TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto rinka bunda, bet neburbuliuoja

2016 07 15 6:01
Daugiausia būstui skirtų lėšų išleidžiama senesnės statybos butams – praėjusį ketvirtį jiems teko 58 proc. visos būsto rinkos apyvartos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį daugelio būsto segmentų kainos kilo nuosaikiai, o pastebimiau brango nauji butai didmiesčiuose. Praėjusį ketvirtį būstui Lietuvoje išleista 400 mln. eurų – 25 proc. daugiau negu pirmąjį metų ketvirtį.

Daugiausia lėšų, skirtų būstui, Lietuvoje išleidžiama būtent senesnės statybos butams – praėjusį ketvirtį jiems teko 58 proc. visos būsto rinkos apyvartos, arba 3,5 procentinio punkto mažiau nei metų pradžioje. Taip teigiama Registrų centro pranešime.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, Vilniuje naujo buto kvadratinis metras antrąjį ketvirtį kainavo 1526 eurus – 4,7 proc. daugiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 5,1 proc. daugiau nei 2015– aisiais.

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujos statybos butų vidutinė kvadrato kaina antrąjį šių metų ketvirtį siekė 956 eurus – buvo 14,2 proc. didesnė nei šių metų sausio-kovo mėnesiais ir 12,4 proc. didesnė negu 2015 metais.

„Pakilusi vidutinė naujos statybos būstų kaina didmiesčiuose gali reikšti didėjantį pirkėjų susidomėjimą aukštesnės ekonominės klasės butais. Tuo metu sostinėje šio būsto segmento kainų augimą šiek tiek stabdo nesenkanti pasiūla“, – teigiama Registrų centro pranešime.

Miesteliuose ir kaimuose antrąjį šių metų ketvirtį naujos statybos buto kvadratas kainavo apie 708 eurus.

Vidutinė senos statybos butų kaina Vilniuje antrąjį ketvirtį siekė 1271 eurą už kvadratinį metrą. Tai 2,6 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 7,5 proc. daugiau negu 2015-aisiais. Kituose keturiuose didmiesčiuose šio segmento būsto vidutinė kaina buvo 697 eurai už kvadratinį metrą – atitinkamai 2,2 proc. ir 2,4 proc. didesnė.

Rajonų centruose senos statybos buto kvadratas kainavo 341 eurą (4,7 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 7,2 proc. daugiau negu 2015 metais), kituose miestuose ir kaimuose – 333 eurus (atitinkamai 10 proc. mažiau ir 6,5 proc. daugiau).

Anot Registrų centro, tiek naujos, tiek senesnės statybos namų rinka Lietuvoje nevienalytė, todėl stebint šio būsto segmento kainų pokyčius nėra galimybės nustatyti ryškių tendencijų.

Vilniuje naujos statybos gyvenamojo namo kvadratas kainavo vidutiniškai 892 eurus (7,3 proc. daugiau nei sausį-kovą ir 14,5 proc. brangiau negu 2015-aisiais), kituose didmiesčiuose – 574 eurus, arba atitinkamai 17,6 proc. ir 12 proc. daugiau. Rajonų centruose fiksuotas naujos statybos namų kainų nuosmukis (iki 273 eurų už kvadratinį metrą, arba 24,9 proc.), tačiau antrojo ketvirčio kaina beveik nesiskiria nuo pastarųjų penkerių metų kainos vidurkio.

Senesnės statybos namų kaina Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sumenko 2,4 proc., iki 940 eurų už kvadratinį metrą. Tai atitinka 2015 metų kainų lygį. Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose senos statybos gyvenamųjų namų kvadratas kainavo 509 eurus – 4,2 proc. mažiau negu pirmąjį ketvirtį ir 6 proc. mažiau nei vidutiniškai pernai.

Rajonų centruose anksčiau statytų individualių gyvenamųjų namų kaina buvo 335 eurai už kvadratinį metrą (13,6 proc. didesnė nei pirmąjį ketvirtį), o kaimiškoje vietovėje – vidutiniškai 262 eurai už kvadratinį metrą (1,1 proc. didesnė).

Žygimantas Mauricas: „Jei pastaruosius 4–5 metus nuoma sparčiai brango, tai artimiausius 2–4 metus nematyti prielaidų, kad tai tęstųsi, o galima laukti ir smukimo“. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Bunda iš letargo

Banko „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ besiklostančias tendencijas būsto rinkoje apibūdino kaip prabudimą iš letargo miego. Pasak jo, penkerius metus po krizės nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje buvo sustojusi. Šiek tiek pajudėjo tik euro įvedimo išvakarėse, 2014-ųjų pabaigoje, tačiau tada dauguma sandorių buvo sudaromi grynaisiais – santaupomis litais ir emigrantų pinigais.

Tai paskatino pradėti naujus projektus. „Net Vilniuje statybos mastas pernai buvo didesnis negu 2007-aisiais, – sako banko analitikas. – Ikikrizinį lygį jau pasiekė ir būsto pasiūla. Tai paskatino ir paklausą – pirmiausia tų, kurie jau buvo sukaupę pradinį įnašą ir matė, kad šalies ekonominė padėtis gerėja, darbo rinka auga.“ 2015 metais kainos stabilizavosi.

Ž. Mauricas daro išvadą, kad šiemet rinka prabudo, kainos pradėjo pamažu kilti, ir tokia tendencija, jo nuomone, šiais metais tikrai bus matoma. Tikėtina, jog stimulo dar užteks ir kitiems metams, mat yra sudaryta daug išankstinių sandorių statomiems butams įsigyti.

Daugiau skolinasi

Pasak ekonomisto, dabar geras laikas pirkti būstą, nes kainos, nors ir kilstelėjusios, dar turi erdvės augti. Šiandien butų įperkamumas istoriškai didelis. Žmonės pagal gaunamas pajamas gali pirkti gerokai daugiau negu 2007-aisiais, nes didelio būsto kainų kilimo nebuvo. Jos pradėjo didėti šiemet, tačiau kainų burbulas nesiformuoja, ir perkami ganėtinai likvidūs butai. Taigi grėsmės nėra.

Banko analitiko teigimu, dalis būstų įsigyjama už santaupas, bet aktyviai ir skolinamasi. Anot jo, dabar tam tinkamas metas, nes skolinama pigiai. Tai irgi skatina rinką. Tokia investicija ilguoju laikotarpiu, be abejo, rizikinga, tačiau svarbu, kam būstas perkamas. Jei gyventi, o ir finansinis rezervas sukauptas nemažas, nerimauti nėra reikalo. Ž. Maurico nuomone, paskolos bus pigios dar bent porą metų, nes, matyt, rinkų netikrumas dėl „Brexit“ užsitęs. Tačiau ilguoju laikotarpiu paskolos tikrai brangs. Tada teks mokėti ir didesnes įmokas kreditoriams.

Yra grėsmių

Ž. Mauricas perspėja: nemenka grėsmė yra tai, kad gyventojai nekilnojamąjį turtą pradeda vertinti kaip itin pelningą investiciją, todėl skolintais pinigais perka būstą ir jį nuomoja. Toks verslo modelis duoda 4–5 proc. metinę grąžą, kai indėlių palūkanos yra beveik nulinės, tačiau investicijų grąža priklauso nuo nuomos rinkos. „Kai daug būstų perkama nuomoti, pasiūla didėja, o nuomininkų mažėja, nes jie ir patys jau perka butus. Pastaruosius 4–5 metus nuoma sparčiai brango, tad artimiausius 2–4 metus nematyti prielaidų, jog taip bus ir toliau. Galima laukti smukimo“, – komentuoja analitikas.

Jo žodžiais, derėtų gerai apsvarstyti, ar verta būsto nuomos verslo idėjai numatyti ilgalaikę sėkmę, nes esama daug neapibrėžtumo. Jei investuojama siekiant padėti santaupas, reikėtų pamąstyti ir apie investicijų diversifikavimą – dalį santaupų skirti obligacijoms, akcijoms ar kitoms investavimo priemonėms.

Analitikas pažymėjo, kad tie, kurie antrą būstą perka grynaisiais, gali išpūsti nuomos pasiūlą ir kartu sudaryti keblumų žmonėms, įsigyjantiems antrą būstą už paskolas.

Svarbu stebėti paklausą

Apskritai, anot Ž. Maurico, nekilnojamojo turto rinkos aktyvėjimu reikėtų džiaugtis, nes kai ji pasyvi, stoja ir ekonomika. Šios rinkos aktyvumu Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka 2 kartus.

„Nemanau, kad rinka bus greitai persotinta. Mat gyventojai juda iš prastesnių butų į geresnius. Miestuose dar daug senų nekokybiškų namų, nemažai žmonių gyvena prastomis sąlygomis. Kiekvienas, gaudamas daugiau pajamų, žvelgia aukštyn. Džiugu, kad kainos dar nesmarkiai kyla. Jei taip atsitiktų, mažėtų būsto įperkamumas. Tada žmonės, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, jau negalėtų dalyvauti rinkoje“, – sako ekonomistas.

Kituose Lietuvos didmiesčiuose, jo nuomone, vidutinė kaina kyla per greitai, tačiau vidurkis rinkos iš esmės neatspindi, nes rodo tik bendrą kainų lygį, nors didelė dalis sandorių sudaroma perkant aukštesnės kokybės būstus. Ekonominės klasės naujų butų rinka jau nusileidžia vidutinės klasės butams.

Pasak Ž. Maurico, dabar svarbiausia – stebėti, kad nesumažėtų pasiūla. Antai Taline įvedus eurą 2013–2014 metais butų kainos „paburbuliavo“ – pakilo iki 10 proc. per ketvirtį. Jos Estijos sostinėje jau pasiekė ikikrizinį lygį. Vilniuje būstų kainos dar mažesnės 30 proc., Rygoje – 50 procentų. Tiesa, Vilniaus senamiestyje ikikrizinis lygis jau pasiektas.

„Gerai yra tai, kad žmonės jau rečiau renkasi ekonominės klasės būstus ir atidžiau vertina kokybę, skaičiuoja, kiek kainuos naujo buto išlaikymas. Racionalus elgesys stabdo burbulus“, – konstatuoja ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"