža iš Ukrainos ir Baltarusijos, nes ten ir suvaržymų nelikę, ir mokesčiai mažesni. Pati "Vėtrija" yra įsteigusi uogų supirkimo įmonę Baltarusijoje.

Lietuvos uogautojams dėl to nei šilta, nei šalta. Kiek jiems reikia, tiek prisiuogauja, ir iš supirkėjų daug pinigų nereikalauja, juolab kad ir parduotuvėse retai akys užkliūva už lietuviškų mėlynių, bruknių ar spanguolių.

"Lietuvoje paliekame vos kelis procentus, ir ši dalis kasmet mažėja. Beveik viską eksportuojame. Lietuviai Londone labai mėgsta lietuviškas uogienes", - juokėsi G.Daukšys.

Tiesa, pastaruosius porą metų, anot jo, žmonės Lietuvoje vėl pradėjo prisiminti, kad iš uogų galima gauti neblogų pajamų, todėl tikimasi, jog šiemet uogų bus supirkta daugiau nei pernai.

"Viskas priklausys nuo to, kur kryps bendra situacija ir žmonių įpročiai. Vokietijoje, Švedijoje irgi yra daug uogų, Švedijoje - baravykų, bet žmonės ten jau nei grybauja, nei uogauja, nes, matyt, turi pelningesnių darbų. Turbūt kada nors ir Lietuvoje bus panašiai, bet nemanau, kad greitai, nes savo gyvenimo lygiu bent dešimtmetį tikrai dar būsime atsilikę nuo Vakarų", - prognozavo G.Daukšys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"