TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto paskolos: ar išmoktos krizės pamokos?

2013 08 26 6:00
V.Rutkauskas. LŽ archyvo nuotrauka

Iš naujų būsto paskolų statistikos matyti, kad kredito gavėjų paveikslas keičiasi. Gyventojai dabar gerokai atsargesni nei prieš krizę, atsakingiau vertina prisiimamus įsipareigojimus, o skolindamiesi bene didžiausiam gyvenimo pirkiniui – būstui – ieško galimybių sumažinti riziką.

Bankų sektoriaus suteiktų naujų paskolų namų ūkiams apimtis iš esmės nekinta keletą pastarųjų metų, tačiau keičiasi šių kreditų struktūra. Jos pokyčius lemia namų ūkių jautrumas skolinimosi kainai, šiuo atveju - palūkanų normoms. Skirtumas tarp paskolų skirtingomis valiutomis palūkanų normų, taip pat tarp kintamųjų ir fiksuotųjų paskolų palūkanų normų daro reikšmingą įtaką tiek naujų paskolų, tiek paskolų portfelio struktūrai ir su tuo susijusios galimos rizikos prisiėmimui.

Įpusėjus 2013 metams šiek tiek daugiau kaip 70 proc. naujų paskolų namų ūkiams palūkanų normų buvo fiksuojama trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad ilgesniam negu metų laikotarpiui fiksuojamų paskolų dalis, palyginti su 2009 metais, padidėjo apie 10 procentinių punktų. Laipsnišką naujų paskolų palūkanų normų fiksavimo augimą lėmė mažėjantis skirtumas tarp ilgajam ir trumpajam laikotarpiui fiksuojamų palūkanų normų (nors pastaraisiais metais jis vėl ėmė didėti), taip pat lūkesčiai dėl palūkanų kaitos. Finansų rinkos, o kartu ir gyventojai tikisi, kad ypač ilgą laiką esančios mažos trumpalaikės palūkanų normos ilgainiui turėtų imti didėti. Taigi daliai naujų skolininkų ilgesniam laikotarpiui fiksuotos palūkanų normos buvo priimtina alternatyva.

Be to, lyginant atskirus 6–7 metų naujų paskolų struktūros ir palūkanų normų kaitos laikotarpius, galima teigti, jog namų ūkiai, greičiausiai išmokę pastarojo ekonomikos nuosmukio pamokas ir suvokdami, kad skolindamiesi prisiima palūkanų normų kaitos riziką, sutinka mokėti didesnę kainą, idant sumažintų riziką. Taigi pamažu didėjanti, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, naujų paskolų, kurių palūkanų norma fiksuojama ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui, dalis mažina pasiskolinusių namų ūkių jautrumą galimiems staigiems ir nepalankiems palūkanų normų pokyčiams ateityje.

Taip pat ankstesniais laikotarpiais (2006–2011 m.) namų ūkiai, priimdami skolinimosi sprendimus, gana jautriai reaguodavo į paskolų skirtingomis valiutomis palūkanų normų skirtumus, t. y. paprastai daugiau dėmesio sulaukdavo ta valiuta, kuria pasiskolinti buvo pigiau. 2006–2007 metais mažėjant skirtumui tarp litais ir eurais suteiktų naujų paskolų palūkanų normų (t. y. paskolų litais kainai artėjant prie paskolų eurais kainos), gerokai padidėjo naujų paskolų litais dalis. O 2007–2010 metais buvo stebima priešinga tendencija: skirtumui tarp palūkanų normų didėjant, žmonės vengė prisiimti brangesnius įsipareigojimus litais, todėl naujų paskolų gyventojams struktūroje vyravo paskolos eurais. 2010–2012 metų laikotarpio procesai primena anksčiau pateiktą 2006–2007-ųjų naujų paskolų namų ūkiams kaitą. Tačiau 2012-aisiais padėtis ėmė keistis. Gyventojai, nepaisydami santykinai brangstančio skolinimosi litais, būtent šia valiuta buvo linkę vis daugiau prisiimti naujų įsipareigojimų, kitaip tariant, dažniau atsižvelgė į taisyklę skolintis ta valiuta, kuria gauna pajamų.

Autorius yra Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"