TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būstas parduotas, o jo skolos kaupiasi

2011 05 26 0:00
Pasitaiko atvejų, kai antstoliai išieško teismo priteistas komunalinių patarnavimų skolas iš buvusio būsto šeimininko, nes naujasis juo naudojasi, bet neužregistruoja įgytos nuosavybės.
LŽ archyvo nuotrauka

Seniai parduoto būsto savininkui gali būti priteistos tūkstantinės skolos už daug metų neapmokamas komunalines paslaugas arba mokesčius valstybei. Jeigu naujasis savininkas neužregistravo pirkinio nuosavybės, visos skolos išieškomos iš pardavėjo, nes jis lieka turto savininku.

Airijoje gyvenanti Lietuvos pilietė Živilė P. (pavardė redakcijai žinoma) grįžusi į Lietuvą aplankyti artimųjų buvo nemaloniai nustebinta - antstolis buvo areštavęs jos pinigines lėšas banke, taip pat - jai nuosavybės teise priklausantį butą, kurį ji prieš išvykdama išnuomojo.

Antstolio kontoroje moteris išsiaiškino, kad skola susidarė už šildymą bei šaltą vandenį, tiekiamą bute, kurį Živilė... prieš šešiolika metų pardavė kitai savininkei.

Pasirodo, pirkėja neskubėjo užregistruoti nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sutarties tuometėje "Kadastro ir registro" įmonėje (dabar - VĮ "Registrų centras", todėl viešajame registre likusi informacija nurodo, kad buto savininkė tebėra Živilė P., tad ir visų būsto komunalinio aptarnavimo skolų kupra auga buvusiai savininkei.

Tai išsiaiškinusi, buvusi būsto šeimininkė, turėdama pirkimo-pardavimo sutartį, kreipėsi į Registrų centrą prašydama perregistruoti seniai jos parduotą NT naujojo savininko vardu. Tačiau tai pasirodė nelengva - Registrų centras atsisakė tai padaryti, nes esą jau praleistas šios sutarties registravimo terminas, galiojęs jos sudarymo momentu, ir ji nebeturi jokios juridinės galios.

Naudojosi, bet nemokėjo

Teismas bylą išsprendė greitai. Teisininkė Jūratė Masiulionienė, susipažinusi su šia byla, pasakoja, kad teismas moteriai priteisė sumokėti apie 50 tūkst. litų komunalinių mokesčių skolą už butą, kurį ji 1995 metais pardavė kitam savininkui.

Mat gyvendama nupirktame bute pirkėja daug metų nemokėjo pagal sąskaitas komunalinius patarnavimus teikiančioms bendrovėms UAB "Vilniaus energija", UAB "Vilniaus vandenys", o komunalininkų raginimus sumokėti gaudavo pardavėjos būsto vardu.

"Yra pagrindo manyti, kad pirkėja, daug metų sąmoningai neužregistruodama buto nuosavybės savo vardu, siekė nemokėti komunalinių mokesčių ir susidariusių skolų. Priimdama raginimus mokėti pardavėjos vardu, ji nieko neinformavo apie susidariusią padėtį", - įtaria J.Masiulionienė.

Dabar buto pardavėja yra įsisukusi į teismų maratoną. Buvusi būsto savininkė siekia įrodyti, kad kažkurį laiką pirkėja naudojosi butu, tad ir komunalinių patarnavimų skolos priklauso jai.

Po ilgų vargų Živilė P. per teismą išsiieškojo iš buto pirkėjos tik dalį skolos, tačiau augančios skolos toliau kabo ant pardavėjos pečių.

Situaciją apsunkina tai, jog buto pirkėja, galbūt pabūgusi, kad susikaupusios skolos už neapmokėtus komunalinius patarnavimus yra didesnės už dabartinę vieno kambario buto Grigiškėse vertę, teisme iš viso neigia esanti šio buto savininkė - pirkimo sutartis neva nebuvusi iki galo sudaryta, ji neva nė nesumokėjusi pinigų už pirkinį.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas sako, kad pasitaiko atvejų, kai tenka išieškoti komunalinių patarnavimų skolas iš buvusio būsto šeimininko, tačiau patys antstoliai tokių sprendimų nepriima. "Kas kam už ką skolingas, aiškinasi teismas. Mes gauname galutinį teismo sprendimą su informacija, kokią sumą kam ir iš ko išieškoti, nežinodami detalių, kas ką padarė ir už ką ta skola susidarė", - aiškina. R.Kamarauskas. Kiti antstoliai pripažįsta, kad panašių nesusipratimų pasitaiko, tačiau jie neva nėra dažni.

Neprivalo užregistruoti nuosavybės

Aidas Petrošius, VĮ Registrų centro atstovas spaudai, sako, kad pastaruoju metu įmonė su tokiomis problemomis nesusiduria, nes kiekvieną sykį perleidžiant NT nuosavybės teises notarai per 24 val. nuo sandorio sudarymo momento privalo šią informaciją pateikti Registrų centrui. Ją gavęs Registrų centras savo sistemoje pažymi, kad sudarytas NT teisės perleidimo sandoris. Žyma apie teisių perleidimą matyti ir Registrų centro išrašuose.

"Kadangi dabar galiojantis LR Civilinis kodeksas nenumato prievolės užregistruoti nuosavybės teisių į įsigytą NT, gali būti atvejų, kai turtas įsigyjamas, bet nuosavybės teisės į jį neįregistruojamos. Tuomet nematyti, kas yra naujasis savininkas. Bet tai nereiškia, kad turtą pardavusiam asmeniui galioja su tuo turtu susiję įsipareigojimai", - tikina A.Petrošius.

Tuo tarpu teisininkė J.Masiulionienė pabrėžia, kad informacijos apie NT sandorius teikimo pareigą perkėlus notarams, teisinės NT registracijos klausimas dar nėra išspręstas iki galo.

"Klaidinga būtų manyti, kad asmuo, sudaręs sandorį, neturi atlikti įgyto turto teisinės registracijos savo vardu", - sako ji.

Pavojinga skylė įstatyme

Dabar galiojančio Civilinio kodekso normose nėra nurodytas konkretus terminas, per kiek laiko daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti užregistruota viešajame registre. Pasirodo, pardavėjas tik per teismą gali priversti pirkėją užregistruoti sutartį: "Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius."

Teisininkė J.Masiulionienė pripažįsta, kad tai iš esmės yra problema ir ji turi būti išspręsta tobulinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro nuostatus.

"Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės teisinę NT registraciją atlikti pardavėjo prašymu, jeigu pirkėjas per protingą terminą neįregistruoja sandorio viešame registre, - sako ji. - Įstatymų leidėjas, numatydamas pirkėjo teisę ir pareigą įregistruoti sandorį viešame registre, neįvertino rizikos, susijusios su nesąžiningo įgijėjo veiksmais. Išsireikalauti iš tokio asmens patirtą žalą pardavėjui kartais tampa ypač sunku arba neįmanoma, nes kaltas asmuo dažnai būna nedirbantis ir nemokus."

Pasak J.Masiulionienės, situacija, pasitaikanti fiziniams asmenims, gali neaplenkti ir juridinių asmenų, prieš kelerius metus pardavusių NT. "Galite nustebti, jei, pavyzdžiui, mokesčių administratorius pareikalaus sumokėti NT mokestį už kelerius praėjusius mokestinius laikotarpius, nes asmuo, nupirkęs iš jūsų komercinės paskirties patalpas ar pastatą, neatliko sandorio teisinės registracijos ir pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą jūs taip ir likote komercinio NT savininkas", - pateikia dar vieną pavyzdį teisininkė.

Finansų ministerija yra pasisakiusi už privalomą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą. Kaip žinoma, jau ne vieną kartą planuota įvesti gyventojų nekilnojamojo turto mokestį.

Nesutvarkius NT registro, tokio mokesčio surinkimas būtų didžiulė problema - neužregistravusieji nuosavybės turto savininkai nuo šio mokesčio, matyt, mėgintų išsisukti, o jo skola valstybės naudai per teismą būtų išieškomos iš šimtų, o gal ir tūkstančių buvusių NT savininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"