TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsimus darbuotojus išgraibsto nuo universiteto suolo

2016 08 11 6:00
Aukštųjų technologijų bendrovės darbu aprūpina tik vieną kitą šimtą žmonių, o daugiausia specialistų patraukia į tekstilės, apdirbamąją pramonę ir net žemės ūkį. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvos darbo statistikos paklodė tampoma kaip kam patogiau, tačiau praktikai pažymi, kad jau penketas metų dar didesnį kvalifikuotų specialistų badą, negu aukštųjų technologijų įmonės, jaučia sparčiai modernizuojamos tradicinės apdirbamosios pramonės šakos. Darbdaviai nuo universitetų suolų graibsto būsimuosius specialistus, neieškodami vien turinčių darbo patirtį.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ paskelbė, kad pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 10 vietą pasaulyje. Tai rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaita. Prieš metus tame pačiame reitinge Lietuva buvo aštuoniolikta.

Geriausias rodiklis

„Ataskaitos rengėjų teigimu, planuojamos darbo vietos yra geriausias tiesioginių užsienio investicijų projektų vertinimo rodiklis, nors daugelis organizacijų seka tik investicijas į ilgalaikį turtą. Čia pat patikslinama, kad iki 70–80 proc. investicijų yra skiriama įrangai ir gamybos reikmenims, gaunamiems iš kitų šalių, todėl tai turi mažai įtakos šalies ekonomikai,o štai sukurtos darbo vietos atspindi tiesioginį ekonominį poveikį šalies viduje“, – teigė agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Minėtame reitinge Estija yra 12-a, Latvija – 17-a, o Lenkija į dvidešimtuką nepatenka. Pirmauja Makedonija ir Serbija. Tiesa, Lietuvoje užsienio investuotojai planuoja aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas – pagal imlumą žinioms ir kuriamą pridėtinę vertę Lietuva taip pat užima 10 vietą. Pastaruoju aspektu pirmauja Airija, Singapūras ir Šveicarija.

„Vos dvi šalys pakliūva į abu reitingus. Tai Lietuva ir Airija. Užsienio investuotojai šiose šalyse yra linkę kurti daugiau aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių ir gerai mokamų darbo vietų. Ateityje tai gali daryti lemiamą įtaką, nes didėjantis automatizavimas neigiamai paveiks šalis, kurių pagrindinis pranašumas yra pigi darbo jėga. Šalys, kurios išsiskiria išplėtota skaitmenine infrastruktūra, talentais ir lengvu priėjimu prie pagrindinių rinkų, gali sulaukti daugiau automatizuotos gamybos, ypač vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, – svarstė M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ analitikų duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo nuspręsta įgyvendinti 55 tiesioginių užsienio investicijų projektus, o jais planuojama sukurti daugiau nei 3140 darbo vietų.

Viršūnėlės – technologijoms

Sukuriamos darbo vietos investiciniuose projektuose – svarbus rodiklis, gerinantis valstybės įvaizdį, stiprinantis ekonomiką, bet ne toks reikšmingas kaip jau sukurtų darbo vietų užėmimas. To per aštriai nejaučia informatikos, biochemijos įmonės, nors labai aukštos kvalifikacijos specialistai visada laukiami ir čia. Vis dėlto aukštųjų technologijų bendrovės darbu aprūpina tik vieną kitą šimtą žmonių, o didžiausia darbo jėgos ir specialistų masė patraukia į tekstilės, apdirbamąją pramonę ir net žemės ūkį.

Šios imliausios darbui ūkio šakos irgi modernizuojamos, automatizuojamos, robotizuojamos, bet būtent jų sukuriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra šalies ekonomikos pamatas, nors pridėtinė vertė gali būti dešimteriopai ar net šimteriopai mažesnė, negu gali pasigirti aukštųjų technologijų įmonės.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad metalo, plastmasių apdirbimo pramonei jau stinga ne tik inžinierių, bet ir darbininkų, gebančių dalyvauti skaitmenizuotuose, automatizuotuose, robotizuotuose gamybos procesuose. Sunkiai specialistų randa ir tekstilės pramonės įmonės, kurios sukurtų darbo vietų skaičiumi nusileidžia nebent tik mažmeninei prekybai.

Keliasi žemės ūkis

Lietuvos pramonininkų konfederacija šią savaitę paskelbė, kad ryškėja nauja darbo rinkos tendencija – kvalifikuotų specialistų aktyviai ieško žemės ūkio produkcijos apdirbimo įmonės.

„Lietuvai tapus ES nare, dirbantiems žemės ūkyje atsivėrė papildomos galimybės įsigyti naujos modernios žemės ūkio technikos, nuolat didėja grūdinių pasėlių plotai, o grūdų auginimas tampa perspektyvia žemės ūkio šaka. Grūdų apdirbimo pramonei grūdai yra pagrindinė žaliava, ir šio sektoriaus įmonės kuria naujus produktus bei juos sėkmingai realizuoja ne tik vidaus rinkoje, bet ir užsienyje“, – skelbiama pramonininkų pranešime.

„Inovatyvios technologijos, modernūs sprendimai visose grandyse darbą šioje pramonėje daro itin patrauklų. Labiausiai ieškome technologijų specialistų – reikalingi darbuotojai, kuriantys produktus, gebantys konsultuoti klientus, taip pat technikai – gamybos procesui prižiūrėti bei tobulinti“, – teigė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas ir AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Pasak jo, Lietuvos grūdų sektoriui nuolat reikia įvairių sričių specialistų – agronomų, žinančių, kaip užauginti kokybišką žaliavą, grūdų bei jų produktų kokybės specialistų, maisto pramonės technologų, kurie gali kurti naujus produktus ar tobulinti esamus, pirkimų-pardavimų bei eksporto vadybininkų, apskaitos specialistų, logistikos ekspertų.

Kai kurios asociacijos įmonės gamina trąšas, turi augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių. Šiame segmente ypač svarbus ir įdomus yra veterinaro darbas – šis specialistas turi išmanyti pašarus, jų maistinę vertę, racioną, šėrimo normas, vaistinius preparatus, jų naudojimą.

„Įmonės daug dėmesio skiria produktų maisto saugai, todėl ypač vertina specialistus, baigusius šios pakraipos studijas. Lietuvoje stokojama šios studijų programos specialistų, nes jų dabar parengiama nepakankamai“, – tvirtino T. Barštys.

Pasak jo, ypač ieškoma ne tik kūrybingų ir savarankiškai besidominčių naujovėmis, bet ir galinčių bendrauti su partneriais keliomis užsienio kalbomis – bent angliškai ir rusiškai. Grūdų pramonėje laukiami ir jaunuoliai, pasirinkę tokias technines specialybes kaip automatika ar mechanika.

Perkami ir perparduodami

„Agronomus parduodame labai brangiai. Šių ir panašių specialybių atstovų paklausa kasmet didėja nuo 2010-ųjų, – „Lietuvos žinioms“ teigė Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas prof. Viktoras Pranckietis. – Šiemet diplomus gavo 134 agronomai. Universiteto interneto tinklalapyje skelbiame darbo pasiūlymus, ir likę tik 18 nepanaudotų. Visi, kurie nori dirbti, dirba ir gerai uždirba.“

Pasak dekano, darbdaviai ypač domisi universiteto vykdoma Augalinio maisto žaliavų ir kokybės programa, o nuo 2010-ųjų studijuoti į Agronomijos fakultetą priimama keturgubai daugiau. Į vieną valstybės finansuojamą magistrantūros studijų vietą pretenduoja apie 10 bakalaurų.

Profesoriaus teigimu, kartais dekanatui tenka derėtis su darbdaviais dėl atlyginimų būsimiems agronomams, o darbdaviams tenka sutikti su bent dvigubai didesne alga, negu siūlė.

Pasak dekano, jaunimas jau irgi kitoks. Dabar specialistas, ne vyresnis kaip 30 metų, vienoje įmonėje padirbėjęs 2–3 metus, jau laikomas senbuviu. Maža to, anot jo, pastaraisiais metais pastebima, kad darbdaviai, įgiję teisę priimti vieną ar kitą absolventą, kartais bando juos perparduoti kitiems – kaip akcijas biržoje.

Agronomo, zootechniko profesijos, kurios jau buvo laikomisi neperspektyviomis subyrėjus kolūkiams, kaip ir smukusios pramonės inžinerija, šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą.

Penktadalis Europoje

2004-ieji Lietuvai žymi ne tik narystės ES pradžią, plūstelėjusias užsienio investicijas, bet ir sukrėtimus darbo rinkoje. Pernai, palyginti su 2003 metais, užimtųjų šalies ūkyje sumažėjo 7,2 proc. – nuo 1,438 mln. žmonių iki 1,335 milijono. Dirbančių gyventojų daugiausia sumažėjo 2009 ir 2010 metais. Ypač mažėjo užimtųjų materialinėje gamyboje. Pernai, palyginti su prieškriziniais 2008-aisiais, jų buvo 7,5 proc. mažiau.

Nepriklausomas ekonomikos ir statistikos analitikas Vladas Trukšinas atkreipia dėmesį, kad ir iki šiol labiausiai mažėja darbuotojų pagrindinėse materialinės gamybos veiklose (žemės ūkis ir miškininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir garo tiekimas, statyba) – nuo 1,115 mln. žmonių 2008 metų pradžioje iki 1,031 mln. praėjusiais metais.

Viešajame sektoriuje – priešingai – pastaruoju metu darbuotojų skaičius net augo. Palyginti su 2008 metų pradžia, valstybės valdymo, karybos, švietimo, medicinos įstaigose dirbančių žmonių 2015 metais buvo 2,7 proc. mažiau, tačiau 3,8 proc. daugiau negu 2014-aisiais. Kaip žinoma, viešajame sektoriuje dirbantys žmonės paprastai yra užimti nesiekiančiose pelno įmonėse bei įstaigose, todėl reikšmingesnės BVP dalies nesukuria, nors jų sukuriama dalis (darbo kaina) į bendrą BVP krepšį įskaičiuojama.

V. Trukšinas neabejoja, kad dirbančiųjų Lietuvos ekonomikoje tirpimą lemia mažėjantis gyventojų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, per 12 praėjusių narystės ES metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,399 mln. iki 2,889 mln. praėjusių metų pabaigoje, arba 15 procentų. Tačiau, kaip teigia analitikas, dar 150 tūkst. žmonių yra išvykę į užsienį „laikinai“ gyventi ir dirbti, tad būtų realiau skaičiuoti, kad Lietuvoje yra apie 2,74 mln. nuolatinių gyventojų, arba bent 20 proc. mažiau negu prieš 12 metų, rengiantis tapti ES nare.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas, pramonės modernizavimas, neapibrėžtos Lietuvos ekonomikos plėtros ir švietimo sistemos kryptys žada neišvengiamų darbo rinkos sukrėtimų ir naujų demografinių iššūkių – investicijų ir švietimo orientavimas vien į aukštąsias technologijas už borto palieka pagrindinę gyventojų masę ir verčia užuovėjos ieškotis valstybės tarnyboje.

Darbuotojų materialinėje gamyboje kaita, proc.

MetaiPalyginti su ankstesniais metaisPalyginti su 2008 m.
2009–9,6–9,6
2010–6,3–15,3
20111–14,4
20123–11,9
20132–10,1
20142,4–8
20150,5–7,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"