TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto paskolų matematika

2014 02 14 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Būsto paskoloms atpigus, neretam gyventojui atrodo pigiau pasiskolinti ir įsigyti nuosavą būstą, nei kas mėnesį mokėti buto nuomotojui ir jausti laikinumą. Specialistai pataria, kaip neapsigauti ir gerai pasverti, ar jau atėjo tinkamas laikas ilgam prisiimti finansinių įsipareigojimų.

Vilniuje gyvenanti 25 metų R.K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) LŽ papasakojo priėmusi sunkų sprendimą – ji paėmė būsto paskolą ir įsigijo nuosavą būstą, užuot kas mėnesį mokėjusi nuomos įmokas. Nors jaunus pečius užgulę finansiniai įsipareigojimai gąsdino, tačiau esą pavyko pasirinkti atsargų variantą. Dienraščio skaitytoja nurodė, kad gaudama 3000 litų mėnesinį atlyginimą ji nusprendė pasirašyti sutartį 25-eriems metams ir kas mėnesį mokėti 500 litų įmokas. Tai reiškia, kad mėnesio įmoka sudaro apie 16 proc. gaunamų mėnesio pajamų ir yra mažesnė nei buvusi nuomos įmoka.

„Nors visą paskolą grąžinsiu tik sulaukusi 50-ies, tačiau toks sprendimas man pasirodė labiau priimtinas, nei stengtis kuo greičiau atsikratyti finansinių įsipareigojimų. Juo labiau kad darbo rinka nepastovi ir vieną dieną galiu likti su mažesnėmis pajamomis arba apskritai be darbo“, - svarstė ji.

Sumokėjus būsto paskolos įmoką, LŽ skaitytojai lieka dar 2500 litų per mėnesį, todėl esą nereikia laužyti galvos, kaip išgyventi iki kito atlyginimo. „Nenoriu „tarnauti“ paskolai – esu jauna, noriu kartais patenkinti ir ne pačius būtiniausius savo poreikius, noriu sutaupyti atostogoms ir pan.“, - savo sprendimą paaiškino R.K., paklausta, ar nemano, kad pasirinkusi ilgą sutarties terminą permokės bankui.

Užmiršta galimas staigmenas

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas teigė, kad šiuo metu vėl kyla gyventojų diskusijos, primenančios 2006-2007 metų svarstymus, - ar nuomotis būstą apskritai verta. Mat ir dabar banko paskola neretai pigesnė už nuomą. Tačiau, kaip tvirtino pašnekovas, gyventojai užmiršta, kad ekonomika kasmet svyruoja, todėl sprendimą imti paskolą būtina itin atidžiai apgalvoti.

„Kaip sakoma, apetitas didėja bevalgant: ieškojai vieno kambario buto, o, žiūrėk, apsigyvenai individualiame name. Gerai, kai šalyje ekonomika pradeda kilti kaip dabar, tačiau juk patys jau išgyvenome didžiausios pasaulyje krizės padarinius. Turime suprasti, kad krizės periodiškai kartojasi. O paskola yra ilgalaikis sprendimas ir nei bankams, nei valstybės institucijoms vėliau nepaaiškinsi, kad nebegali mokėti įmokų. Todėl visada sakau, kad paskolą reikia imti tada, kai ne tu ieškai darbo, o darbas ieško tavęs - kai tampi specialistu ir esi garantuotas dėl bent minimalių savo pajamų“, - aiškino jis.

Ilgas terminas – ne vien gėris

M.Jansono teigimu, geriausia, kai paskolos dydis atitinka dvejų ar trejų metų šeimos pajamas. Pavyzdžiui, jei šeima per mėnesį uždirba 3 tūkst. litų, paskola turėtų būti 72 tūkst. arba 108 tūkst. litų dydžio, atsižvelgiant į tai, kiek turima papildomų santaupų. Prieš imant paskolą rekomenduojama sukaupti 6 mėnesių pajamų dydžio rezervą.

Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad ne investiciniais tikslais būstą perkančiam gyventojui paskolos sutartį rekomenduojama sudaryti ne ilgiau kaip 20 metų. Tačiau gyventojai esą dažnai neapskaičiuoja, kad įsipareigoję labai ilgam laikotarpiui jie sumoka itin daug palūkanų.

Pavyzdžiui, jei banko klientas sudaro 30 metų būsto paskolos sutartį ir kas mėnesį moka 1000 litų, tai per pirmus dešimt metų gali sumokėti 70-80 proc. visų paskolos palūkanų. „Būna, žmonės nustemba, kai po 5 metų, nusprendę iš buto persikelti į namą, išgirsta, kad bankui yra grąžinę tik 10 tūkst. litų. Nors realiai galbūt jau sumokėjo 60-70 tūkst. litų. Pasirodo, tiesiog pasirašė sutartį, pagal kurią iš pradžių sumokama didžioji dalis palūkanų ir tik paskui – dalis kredito“, - paaiškino M.Jansonas ir pridūrė, kad sudarydamas sutartį ilgam terminui gyventojas taip pat turi būti užtikrintas, kad įsigytas būstas atitiks jo poreikius ir po dešimties metų.

Ragina neapžioti per daug

M.Jansonas

Lietuvos banko (LB) Atsakingo skolinimo nuostatose nurodyta, kad visi prisiimami finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų. Vadinasi, gaudamas 3000 litų pajamas, paskolos įmokoms žmogus galėtų skirti ne daugiau kaip 1200 litų per mėnesį.

Tiesa, finansų ekspertai pataria suderinti paskolos sąlygas taip, kad mėnesio finansiniai įsipareigojimai būtų dar mažesni ir nesiektų 30 proc. gaunamų pajamų. Jų manymu, toks dydis padeda labiau apsisaugoti nuo galimų finansinių problemų, jei pasikeistų situacija, pavyzdžiui, padidėtų mokamų palūkanų suma, atsirastų papildomų finansinių įsipareigojimų ar pasikeistų šeiminė padėtis.

Tačiau M.Jansonas įsitikinęs, kad mėnesio įmoka neturėtų būti didesnė nei 20 proc. šeimos pajamų, o idealiu atveju ji turėtų sudaryti 20 proc. mažiausio atlyginimo. „Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei po 2000 litų uždirbantys sutuoktiniai, bankui mokantys 40 proc. pajamų dydžio įmokas, t. y. 1600 litų kas mėnesį, vieną dieną liktų be pusės pajamų. Gresia sutarties nutraukimu“, - sakė jis.

Treniruotė prieš paskolą

Atsakingo skolinimo taisyklės taip pat numato, kad būsto paskolą imantis vartotojas privalo turėti ne mažesnį kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės dydžio pradinį įnašą. Pavyzdžiui, perkant būstą už 100 tūkst. litų, būtina turėti sukaupus bent 15 tūkst. litų nuosavų lėšų. Tiesa, įvertinusi kliento pajamas bei išlaidas, kredito istoriją, atsižvelgdama į perkamo ir įkeičiamo turto likvidumą, kredito įstaiga gali pareikalauti ir didesnio pradinio įnašo. Jis gali siekti ir 20-30 proc. perkamos turto vertės.

Finansų ekspertai primena, kad sukaupti 15-30 proc. lėšų pradiniam įnašui yra nemenkas darbas, tačiau didesnis įnašas suteikia galimybę sulaukti geresnių skolinimo sąlygų. „Jei daugmaž esate numatę, kokį būstą norėtumėte įsigyti, išsiaiškinkite kainų dydį ir tada galėsite apskaičiuoti, kokią sumą jums reikės sutaupyti pradiniam įnašui. Įvertinę savo finansines galimybes, nustatykite mėnesio sumą, kurią galite sutaupyti, ir tada žinosite, kiek laiko jums reikės taupyti pradiniam įnašui“, - aiškino LB Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Grinytė.

Reikalaujamo pradinio įnašo kaupimas gyventojui yra lyg gyvenimo su būsto paskola treniruotė. Ji padeda suprasti, ar nėra pernelyg sudėtinga kaskart atidėti atitinkamą sumą, juolab kad tai daryti tenka ilgą laiką. „Juk mėnesiui apriboti savo išlaidas atrodo gana paprasta, tačiau visai kitaip jaučiamės, kai taupyti tenka metus ir daugiau. Dažnu atveju tokios treniruotės padeda tiksliau įvertinti savo finansines galimybes ir prie jų priderinti poreikius“, - pažymėjo pašnekovė.

Taupyti specialistai rekomenduoja pervedant pinigus į atskirą banko sąskaitą - geriausia, jei numatyta suma pervedama automatiškai, t. y. tiesioginiu debetu. Tokiu būdu galima išvengti pagundos pervesti mažiau pinigų, nei planuota. Nuolat sekant savo išlaidas taip pat galima stebėti, ar įmanoma įmokas didinti ir taip pradinį įnašą sukaupti sparčiau.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gyventojų pradelstų skolų portfelis (suma) sudaro 3,6 mlrd. litų. Didžioji dalis portfelio – apie 90 proc. - tenka gyventojų skoloms finansų sektoriui.

Skolų suma pagal lytį

Skolininkų dalis, proc.
Vyrai71
Moterys29

Šaltinis: „Creditinfo“ inf.

Vidutinė skola pagal lytį

Skolos dydis, Lt
Vyrai7850
Moterys4882

Šaltinis: „Creditinfo“ inf.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"