TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto pasirinkimas - pagal kišenę

2012 09 08 11:54
Senesnės statybos butai, kainuojantys iki 200 tūkst. litų, dabar dažniausiai perkami iš santaupų arba už lėšas, gautas pardavus didesnį butą.  /LŽ archyvo nuotrauka  

Nekilnojamojo turto ekspertai tik iš dalies pritaria Registrų centro pateiktoms išvadoms, kad būsto rinka neva jau baigia prisivyti ikikrizinius 2008-uosius ir įžvelgia naujas šios rinkos tendencijas.

Registrų centro duomenimis, praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo parduota daugiausia butų nuo 2008 metų spalio. "Nors kitų nekilnojamojo turto rūšių pardavimo sandoriai po vasaros atostogų sezono dar nepasiekė šių metų gegužę stebėtų aukštumų, butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas ryškus pakilimas", - statistinius nekilnojamojo turto sandorių duomenis apibendrina Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

Rugpjūtį, anot jo, buvo įregistruota 2191 butų pardavimo sutartis, tai 16 proc. daugiau negu liepą ir 12 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį. Pastarąjį kartą parduotų butų skaičius 2 tūkst. ribą buvo perkopęs 2008 metų spalį, kai buvo įregistruoti 2189 sandoriai.

Nors statistiškai būsto rinka ir suaktyvėjo, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" duomenimis, per šių metų liepą būsto kainos Vilniuje sumažėjo 0,2 proc., o palyginti su 2011-ųjų liepa - 1,2 procento. Labiausiai per metus - apie 4 proc. - būstas atpigo Šiauliuose.

Statistinė apgaulė

Nekilnojamojo turto ekspertai neskuba džiūgauti dėl spartaus rinkos atsigavimo. "Abejonių dėl Registrų centro statistinės informacijos tikslumo, be abejo, nekyla, tačiau realios rinkos situacijos ji neatspindi", - LŽ kalbėjo UAB "Domus Optima Nekilnojamasis turtas" konsultantas Augustas Jagusinskis.

Pasak jo, būtent šią vasarą buvo užbaigta nemažai naujų ir daugybė laikinai nuo 2008 metų pabaigos buvusių sustabdytų statybų. Registrų centras, kaip žinoma, registruoja tik jau įvykusius faktus, o būsto naujuose namuose pardavimo sutartys yra pasirašomos tik statybą visiškai užbaigus. Kol vyksta statybos, tvarkomi įvairūs dokumentai, taigi rinka, anot nekilnojamojo turto agento, suaktyvėjo tik formaliai.

Jam pritaria ir nekilnojamojo turto skelbimų portalo "Aruodas.lt" tvarkytojos UAB "Diginet" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė. Pasak jos, skelbimų parduoti butą šią vasarą iš tikrųjų buvo daugiau, bet tik maždaug 6 procentais. Aktyviausi šios rinkos dalyviai, kaip įprasta, yra vilniečiai. Jiems tenka apie 40 proc. visų portale publikuojamų būsto pardavimo skelbimų. Kitą didelę skelbimų dalį sudaro pasiūlymai parduoti būstą Kaune ir Klaipėdoje, tačiau klaipėdiečiai yra maždaug dvigubai aktyvesni nei kauniečiai.

Naujos tendencijos

V.Steponavičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiemet akivaizdžiai suaktyvėjo individualių gyvenamųjų namų ir sklypų gyvenamajai statybai rinka. "Žmonės, linkę gyventi atskirai ir nepriklausyti nuo kaimynų, gyvenimo didmiesčio daugiabutyje patogumus noriai iškeičia į namą net už 30-50 kilometrų nuo miesto ir mieliau renkasi ilgesnį kasdienį kelią į darbą, o ne kasmet vis labiau varginančias sąskaitas už šildymą ir kitas komunalines paslaugas", - svarsto ji. Dėl šios priežasties žmonės ir šiemet aktyviai statosi nuolatiniam gyvenimui tinkančius pastatus sodo sklypuose arba tam pritaiko jau esančius.

Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį buvo parduoti 727 individualūs gyvenamieji namai. Tai 23 namais mažiau negu liepą, tačiau 106 daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį ir net 232 namais daugiau negu tą patį 2009-ųjų mėnesį.

Skelbimų portalo tvarkytoja nemano, kad panašios tendencijos galėtų labai apriboti būsto daugiabučiuose rinką, nes šis nekilnojamasis turtas yra ir, matyt, bus pigesnis negu individualus gyvenamasis namas.

Priežasčių daugiau

"Sutinku, būsto pardavimo aktyvėjimas atspindi ir žmonių siekį sumažinti gyvenimo išlaidas, juolab kad svarbiausias orientyras ieškant buto lieka kaina", - sako A.Jagusinskis. Tačiau, anot jo, ne tik komunalinių paslaugų kainos žmones verčia keisti ir neretai netgi bloginti gyvenimo sąlygas. Jo nuomone, dar vienas motyvas parduoti butą yra įvestas nekilnojamojo turto, kurio rinkos kaina viršija milijoną litų, apmokestinimas. "Vilniuje užtenka turėti 2-3 butus, ir bendra vertė jau pasiekia milijoną litų", - sako jis.

Tačiau agentas nevisiškai sutiktų su A.Petrošiaus svarstymu, kad būsto kainos tebekrinta, todėl nekilnojamasis turtas jau nebelaikomas gera investicija, priešingai nei buvo iki 2008 metų pabaigos besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului. "Tai vis tiek tebėra ganėtinai patraukli investicija, nes buto nuomos pajamos per metus duoda maždaug 4 proc. grąžą, ir tai, priešingai nei pinigus laikant terminuotųjų indėlių sąskaitose, viršija infliaciją - juk bankai už indėlius moka vos apie 1 proc. palūkanų", - svarsto A.Jagusinskis.

Jo teigimu, šiemet rugpjūtį būsto nuomos didmiesčiuose kainos buvo ir lieka 5-10 proc. aukštesnės negu prieš metus. Pasak jo, rasti buto nuomininką, jei prašoma ne didesnės kainos nei rinkoje, trunka iki 2 mėnesių, o didmiesčių miegamuosiuose rajonuose iki mėnesio.

Ieško mažesnių

LŽ pašnekovų teigimu, butų daugiabučiuose pasiūla ir paklausa lieka tradicinė. Aktyviausiai šiame sektoriuje prekiaujama 2, 3 ir 1 kambario butais. Į mažesnius, kaip ir anksčiau, keliasi senyvo amžiaus žmonės, kuriems didesnio gyvenamojo ploto jau nebereikia, bei jaunos šeimos, o didesnių dažniau dairosi 30-40 metų asmenų šeimos su vaikais, jau turinčios šiokį tokį materialinį pagrindą.

A.Jagusinskio pastebėjimu, senesnės statybos butai, kainuojantys iki 200 tūkst. litų, dabar dažniausiai perkami iš santaupų arba už lėšas, gautas pardavus didesnį butą, o brangesniems jau nevengiama ir skolintis iš banko. "Nuo 2011 metų lapkričio Lietuvos bankui sugriežtinus gyventojų kreditavimą ir įvedus reikalavimą, kad būtų skolinama tik iki 75 proc. būsto vertės, paskolų rinka kurį laiką buvo apmirusi, bet žmonės, matyt, su tuo apsiprato ir vėl dažniau į bankus kreipiasi būsto paskolų", - sako A.Jagusinskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"