TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto pirkėjai kreditų prisibijo

2011 05 19 0:00
Pastaruosius dvejus metus bankai iš viso buvo nenusiteikę skolinti gyventojams, bet pagerėjusios skolinimo sąlygos nereiškia, kad jie visiems be išimties išduoda paskolas.
LŽ archyvo nuotrauka

Bankai deklaruoja jau siūlantys lengvesnes sąlygas būsto kreditams gauti ir suteikiantys jų daugiau, bet ankstesnio rinkos smukimo įbaugintų pirkėjų tai nevilioja - nejaučiama susidomėjimo gyvenamojo būsto pirkimu.

Bankas SNORAS šiais metais, palyginti su 2010 metų sausiu-balandžiu, išduotų būsto paskolų sumą padvigubino. "Nordea" bankas šiemet pasirašė penktadaliu daugiau būsto kreditavimo sutarčių, "Swedbank" - trečdaliu, "Danske" bankas - 25 proc. daugiau.

Banko SNORAS pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila sako, kad šis bankas taiko lengvatines sąlygas savo klientams, jeigu jie perka būstą iš jo finansuojamų partnerių - statytojų. Tokiais atvejais banko marža sudaro nuo 1,7 proc., o būsto palūkanos litais - nuo 3,66 proc., eurais - nuo 3,56 procento. Perkantiems būstą iš jo partnerių bankas kredituoja iki 85 proc. pirkinio sumos. Pradiniam paskolos įnašui lengvatinės sąlygos netaikomos.

Be to, socialiai remtinoms šeimoms šiais metais SNORAS planuoja suteikti lengvatinių būsto kreditų už 20 mln. litų. Šiuo metu derinama sutartis su Finansų ministerija dėl tokių lengvatinių būsto paskolų teikimo.

Paskolintų, bet neprašo

"Nordea Bank Lietuva" pagerinti būsto įsigijimo sąlygas nusprendė praėjusių metų pabaigoje. Klientams, siekiantiems įsigyti pirmąjį būstą, bankas pasiūlė iki 90 proc. paskolos kreditavimą. "Pradinio įnašo dydis yra ypač aktualus jaunoms šeimoms, kurios dar neturi sukaupusios pakankamo kapitalo pradiniam įnašui įsigyjant būstą. Be to, pasinaudojus būsto paskolų draudimu galima gauti ir 100 proc. kreditavimą", - sako Jaunius Marinskas, "Nordea Bank Lietuva" mažmeninės bankininkystės vadovas.

Šiuo metu "Nordea Bank Lietuva" marža prasideda nuo 1,6 proc., tad Europos tarpbankinės rinkos palūkanoms "Euribor" pakilus iki 1,7 proc., bendrosios palūkanos prasidėtų nuo 3,3 procento.

Anot J.Marinsko, šiuo metu pradinio įnašo dydis siekia 10 proc., tačiau ekonomikos nuosmukis išmokė žmones kiek realiau vertinti savo finansines galimybes - neretai būsto pirkėjai į banką ateina turėdami ir 50 ar 30 proc. perkamo būsto sumos. "Iš tiesų, taip ir derėtų elgtis: įvertinti savo galimybes, ateities riziką, kasdienius poreikius ir tik tada pasiimti kreditą, tokio dydžio, kuris leistų patenkinti visus pagrindinius gyvenimo poreikius ir jų nereikėtų varžyti. Turime omenyje, pavyzdžiui, atostogas, automobilio įsigijimą, būsto remontą, vaikų mokslus ir t. t.", - sako J.Marinskas.

Primena, kaip krinta kainos

Aida Budreikienė, "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė, sako, kad 2010 metų pabaigoje geriausiems klientams, įsigyjantiems kokybišką ir paklausų būstą, buvo sumažinta minimali pradinė įnašo dalis - šiuo metu bankas finansuoja iki 85 proc. būsto vertės. Prieš porą metų, t. y. 2009-aisiais, banko finansuojama dalis galėjo siekti tik iki 70 proc. turto vertės.

"Nuolat pabrėžiame klientams, kad norėdami įsigyti būstą jie turėtų gerai įvertinti tiek savo finansines galimybes, tiek ir tai, ar turi sukaupę dalį lėšų pradiniam įnašui. Krizės laikotarpis, kurį išgyvenome kartu su klientais, parodė, jog nekilnojamojo turto (NT) kainos gali ne tik palengva kilti, bet ir staigiai labai kristi. Krizė parodė, kad krintant nekilnojamojo turto kainoms klientai, kurie įsigydami būstą neprisidėjo savo lėšomis ar labai menkai prisidėjo, susidūrė su didžiule problema - staiga nukritus turto kainoms, paskola tapo didesnė už turimo nekilnojamojo turto vertę. Jei tuo pat metu dar pablogėjo ir kliento finansinės galimybės - klientas tiesiog negalėjo sėkmingai parduoti savo turto, persikraustyti į mažesnį ar pigesnį būstą", - pabrėžia A.Budreikienė. Nors per 2011 metų pirmus 4 mėnesius "Swedbank" pasirašė trečdaliu daugiau būsto paskolų nei 2010-aisiais, tačiau naujų paskolų šiais metais suteikiama kelis kartus mažiau nei aukščiausio rinkos pakilimo metu - atitinkamu laikotarpiu 2008 metais.

Praėjusį rudenį "Swedbank" pasiūlė naują nacionaline valiuta teikiamų būsto paskolų kainodarą. Ją renkasi beveik 90 proc. naujas paskolas imančių klientų. Naujoji kainodara - tai, kai iš ankstesnės banko taikytos maržos eliminuojamos papildomos banko skolinimosi išlaidos, jas pakeičiant šalies rizikos reitingu. Šalies rizika apskaičiuojama remiantis praėjusių 2 metų duomenimis, amortizuojant "Euribor" ir "Vilibor" palūkanų pokyčius. "Jeigu šiandien klientas imtų 250 tūkst. litų būsto paskolą, tai jo mėnesio įmoka pagal seną apskaičiavimo formulę būtų apie 1420 litų, o taikant naująją kainodarą - apie 200 litų mažesnė", - aiškina naudą "Swedbank" atstovai.

Naujo kainų burbulo nesitiki

Banko SNORAS specialistai teigia, jog geresnės skolinimosi sąlygos didelio nekilnojamojo turto kainų augimo nesukels. "Klientų vertinimas nepasikeitė - pagerėjusios skolinimosi sąlygos nereiškia, kad bankas visiems be išimties išduoda paskolas. Įvertiname kiekvieno kliento galimybes skolintis", - aiškina D.Šipaila.

"Nordea Bank Lietuva" mažmeninės bankininkystės vadovas teigia, jog NT kainas nustato ne bankas, o pirkėjas ir pardavėjas. NT kainos kyla dėl per didelių gyventojų lūkesčių vertinant savo finansinę padėtį ateityje. Tam tikrais ekonominio ciklo etapais gyventojai pradeda per daug optimistiškai vertinti savo pajamų didėjimą ateityje ir remdamiesi šiais lūkesčiais, dar realiai nepadidėjus pajamoms, pradeda labiau išlaidauti ar drąsiau prisiimti finansinių įsipareigojimų. "Tačiau "Nordea Bank Lietuva" visada gana konservatyviai vertindavo klientų finansinę padėtį. Šios politikos ketiname laikytis ir ateityje", - sako J.Marinskas.

"Manome, kad kliento dalyvavimas įsigyjant būstą savo lėšų dalimi yra labai svarbus ir turi būti labai atidžiai įvertintas", - teigia A.Budreikienė. "Swedbank" atstovė taip pat pabrėžia, jog naujas banko skolinimo orientyras - atsakingas ir tvarus skolinimas. Klientams ji rekomenduoja, kad finansinių įsipareigojimų mėnesio įmoka neviršytų 40 proc. šeimos grynųjų mėnesio pajamų, o mažesnes pajamas gaunantiesiems - 30 proc. bendrųjų namų ūkio pajamų.

Be didelio susidomėjimo

Egidijus Damulis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, sako, kad pastaruosius dvejus metus bankai iš viso buvo nenusiteikę skolinti gyventojams - sąlygos buvo neapibrėžtos ir nepriimtinos klientams. "Prieš 2 metus bankai finansavo 70 proc., o dabar jau yra bankų, kurie finansuoja iki 90 proc. būsto vertės. Bankai kalba apie didesnius išduotų paskolų skaičius, tačiau reikėtų suprasti esminį dalyką - dėl ko tas skaičius padidėjęs. Jeigu atsispiriame nuo nulio, tuomet galima sutikti. Nors bankai ir deklaruoja paskolų išdavimo augimą, NT plėtotojai ypatingo susidomėjimo būsto įsigijimu neįžvelgia", - sako E.Damulis.

Vytautas Zabilius, nekilnojamojo turto UAB "Ober-House" vadovas Lietuvoje, teigia, kad būstą perkančiųjų aktyvumas yra šiek tiek padidėjęs dėl to, kad daugėjo norinčiųjų įsigyti būstus už nuosavą kapitalą. "Galbūt jaunimas NT perka drąsiau, tačiau pagyvenę žmonės dar bijo bankų dėl plačiai nuskambėjusių nesėkmingų istorijų, kai brangiai būstą įsigiję žmonės negali jo parduoti už tą pačią kainą. Kita bėda - bankai dabar yra griežtesni kliento pajamų dydžiams, todėl pasiskolinti yra sunkiau negu iki krizės. Pajamos yra sumažėjusios, be to, ir bankų maržos yra padidėjusios - iki krizės jos siekė 0,8-09 proc., o dabar jos svyruoja apie 2 procentus. Nors jaučiama, kad tarp bankų vyksta konkurencija dėl būsto paskolų, tačiau jomis naudojamasi rečiau negu iki krizės", - teigė V.Zabilius.

Faktai

"Ober-House" butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), pokytis po beveik 3 metų pertraukos yra teigiamas ir siekia 0,2 procento.

Vilniuje balandį užfiksuotas 0,7 proc. butų kainų kilimas, o metinis butų kainų augimas šoktelėjo iki 3,6 procento.

Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandį pastebėtas nežymus kainų sumažėjimas, atitinkamai 0,4 proc., 1,0 proc. ir 1,2 procento.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 metų pabaigoje, iki šių metų balandžio Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,5 proc., Kaune - 34,2 proc., Klaipėdoje - 46 proc., Šiauliuose - 45,3 proc. ir Panevėžyje - 45,8 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"