TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bus draudžiama elgtis neprotingai

Iš visų pusių ujami dėl lėtų apsisukimų, gilinančių problemas euro zonoje bei už jos, Europos Sąjungos (ES) institucijų ir šalių narių vadovai paspartino procesus. Tik sausio pradžioje ekspertai parengė pirmąjį fiskalinę drausmę griežtinančio (fiskalinį stabilumą užtikrinančio) susitarimo projektą, o štai ES šalių narių finansų ministrai praėjusią savaitę aptarė jau ketvirtą vadinamojo fiskalinio pakto variantą.

Dokumento tekstas neatskleidžiamas. Kas galutinai sutarta, sužinosime, kai sausio 30 dieną susirinks Europos Vadovų Taryba (EVT). Pagal ankstesnį sumanymą joje turi būti aptarti svarbiausi ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo klausimai, tačiau neabejojama, kad bus kalbama ir apie fiskalinį paktą, o kai kas mano, kad jis gali būti ir aprobuotas. Pastaruoju atveju fiskalinis paktas gali būti pateiktas ratifikuoti (po aprobavimo ES Taryboje) ne kovo mėnesį, kaip dabar planuojama, o anksčiau.

Pažeidėjams numatyta bauda

Naujasis susitarimas nebus kažkas itin nauja. Ekonominė valdysena euro zonoje jau sustiprinta 2011 metais ES Taryboje ir Europos Parlamente (EP) priimtais šešiais teisės aktais. Kai kurių stebėtojų nuomone, tų aktų ir būtų gana norint pasiekti didesnę fiskalinę drausmę bei išvengti "graikiškos dramos" pasikartojimo ateityje.

Aktuose numatytomis priemonėmis Taryba ir Komisija galės užbėgti už akių tokiems šalių narių ekonominiams sprendimams, kurie pakerta ir išblaško jų konkurencingumą, sukelia makroekonominį disbalansą visoje ES. Bus apibrėžti rodikliai, kurie iš anksto perspės apie nukrypimą ir paleis veikti vadinamąją Perviršinio išsibalansavimo procedūrą (PIP).

Viešųjų finansų planavimas turės atitikti minimalius kokybės standartus visais šalies administravimo lygiais. Valdžios finansai turės būti planuojami vidutinio laikotarpio biudžeto tikslams, siekiant visiškai subalansuoti biudžetą tokiu laikotarpiu. Greta bendrų deficito ir subalansavimo rodiklių valstybės turės vykdyti ir suderintus biudžeto išlaidų rodiklius.

Perviršinio deficito procedūra (PDP) - sugriežtintos priežiūros mechanizmas iki pat sankcijų ir baudų - dabar bus taikoma ne tik valdžios sektoriaus finansams (su maksimaliu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio deficito normatyvu), bet ir valstybės skolos dydžiui (kuris turi neviršyti 60 proc. BVP arba būti nuosekliai mažinamas, jei yra didesnis).

O naujiena yra reikalavimas, kad struktūrinis biudžeto deficitas (biudžetas, eliminavus ciklinius iškraipymus) neturi viršyti 0,5 proc. BVP.

Kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte, euro zonos šalys, pažeidusios viešųjų finansų balansavimo rodiklius, privalės padėti iki 0,2 proc. šalies BVP dydžio palūkanų neteikiantį depozitą, kuris, jei perviršinio deficito eliminavimo priemonių planas nebus vykdomas, virs bauda ES naudai.

Vyriausybėms - egzaminai

Labai svarbus yra sprendimas įkurti nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą (ESM - European Stability Mechanism), kuris užtikrins paskutinio prieglobsčio pagalbą vyriausybėms, turinčioms finansinių problemų, ir kuris pakeis dabar veikiantį laikinąjį Europos finansinio stabilumo fondą.

Tai reiškia, kad nuo valstybių ekonominės politikos vertinimo ir sankcijų euro zonos šalims pasislenkama link ekonominės politikos projektų vertinimo ir reikalavimų juos, jei reikia, koreguoti prieš teikiant aptarti ir aprobuoti parlamentams.

Tokią tvarką numato vadinamoji "Europos semestro" darbotvarkė, kuri pirmą kartą jau vyko pernai pavasarį. Dabar svarstomas fiskalinis paktas tik papildomai sustiprins tą vyriausybių - nacionalinių ekonomikų valdytojų - egzaminavimą.

Gresia susiskaldymas

Ne visi mielai sutiko tokią "centro" kontrolės sustiprinimo idėją. Iš esmės, žinoma, dėl to, kad tai tikrai bus rimtas poslinkis link vieningos makroekonominės politikos šalyse narėse bei centralizuotos jos priežiūros.

Kai kas - taip pat ir EP, priėmęs atskirą rezoliuciją, - abejoja fiskalinio pakto reikalingumu. Sąjungai, skelbiama EP rezoliucijoje, gresia susiskaldymas (nes paktas egzistuos greta ES sutarčių - Didžiajai Britanijai atsisakius jame dalyvauti). Siekiant to išvengti, EVT posėdžiuose euro klausimais turi dalyvauti ir ne euro zonos šalys. To paties reikalauja ir Lenkija bei Švedija, joms pritaria ir Lietuva, taip pat pabrėžianti ES susiskaldymo fiskalinės politikos srityje grėsmę.

Kai kas taisyta jau projekte. Antai atkurtas nustatymas, kad kuriai nors šaliai pažeidus fiskalinio stabilumo pakto reikalavimus kita ES šalis narė gali kelti jai bylą Europos Teisingumo Teisme. Kuriam laikui tokia norma buvo dingusi, teisė kelti bylą priskirta Europos Komisijai, tačiau neilgam, ir galima nesunkiai spėti, kad išnyko ji Prancūzijos atstovų pastangomis, nes ši šalis yra viena iš atkakliausiai besipriešinančių bet kokiam viršnacionalinių institucijų galios didinimui.

Supančios blogio pažabojimo labui

Rimčiausią oponavimą fiskalinio pakto autoriams išprovokavo jų siekis eiti toliau nei vien reikalauti viešųjų finansų subalansavimo bei valstybės skolos mažinimo iki tam tikro saiko. "Tai visiškai beprasmiški tramdomieji marškiniai", - pasakė Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja apie reikalavimą neperžengti 0,5 proc. struktūrinio deficito ribų; jo nuomone, tai tik "gilins recesiją ir didins nedarbą".

Suomijos ministro būgštavimai primena bendresnę problemą - blogio pažabojimo labui valdžia linkusi supančioti visus piliečius. Juk gerokai per 90 proc. įstatymų kiekvienoje šalyje priimti dėl to, kad 1 proc. gyventojų kasmet pridaro negražių darbelių. Kita vertus, ar tikrai draudimas, pavyzdžiui, padegti kaimyno trobesius jau taip smarkiai varžo mūsų, normalių žmonių, veikimo laisvę?

Subalansuotas, drausmingas tvarkymasis su viešaisiais finansais (o jie dažnoje valstybėje sudaro 40-45 proc. viso šalies metinio produkto vertės!) yra kiekvienos nacionalinės ekonomikos stabilumo sąlyga. Ir viso ciklo metu (vidutiniškai) subalansuotas biudžetas, ir mažėjanti valstybės skola (jei ji ganėtinai padidėjo), ir makroekonominės politikos orientavimas į šalies gamintojų konkurencingumo didinimą mums yra tiesiog gyvybiškai būtini.

Tačiau pats faktas, kad atsiranda bendraeuropiniai makroekonominės politikos įstatymai, reiškia daug - artėjame prie to, kad makroekonominė politika kiekvienoje ES šalyje bus formuojama ir įgyvendinama pagal bendrus, visoms privalomus, Briuselio kontroliuojamus principus. Trumpai tariant, ekonomikos klausimais turėsime pasidaryti vienodai (uniformuotai, sakys skeptikai) racionalūs ir protingi (adekvačiai realiai situacijai). Teks pagalvoti ir tarpusavyje pasiginčyti, ar reikalavimas būti (ekonominėje politikoje) protingiems nepažeidžia mūsų suverenumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"