TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto paskolų našta taps sunkesnė

2008 03 15 0:00
Mokestinių lengvatų panaikinimas neabejotinai apsunkintų galimybę įpirkti būstą.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia vis dažniau prabyla apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatos panaikinimą asmenims, mokantiems bankams palūkanas už paimtas būsto paskolas. Yra manančiųjų, kad dėl šios priežasties paskolų gavėjai tiesiog bus priversti rinktis prastesnius būstus.

"200 tūkst. litų būsto paskolą keturiasdešimčiai metų iš banko pasiėmiau prieš tresjus metus. 2006-aisiais deklaravau pajamas ir atsiėmiau 2700 litų mokesčių permoką. Šiais metais taip pat turėčiau atgauti apie 3000 litų mokesčių permokos. Tokios lengvatos taikymas skatina imti būsto kreditą. Susigrąžindamas tiek pinigų galiu skaičiuoti, kad kasmet vieno mėnesio įmoka bankui už kreditą man nekainuoja", - LŽ pasakojo vilnietis Andrius. Jis sunerimo, kad valdžia ketina atimti šią lengvatą.

Finansų ministerijos (FM) atstovai teigia, jog lengvatos būtų naikinamos ne visoms socialinėms grupėms. "Kalbama apie tai, kad tokia lengvata būtų palikta socialiai pažeidžiamoms grupėms, turinčioms mažiau galimybių įsigyti būstą", - sakė LŽ FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė.

Tačiau ministerija pripažįsta, kad reikėtų gerai apsvarstyti, ar toks žingsnis drastiškai nesumažintų noro imti paskolas. Lengvatos apribojimai galiotų tik naujai paimtiems kreditams. Tiems, kurie iki šiol naudojosi lengvata, buvo paėmę paskolas, apribojimai nebūtų taikomi.

Galimybė riboti būsto paskolos lengvatas įtraukta į Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategiją. Joje sakoma, kad komercinių bankų išduotų paskolų 2007-ųjų trečio ketvirčio rezultatai rodo, jog pagrindinis kredito prieaugio gyventojams veiksnys - būsto paskolos. 2007 metų pirmo-trečio ketvirčių duomenys apie paimtas iš bankų paskolas patvirtina, kad pagrindinis perteklinės paklausos šaltinis - būstui įsigyti paimtos paskolos (69 proc. viso paimtų paskolų prieaugio). Jos pirmiausia didina būsto kainas, taigi - statybų ir su jomis susijusių sektorių pelną bei darbo užmokestį. Kaip teigiama strategijoje, ilgainiui didėjančios šių sektorių pajamos didina paklausą visuose kituose ūkio sektoriuose ir bendrą vartotojų kainų lygį (infliaciją). Lengvatų ribojimas esą galėtų sumažinti paskolų ėmimą, kuris turėjo įtakos infliacijos didėjimui.

Finansų ministerijos duomenimis, už dalį sumokėtų palūkanų valstybė gyventojams 2005 metais grąžino apie 40,5 mln. litų, 2006-aisiais - apie 68 mln. litų. Gyventojai pagal esamą tvarką gali susigrąžinti iki 27 proc. paskolos būstui įsigyti palūkanų dalį.

Lengvatų ribojimą sveikintų

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis LŽ sakė, kad LB panaikinti galimybę susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų už būsto paskolas siūlė jau prieš kelerius

metus. Esą tai ketvirtadaliu sumažina faktinę palūkanų normą, kurią žmonės moka už paskolas. Sumažėjusi faktinė palūkanų norma ilgainiui lemia didesnę būsto kainą, o tai nepageidautina nei socialiniu, nei makroekonominiu požiūriu.

Nemažai šalių, pasak analitiko, tokių lengvatų jau atsisakė. Viena pirmųjų regione tai padarė Vengrija. Lengvatos panaikinimas gali netiesiogiai padėti suvaldyti infliaciją.

"Patys būstai neįskaičiuojami į vartotojų kainų indeksą, tik nuomos išlaidos. Dauguma žmonių gyvena nuosavuose būstuose, o ne nuomoja jų", - teigė analitikas. Anot jo, netiesiogiai nekilnojamojo turto (NT) rinkos bumas sukūrė įtampą darbo rinkoje ir dėl to pradėjo brangti su NT nesusijusios paslaugos. Tai esą buvo didžiausias NT bumo poveikis infliacijai.

"Lengvatų panaikinimas būtų sveikintina kaip prevencinė priemonė galimiems NT kainų burbulams, nes dabartinis burbulas išsikvepia savaime", - pridūrė R.Kuodis. Analitiko manymu, tokių lengvatų sumažinimo įtaka komercinių bankų verslui būtų savaime suprantama.

"Komerciniai bankai patenkina žmonių norus įsigyti būstą skolindami pinigų. Jeigu lengvatų panaikinimas sumažins būstų paklausą, sumažės ir paskolų skaičius", - dėstė R.Kuodis.

Gyvens prastesniuose butuose

Bendrovės "YIT Kaustos būstas" direktorius Algimantas Nekrašius LŽ sakė, kad tokių lengvatų panaikinimas neabejotinai apsunkintų galimybę vartotojams įpirkti norimą būstą, bet toks jau esantis lengvatos apribojimo tikslas. Anot jo, tai priverstų rinkos dalyvius teikti rinkai pigesnius ir prastesnės kokybės butus, kad vartotojas galėtų juos įpirkti. "NT rinkos dalyviai privalės projektuoti ir statyti tokius būstus, kuriuos gyventojai išgalės nupirkti. Jeigu jie nesugebės to padaryti, iškris iš rinkos", - aiškino pašnekovas. "Žmonės turės gyventi paprastesniuose butuose nei iki šiol, ir viskas", - pokyčius rinkoje, panaikinus lengvatas ir sumažėjus būstų paklausai, prognozavo A.Nekrašius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"