TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būstą perka Baltijos pajūryje

2013 08 09 6:00
Butų kainos Palangoje, priklausomai nuo vietos, svyruoja nuo 3-4 iki 10-12 tūkst. litų už 1 kv. m. LŽ archvyo nuotrauka

Pagrindiniuose Lietuvos ir Latvijos kurortuose prie Baltijos jūros šiemet itin pagyvėjo prekyba nekilnojamuoju turtu. Palangoje liepą butų pirkimo- pardavimo sandorių skaičius pranoko visų laikų rekordus.

Jūrmaloje butus ir vilas daugiausia perka Rusijos piliečiai, o Palangoje – Lietuvos gyventojai. Abiejuose kurortuose itin paklausūs naujos statybos butai. Analitikų vertinimu, Palangoje jų per mėnesį parduota tiek pat, kiek Klaipėdoje ir Kaune kartu sudėjus.

Šimtai pirkėjų

Per pirmąjį šių metų pusmetį Palangos miesto savivaldybėje pirkimo sandoriais buvo perleisti 32 individualūs gyvenamieji namai ir 162 butai. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį tokių sandorių sudaryta atitinkamai 21 ir 156.

„Labiausiai nustebino vien liepos mėnesį Palangos miesto savivaldybėje parduotų butų skaičius - 175. Toks pardavimo aktyvumas šioje savivaldybėje užfiksuotas pirmą kartą, jis gerokai viršija bet kokius šio regiono nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo vidurkius“, - LŽ sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Registrų centro žiniomis, keliasdešimt liepą Palangos miesto savivaldybėje parduotų butų perleido viena bendrovė kitai. „Tačiau šis didelis sandoris nepaaiškina kitų daugiau kaip šimto butų pardavimo aplinkybių“, - komentavo A.Petrošius.

Rengdamas nekilnojamojo turto rinkos statistiką Registrų centras analizuoja nuasmeninintus sandorių duomenis, todėl šiuo metu negali pateikti detalios informacijos apie ūmai suaktyvėjusių pajūrio butų pirkėjų pilietybę. Tačiau NT rinkos specialistai tvirtina, kad dauguma būsto Palangoje pirkėjų, priešingai nei Jūrmaloje, ne užsienio, o Lietuvos piliečiai.

„Rugpjūčio sandorių duomenys turėtų atskleisti, ar tas protrūkis Palangoje buvo vienkartinis reiškinys, ar tai - nauja pajūrio nekilnojamojo turto rinkos tendencija“, - sakė A.Petrošius.

Nuo 50 tūkstančių iki 1,6 milijono

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius tikino, kad butų paklausa Palangoje pasiekė aukštumas. „Anksčiau per mėnesį šiame mieste įvykdavo apie 25 nekilnojamojo turto sandoriai, o dabar - beveik septynis kartus daugiau“, - tvirtino jis.

Palangoje esą lietuviai dažniausiai ieško mažesnio nei 40 kv. m buto su autonominiu šildymu naujos statybos name toliau nuo miesto centro. Tokių butų paklausa, palyginti su praėjusiais metais, labai išaugusi, tačiau kainos tebėra panašios kaip anksčiau – 150–200 tūkst. litų. „Pastebime, kad prabangius ir didelius, apie 100 kv. m., butus pajūryje labai dažnai įsigyja Rusijos piliečiai“, - teigė specialistas.

Anot jo, prieš kelerius metus nekilnojamasis turtas pajūryje ypač domino Baltarusijos ir Rusijos gyventojus. Šiemet šių šalių piliečiai butų Palangoje perka mažiau. Daug nekilnojamojo turto pajūryje perka Vilniaus ir Kauno gyventojai.

Domoplius.lt duomenimis, vidutinė Palangoje parduodamo buto naujos statybos name kaina – 300 tūkst. litų, o senos statybos name – apie 180 tūkst litų. Vidutinė parduodamo invidualaus namo kaina – 750 tūkst. litų. Brangiausiai Palangoje parduodamo būsto kaina – 1 mln. 656 tūkst. litų. Tai 2010 metais statytas 85 kv. m ploto trijų kambarių butas su autonominiu šildymu Birutės alėjoje. Pigiausias parduodamas butas Palangos savivaldybėje – 50 tūkst. litų. Tai 54 kv. m malkomis šildomas dviejų kambarių butas Būtingėje, 2,5 km nuo Šventosios. Skelbime rašoma, kad butui reikia remonto.

A.Antanavičius: „Jeigu visi siūlomi butai Palangoje būtų parduodami dabartiniais tempais, jų rinkoje neliktų per porą metų.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tiek pat, kiek Klaipėdoje ir Kaune

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad per mėnesį Palangoje parduodama tiek naujos statybos butų, kiek Klaipėdoje ir Kaune kartu sudėjus. Pasak jo, senos statybos butų pardavimas - toks pat kaip pernai, o naujos statybos butų čia šiemet parduota beveik 64 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Dabar Palangoje, „Inreal“ duomenimis, įgyvendinamas vienas naujų daugiabučių projektas, pernai pradėti keli, bet dar esama neparduotų butų ir seniau pastatytuose namuose. Ekonominės klasės buto Palangos pakraštyje kaina dabar siekia iki 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Arčiau centro vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina siekia apie 5 tūkst. litų. Prestižinės klasės buto kvadratinis metras kainuoja 7,2-7,3 tūkst. litų. Tokie butai yra apie 200-300 metrų nuo jūros, netoli Jono Basanavičiaus gatvės. „Prestižinės ir vidutinės klasės butų kainos šiemet padidėjo maždaug 3-5 procentais“, - pažymėjo specialistas.

Pasak A.Antanavičiaus, Palangoje dažniausiai perkamas antras būstas - poilsiui arba kaip saugi investicija. „Palanga traukia minias poilsiautojų ir, žvelgiant į perspektyvą, atrodo saugi NT rinka“, - teigė jis.

Bendrovės „Ober-Haus” Vakarų regiono vadovas Linas Juozaitis tvirtino, kad šiemet Palangoje šalia Botanikos parko butų kainos gali siekti 10-12 tūkst., o šalia „Lino“ baseino – 3-4 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Palangoje iš visų Lietuvos kurortų sudaroma daugiausia NT sandorių. Čia ir didžiausia būsto pasiūla. „Jeigu visi siūlomi butai Palangoje būtų parduodami dabartiniais tempais, jų rinkoje neliktų per porą metų“, - teigė A.Antanavičius.

Jūrmalą perka rusai

Pagrindiniame Latvijos kurorte Jūrmaloje per pirmąjį 2013 metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo 41 proc., iš jų butų – 50 proc., sodybų ir individualių namų – 21 procentas. Iš viso per šešis šių metų mėnesius Jūrmaloje įvyko 481 būsto sandoris.

„Liepą, palyginti su birželiu ir geguže, Jūrmaloje padidėjo vilų paklausa ir suaktyvėjo visa nekilnojamojo turto rinka. Daugiausia jį perka užsieniečiai, nors pastaruoju metu nekilnojamuoju turtu Jūrmaloje domisi ir vietos gyventojai. Užsieniečių antplūdis susijęs su vasaros atostogomis ir renginių gausa Jūramloje“, - suaktyvėjusią prekybą komentavo NT agentūros „Latio“ Jūrmalos padalinio vadovas Edgaras Spuravas.

Pasak jo, užsieniečiai dažniausiai nori įsigyti iki 300 kv. m ploto vilas su iki 2 tūkst. kv. m sklypu už maždaug 300-350 tūkst. eurų (1-1,2 mln. litų). Pirkėjams ne itin rūpi, kurioje Jūrmalos centrinėje dalyje yra nekilnojamasis turtas, svarbiausia, kad netoli būtų jūra, tyla ir ramaus poilsio sąlygos. Latvijos piliečių poreikiai esą panašūs, tačiau jų akiratyje – kiek pigesnės vilos iki 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų).

„Užsieniečiai taip pat domisi naujų projektų butais. Be to, jie butus įsigyja ne tik centrinėje Jūrmalos dalyje, bet ir tolimesniuose rajonuose. Tokių butų užsieniečiai ypač daug pirko pernai“, - teigė E.Spurvas.

Latvijos žiniasklaida rašo, kad Jūrmaloje naujų pastatytų butų kainos dabar siekia nuo 3,2 iki 4,5 tūkst. eurų (11-15,5 tūkst litų) už kvadratinį metrą. Siūlomi ir brangesni butai patogioje vietoje, kur atsiveria vaizdas į jūrą.

Tarp nekilnojamąjį turtą Jūrmaloje perkančių užsieniečių daugiausia Rusijos gyventojų. Šiame Latvijos kurorte rusų kalba vasarą dominuoja.

Naujų butų kainos, tūkst. litų už 1 kv. m

MiestasKaina
Jūrmala11-15,5
Palanga3,5-12

Šaltinis: LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"