TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsimieji pensininkai uždirbo nedaug

2008 03 17 0:00
Iš viso II pakopos pensijų fonduose valdoma 1447,8 mln. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Beveik kiekvienas dirbantis šalies gyventojas yra sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Šiuo metu būsimieji pensininkai iš fondų valdytojų gauna metines ataskaitas, kuriose, deja, - minimalūs uždarbiai arba net nuostoliai.

Vertybinių popierių komisijos pensijų fondų suvestiniais duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos II pakopos pensijų kaupimo sistemoje iš viso dalyvavo 711,7 tūkst. šalies gyventojų.

Faktai

Pasirinkti pensijų fondą galima net iš 26 šiuo metu esančių.

Į šį skaičių įskaičiuojami ir pensijų fondai pagal investavimo strategijas, kurių dirbantiems šalies gyventojams siūlomos keturios: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies, vidutinės akcijų dalies ir akcijų.

Konservatyvią investavimo strategiją yra pasirinkę 11,3 proc. antrosios pensijų kaupimo sistemos dalyvių, mažos akcijų dalies strategiją - 22,9 proc., vidutinės akcijų dalies - 61,1 proc., akcijų - 4,7 procento.

Iš viso II pakopos pensijų fonduose valdoma 1447,8 mln. litų, iš jų konservatyvaus investavimo fonduose - 12,1 proc., mažos akcijų dalies - 24,2 proc., vidutinės akcijų dalies - 58,1 proc., akcijų - 5,6 procento.

Optimistai nudegė nagus

Tai, kokių pensijų fondų yra daugiausia, parodo papildomą pensiją kaupiančiųjų pasirinktą rizikos laipsnį, taip pat reiškia, kad būsimieji pensininkai pernai buvo nusiteikę gana optimistiškai.

Vienos gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės klientė LŽ pasakojo, pernai tryškusi optimizmu ir tikėjusi užsidirbti. Prieš porą metų ji buvo sudariusi pensijų kaupimo sutartį ir pasirinkusi mažos akcijų dalies investavimo strategiją, o praėjusių metų viduryje, iki tol mačiusi akcijų rinkos augimą, nusprendė padidinti ir savo riziką pakeisdama pensijos kaupimo investavimo strategiją į vidutinės akcijų dalies, t.y. pačią rizikingiausią, kokią tik galėjo pasiūlyti pensijų bendrovė.

Tačiau visi LŽ pašnekovės lūkesčiai sudužo gavus pensijų fondo sąskaitos metų ataskaitą, kurioje fondo grąža nurodyta tik 1,4 procento. Įvertinusi infliaciją ir supratusi, kad papildomai pensijai kaupti skirta "Sodros" lėšų dalis nuvertėjo, klientė guodėsi šiuo metu sprendžianti klausimą - vėl keisti investavimo strategiją į konservatyvesnę ar laukti geresnių laikų?

Kitas LŽ pašnekovas, savo pensiją kaupiantis "Hansa gyvybės draudimo" bendrovėje, guodėsi, kad per praėjusius metus sutarties sudarymo, aptarnavimo ir įmokos mokesčiai bankui sudarė per 350 litų, o tuo tarpu kylant rinkoms jo investicinis pelnas nuo sukauptų daugiau kaip 5 tūkst. litų įmokų siekė vos 150 litų.

Žinodami, kad investuoja ilgesniam laikui, žmonės vis tiek nerimauja dėl prarastų pinigų ir galimybių, nes mokėdami draudikams administracinius mokesčius praranda daugiau nei uždirba.

Siūlo susilaikyti

Remiantis ekspertais, pensijų fondų rezultatus pernai lėmė rinkos įvykių traktavimas ir prognozės. Tačiau norėjusiems savo riziką padidinti klientams pensijų bendrovių konsultantai galėjo tik patarti - sprendimus priėmė patys žmonės.

Kaip LŽ sakė "Aviva Lietuva" ryšių su visuomene ir marketingo skyriaus vadovas Vaidotas Aleksiūnas, šios bendrovės analitikai jau praėjusių metų pradžioje numatė, kad šie metai bus prasti akcijoms, todėl akcijų rinkose buvo investuojama atsargiai.

Kalbėdamas apie 2007 metų investavimo rezultatus V.Aleksiūnas pažymėjo, kad iki metų vidurio didėjusios šios bendrovės valdomos akcijų kainos augo nuosaikiau, todėl prasidėjęs kainų kritimas bendrovės fondams, anot jo, nebuvo labai skausmingas. Tačiau, kitaip nei kituose fonduose, nebuvo sukaupta pakankama vertės atsarga, kurią praradus vis dar būtų galima turėti palankią grąžą.

Šios bendrovės specialistai, nežinantiems ką toliau daryti investuotojams, siūlo susilaikyti nuo sprendimo keisti pensijų fondą į mažiau rizikingą, nes yra tikimybė praleisti galimą kainų didėjimą.

"Sprendimą tikrai verta atidėti bent keliems mėnesiams, kol išsisklaidys migla akcijų rinkose. Tikėtina, kad paaiškėjus nekilnojamojo turto ir bankinio sektoriaus problemų mastams bei įvertinus ilgalaikes šių problemų pasekmes taps aišku, kad akcijų kainos pernelyg daug sumažėjo. Tuomet ir verta pasirinkti rizikingesnį fondą - galimas augimas. Jeigu situacija ir toliau bus neaiški ar net daugės nuomonių, kad problemos yra tokios, kaip nurodoma pesimistiniuose scenarijuose, - obligacijų fondai šiemet gali tapti ir absoliučiai pelningiausi", - patarė V.Aleksiūnas.

Anot jo, šiuo metu bendras investavimo nenuspėjamumas yra padidėjęs, todėl norintiesiems naujai investuoti rekomenduojami mišrūs akcijų obligacijų fondai, taip pat reikėtų susilaikyti nuo didesnių sumų investavimo į vien tik akcijų fondus.

Netikslingas vertinimas

Susumavus skirtingų pensijų bendrovių fondų rezultatus aiškiai matyti, kad vienų tos pačios rizikos grupės fondų investicinė grąžą buvo didesnė, kitų - mažesnė.

Pavyzdžiui, vidutinės akcijų dalies fondo vienoje pensijų bendrovėje pokytis per 2007 metus sudarė 5,8 proc., o tos pačios strategijos kitos bendrovės fonde nukrito iki -1,42 procento.

Kaip LŽ aiškino Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė, konkretaus pensijų fondo rezultatus lemia ne tik bendra strategija, bet ir konkretus kiekvieno fondo investicijų rinkinys.

"Juk investuojama į skirtingų bendrovių akcijas, kitaip yra skirstomos lėšos, kurios nėra investuojamos į akcijas ir pan. Taigi tokiais atvejais rezultatus lemia konkrečios kiekvieno fondo investicijos ir fondų valdytojų darbas bei sugebėjimai", - pabrėžė ji. Kalbėdama apie kilusią žmonių reakciją pašnekovė pažymėjo, kad pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra ilgalaikis taupymas, todėl vertinti vienų metų rezultatus nėra tikslinga ir korektiška. "Tie dalyviai, kurie yra pasirinkę vidutinės akcijų dalies pensijų fondą, matyt, rengiasi pensijų kaupime dalyvauti daugiau nei 7 metus, t.y. pensiją kaups vidutinį ar ilgąjį laikotarpį, taigi jie ir turės galimybę daugiau uždirbti. Netikslinga kalbėti apie nuostolį, kol jis nėra "išgrynintas". Tiems, kuriems iki pensijos liko 7 metai ar mažiau, patartina lėšas kaupti konservatyviuosiuose pensijų fonduose: jie nors ir "uždirba" mažiau, tačiau jų vieneto vertės pokyčiai taip pat mažiau svyruoja", - teigė V.Nausėdaitė.

Spekuliacijai ne vieta

Marius Dubnikovas, FMĮ "Jūsų tarpininkas" makleris, LŽ sakė, kad šalies gyventojų domėjimasis savo pensijų kaupimo investiciniais rodikliais didėja, nes tai rodo pensijų kaupimo fondų valdomo turto, dalyvių skaičiaus didėjimas.

"Kokią riziką renkasi šios rinkos dalyviai, priklauso nuo jų pačių. Jeigu žmogus linkęs rizikuoti savo pensijų dalimi, kuri pateikiama pensijų fondui, tai, mano manymu, jam yra priimtinas ilgalaikis investavimas. Praeiti metai buvo pamoka pradedantiesiems investuotojams, nes prieš tai buvo 5-7 metų laikotarpis, kai investuotojai kėlė tik vieną klausimą - uždirbsiu daugiau ar mažiau? Tai rinkoje sukūrė optimistinę nuotaiką, nes visur buvo galima uždirbti. Tačiau susiklosčiusi situacija investuotojus nuleido ant žemės ir parodė, kad rizikingi dalykai turi ne tik pelningąją, bet ir nuostolingąją pusę", - teigė M.Dubnikovas.

Anot jo, žmonės, kurie išgyvena dėl savo investicijų rezultatų, turėtų iš naujo įvertinti galimą riziką. Tačiau makleris linkęs abejoti, ar pensijų fondai pasiduotų aktyviems investavimo strategijos keitimo žaidimams.

"Pensijų kaupimo principas yra toks, kad žmogus dalį savo socialinio draudimo lėšų perveda profesionalui, kuris įsipareigoja pagal užbrėžtą strategiją jas valdyti. Jeigu pensijų kaupimo rinkos dalyvis, būsimasis pensininkas, pradės jais spekuliuoti, tai paprasčiausiai jis gali nepasiekti tų tikslų, kuriuos yra iškėlęs valdytojas, nes jo veiksmai siekiant išsaugoti lėšas "ištraukiant" pinigus iš rizikingesnių produktų į mažiau rizikingus, vis tiek bus greitesni nei paprasto žmogaus", - sakė jis.

Maklerio įsitikinimu, fondų valdytojai kaip įmanydami stengiasi išsaugoti savo klientų lėšas, nes nuo pasiektų rezultatų priklauso tiek pasitikėjimas įmone, tiek jos pačios pelnas.

Augs obligacijų vertė

Klubo "Pinigų srautas" analitikas Andrius Šuminas pažymėjo, kad investavimo rinkoje vis dar vyrauja nerimas dėl recesijos JAV ir pasaulio ekonomikos ateities.

"Rinkos atsigavimo ženklų galima tikėtis nebent tik antroje šių metų pusėje. Tuo tarpu į vyriausybės obligacijas investuojantiems pensijų fondams šiemet prognozuojama didesnė grąža. Fondų valdytojai pernai II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšomis įsigijo išleistų didesnio kupono vyriausybių obligacijų. Tad, jeigu centriniai bankai ir toliau mažins bazines palūkanų normas, tokių obligacijų vertė rinkoje 2008 metais didės sparčiau, o tai didins ir šių pensijų fondų pelningumą", - sakė A.Šuminas.

Anot jo, nereikia pamiršti, kad pensijų reforma šalyje pradėta vykdyti tik 2004 metais, todėl II pakopos pensiniuose fonduose dar nėra sukauptos didelės pinigų sumos. "Kitas svarbus faktas, kad II pakopos pensiniai fondai papildomi kas ketvirtį iš "Sodros" gautomis lėšomis, tad perkami vis pigesni investiciniai vienetai, o rinkai atsigavus jų vertė pradės sparčiai kilti. Iš esmės yra naudinga, kad investuojami ne visi pinigai iš karto, ir didesni rinkų svyravimai ne taip paveikia, kaip galėtų paveikti, visą investuotą pinigų sumą", - guodė analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"