TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto pasirinkimas - tarp stabilumo ir laisvės

2012 12 28 7:04
Butų kainos sostinėje 5-6 kartus didesnės negu tokių pat būstų, pavyzdžiui, Vievyje, esančiame 40 km nuo Vilniaus. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Dauguma Lietuvos gyventojų, nusprendę nusipirkti ar pasistatyti nuosavą būstą, laimi stabilumą, tačiau netenka būsto nuomos teikiamos judėjimo laisvės, o neretai ir gyvenimo kokybės.

Nusipirkti būstą Lietuvoje, ypač sostinėje, pusantro karto brangiau negu Rygoje ar juolab Taline. Banko "Swedbank" ekonomistai yra apskaičiavę būsto įperkamumo Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse indeksus trečiąjį šių metų ketvirtį. Pasak šio banko vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, Vilniaus indeksas rugsėjo pabaigoje buvo 113 ir augo sparčiausiai, bet nuo kitų sostinių smarkiai atsiliekame. Aukščiausias indeksas buvo Taline - 163,6, šiek tiek mažesnis Rygoje - 152. Įvertinus dar 8 didesnių Lietuvos miestų būsto įperkamumą paaiškėjo, kad šis rodiklis aukščiausias Alytuje (360), taip pat Panevėžyje ir Šiauliuose.

V.Šečkutė LŽ paaiškino, kad indeksas rodo, kokia vidutinių namų ūkio pajamų dalis yra pakankama, kad šeima būtų pajėgi būstui išpirkti kas mėnesį atidėti iki 30 proc. savo mėnesio pajamų, norėdama įsigyti standartinį 55 kv. metrų ploto butą. Taigi Vilniuje vidutinės pajamos yra 13 proc. didesnės negu būtina. Indeksui nusileidus žemiau 100 ribos, būstui išpirkti reikėtų skirti didesnę pajamų dalį.

Indekso dydį lemia vidutinės namų ūkio pajamos, nekilnojamojo turto kainos ir būsto paskolų palūkanų dydis. Vilniuje šeimos pajamos šiek tiek didėjo (rugsėjo pabaigoje buvo vidutiniškai 2800 litų, atskaičiavus mokesčius), paskolų palūkanos istoriškai mažiausios, o būsto kainos per keletą metų nukrito maždaug trečdaliu. Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose namų ūkių pajamos yra tik šiek tiek žemesnės nei Vilniuje, tačiau būstas net 3-5 kartus pigesnis.

Geras laikas pirkti

Latvijos ekonomistai, pabrėžiantys, jog būsto Rygoje įperkamumo indeksas per ketvirtį pagerėjo 12 punktų, atkreipia dėmesį, kad visiškai nukritus Europos centrinio banko nustatomam paskolų palūkanų indeksui EURIBOR paskolų būstui įsigyti palūkanų norma yra sumažėjusi iki 3 procentų. Ekonomistės Lijos Strašun nuomone, tokiomis aplinkybėmis žmonėms, žinantiems, kad vienoje vietoje turės gyventi 5-10 metų, pirkti būstą būtų visiškai racionalu. Kitas latvių ekonomistas Martinšas Kazakas, pripažindamas momento palankumą, pataria gerai apsvarstyti savo galimybes grąžinti paskolą ir tada, kai euro zonos valstybių ekonomika vėl ims kilti ir kartu kils EURIBOR. Tada įmokos už paskolą bus didesnės.

Prieš pasirašant būsto paskolos sutartį bankai paprastai siūlo rinktis, pagal kokią formulę reikės skaičiuoti paskolos įmokas - ar pasirinkus pastovias palūkanas, ar kintamas pagal palūkanų normą mokėjimo momentu. V.Šečkutės nuomone, dabar lyg ir labiau apsimokėtų rinktis pastoviąsias palūkanas, tačiau ir jos yra perskaičiuojamos. Tikėtina, kad tokia pat palūkanų norma porą metų dar išsilaikys, tačiau būsto paskolą paprastai reikia grąžinti bent per 10-15 metų, ir per tą laiką palūkanos, matyt, ne kartą pašoks, todėl dabar būtų sunku ką nors patarti.

Svarbiausia - apgalvoti

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės nuomone, lietuviai dažnai be reikalo suabsoliutina nuosavo būsto privalumus ir mėgsta pervertinti savo galimybes. Jie būtinai nori nusipirkti butą miesto centre arba netoli darbo vietos. Tokie jų poreikiai, nors tai gali kainuoti gerokai brangiau negu miegamuosiuose rajonuose arba priemiestyje. "Tik vėliau žmogus pajunta, kad keliolika metų, kol grąžinama paskola, lieka tenkintis pigiausiais pirkiniais, atsisakyti turiningų atostogų. Apklausose jie paprastai sako, kad jei reikėtų vėl įsigyti butą, rinktųsi esantį toliau nuo centro, kad reikėtų mažiau skolintis", - sako asmeninių finansų ekspertė.

Jos nuomone, be reikalo ignoruojama ir daugiau alternatyvų. Pavyzdžiui, Vievyje (Elektrėnų raj.), esančiame 40 km nuo Vilniaus, šalia magistralės Vilniaus-Kaunas, butų kainos 5-6 kartus žemesnės negu atitinkamų butų sostinėje. Tokį būstą nusipirkusi šeima sutaupytų 100-150 tūkst. litų, kurių užtektų kasdien važiuoti į darbą ir atgal keliasdešimt metų. "Kiekvienas turėtų rinktis ne tik pagal savo poreikius, bet ir pagal galimybes. Pas mus, deja, dažnai prestižas laimi prieš racionalumą: tegu kiauromis kojinėmis, bet su mersedesu", - sako O.Bložienė.

Gal nuomotis?

Latvių ekonomistai gyventojams siūlo pasvarstyti, ar tikrai būtina butą pirkti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 70 proc. gyventojų pirmenybę teikia būsto nuomai. "Būstą nuomojantis, prireikus galima skubiai pakeisti gyvenamąją vietą, nereikia investuoti į buto remontą, galų gale nereikia taupyti pradinei buto įmokai, nes bankas skolins tik tuo atveju, kai trečdalis būsto kainos jau gulės sąskaitoje", - vardija L.Strašun. Statistiškai pradinė įmoka kaupiama 2-3 metus. Be to, anot ekonomistės, būsto nuomos kainos gerokai stabilesnės už nekilnojamojo turto kainas, o esant aukštam laikinos emigracijos lygiui jos linkusios mažėti.

Lygindamos portalo Aruodas.lt pateikiamas būsto rinkos ir nuomos kainas Lietuvoje LŽ apskaičiavo, kad kvadratinio metro nuomos kaina per mėnesį yra vidutiniškai 200-250 kartų mažesnė negu parduodamo buto kvadratinio metro kaina. Vadinasi, tokiam pat butui nusipirkti prireiktų sukaupti 16-20 metų nuomos mokesčio. Toks skaičiavimas, be abejo, sąlygiškas, nes per tokį laikotarpį pasikeičia ir namų ūkio pajamos, ir būsto rinkos kainos.

"Iš tikrųjų reikėtų dar didesnės sumos, - pertaria V.Šečkutė. - Juk dauguma būstų perkama gavus banko paskolą, o ji grąžinama su palūkanomis." Ji pažymi, kad nuosavas būstas turi ir didelį privalumą - įvykdžius įsipareigojimus lieka nuosavas turtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"