TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsimos pensijos strategijos

2014 12 22 6:00
Visada laimi tie, kurie apie būsimą savo senatvę pradeda galvoti kuo anksčiau. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įprastas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra”) mokamas pensijas, kai išmokas pensininkams uždirba dirbantys mokesčius mokantys piliečiai, vis labiau keis lėšos, kurios buvo apdairiai kaupiamos aktyviuoju gyvenimo laikotarpiu.

Yra apskaičiuota, kad po poros dešimtmečių Lietuvoje vienas dirbantis žmogus turės išlaikyti vieną pensininką, o ne trise vieną, kaip yra dabar. Vadinasi, menkai tikėtina, kad vien „Sodros” mokama pensija dar mažiau užtikrins bent pusiau sočią senatvę. Pastaruoju metu dažnokai pasirodo komentarų, kuriais siūloma kgerai apgalvoti būsimos pensijos kaupimo strategijas.

Penki žingsniai

„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra parengęs vadinamąją penkių žingsnių strategiją, kuri, nors negarantuoja didelių grąžų, verčia susimąstyti. Štai kaip atrodo šie žingsniai.

1. Tikėtis, kad Lietuvoje valdžia iš esmės pagerins vaikų auginimo sąlygas – bus padidintos mokestinės lengvatos auginantiems vaikus, miestuose atsiras vaikų auginimą palengvinanti infrastruktūra, ir netrukus pamatysime gimstamumo šuolį. Po dvidešimtmečio ši kol kas hipotetinė, „kūdikių bumo“ karta įsilies į darbo rinką, mokės socialinio draudimo įmokas ir išlaikys ateities pensininkų kartas. Lietuva klestės.

Nerijus Mačiulis /LŽ archyvo nuotrauka

2. Tikėtis, kad Lietuvoje pasikeis imigracijos politika ir čia norės gyventi darbingi ir talentingi užsienio šalių piliečiai. Dar geriau, galima tikėtis, kad auganti savirealizacijos galimybių laisvė, didėjantis darbo užmokestis ir mažėjanti korupcija paskatins bent dalį iš 620 tūkst. lietuvių, emigravusių į užsienį, grįžti į Lietuvą bei papildyti dirbančiųjų ir mokesčių mokėtojų gretas.

3. Dalį dabartinių pajamų savarankiškai kaupti senatvei, tikintis, kad jūsų pensijų fondo valdytojai arba jūs pats lėšas investuosite bent vidutiniškai ir senatvėje galėsite naudoti ne tik sukauptas lėšas, bet ir kapitalo prieaugį. Net jei investicijų grąža bus nuvilianti, ilguoju laikotarpiu ji greičiausiai bus didesnė nei infliacija, todėl jūsų santaupų perkamoji galia bus išsaugota.

4. Viltį bei lūkesčius dėl politikų pastangų ir gebėjimo išspręsti problemas atidėti į šoną ir užauginti bent tris vaikus, daug dėmesio skiriant jų išsilavinimui. Net jei (kai) einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos pradės trupėti kaip pasenę sausainėliai, jūsų senatvė nebus skurdi – nei finansiškai, nei dvasiškai.

5. Pasirinkti profesiją ir darbą, kuris bent šiek tiek įdomus, malonus ar prasmingas, bei susitaikyti su mintimi, kad po poros dešimtmečių pensijinis amžius priartės prie 75 metų. Tuo pačiu metu gerbti savo kūną, nepiktnaudžiauti žalingomis medžiagomis ir reguliariai sportuoti. Tai leis jums net ir labai garbiame amžiuje išėjus į pensiją dar bent dvidešimt metų kokybiškai pailsėti.

N. Mačiulis pažymi, kad visus šiuos žpingsnius galima žengti vienu metu, o senėjimas, senatvė ir pensija neprivalo būti neigiamas nuosprendis.

Kaupimas investuojant

Kaupti pinigus senatvei siūloma įvairiausiomis priemonėmis: nuolat pildyti kapiamąją sąskaitą banke; apsidrausti kuria nors kaupiamojo gyvybės draudimo rūšimi; kai yra pakankamai santaupų, verta įsigyti nekilnojamojo turto arba pasistatyti saulės energijos jėgainę. Populiariausias būdas kaupti – nuolat pildyti savo sąskaitą antrosios arba trečiosios pakopos pensijų fonde. Pirmuoju atveju reikia tik sudaryti sutartį su fondų valdytoju ir apie ją užmiršti iki pat pensinio amžiaus. Anksčiau naudotis sukauptomis lėšomis niekas neleis. Kaupiant trečiosios pakopos pensijų fonde, savo sąskaitą teks pildyti pačiam. Be to, prireikus galima dalį pinigų pasiimti, tačiau nuo išmokamos sumos bus atskaičiuota valstybės taikoma 15 proc. mokesčių lengvata.

Pensijų fondų valdytojai gaunamas lėšas investuoja. Per metus sukauptos lėšos uždirba vidutiniškai 5 proc. grąžos, bet ji trumpuoju laikotarpiu gali būti ir didesnė, ir mažesnė, ir netgi neigiama.

Ką daryti,kad investicijos į pensijų fondus būtų pelningos? Kokią investavimo strategiją pasirinkti?

Ramūnas Stankevičius /LŽ archyvo nuotrauka

Apie tai nešykšti patarimų „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius. Pasak jo, tinkamai pasirinkus pensijų fondą ir bėgant metams keičiant investavimo strategiją, t. y. mažinant investavimo rizikos laipsnį, ilguoju laikotarpiu gyventojai gali pasiekti grąžos, didesnės nei infliacija. . ,,Apžvelgę besibaigiančių metų rezultatus, matome, kad 416 mūsų klientų atliko perėjimus tarp pensijų fondų, tai 2,29 karto daugiau nei 2013 m. Dažniausiai tai sąlygojo aktyvesnis mūsų klientų informavimas, pvz. šiais metais susisiekėme su daugiau kaip 2000 klientų, kuriems reikėtų keisti pensijų fondą atsižvelgiant į amžių. Pensijų fondų keitimo paslauga mūsų bendrovės viduje yra nemokama“, – sako „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius.

Prieš apsisprendžiant keisti pensijų fondą ar bendrovę, būtina įvertinti ilgalaikius investavimo rezultatus. Pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat pateikia investavimo ataskaitas, siūlo nemokamas konsultacijas, o Lietuvos bankas savo interneto svetainėje periodiškai skelbia visų pensijų fondus valdančių bendrovių rezultatus. „Jei Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, išleistų aiškias rekomendacijas kokio amžiaus klientams kokie pensijų fondai pagal rizikos laipsnį būtų tinkami, mums, kaip bendrovėms, tai taptų papildomu argumentu informuojant klientus. Remiantis visa šia informacija klientai galėtų daryti išvadas ir priimti teisingus sprendimus“, – atkreipia dėmesį R. Stankevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"