TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būsto rinką gali išjudinti valdžia

2008 08 12 0:00
Lengvata būsto kreditams, pasak analitikų, skatino nekilnojamojo turto kainų burbulo išpūtimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Ar gali būti, kad iki valdžia panaikins lengvatas būsto paskolų palūkanoms, žmonės skubės pirkti namus ir butus?

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimų projektu siūloma dabartinę pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolų palūkanoms pakeisti paskata paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui. Kalbėdami apie tai analitikai vardija teigiamas ir neigiamas pasekmes.

Iškreiptų rinką.

"Finhill" finansų analitikas Vilius Kolelis teigia, kad iki naujų GPM įstatymo pataisų įsigaliojimo, spekuliaciniai motyvai įsigyti būstą gali suaktyvėti. Esą šis NT rinkos segmentas patirs stiprius svyravimus, kurie iškreips normalų rinkos funkcionavimą.

"Gyventojai, nenorėdami prarasti galimybės pasinaudoti lengvata būsto paskolų palūkanoms, suskubs įsigyti būstą dar prieš įsigaliojant minėtiems pakeitimams, o jiems įsigaliojus, aktyvumas gyvenamojo būsto rinkoje turėtų gerokai sumažėti", - teigia analitikas. Violetos Klyvienės, Danske banko analitikės Baltijos šalims, vertinimu, žala, patirta dėl minėtų lengvatų, yra daug didesnė, ypač vertinant iš ateities perspektyvų, nei ta, kuri gali atsirasti dėl spekuliacijų šios lengvatos panaikinimo tema. "Manau, kad būtent ši lengvata ir lėmė, kad NT rinkos segmentas patyrė stiprius svyravimus, kurie iškreipė normalų rinkos funkcionavimą", - teigė ji LŽ. V.Klyvienė pridūrė, kad panaikinus lengvatą, kuri pagal Vyriausybės antiinfliacinį planą turėjo būti panaikinta jau šių metų pirmąjį ketvirtį, būtų parodyti konkretūs veiksmai šios programos įgyvendinimo linkme, ko dabar tikrai reikėtų Lietuvos ekonomikai.

Apsauga nuo kitų "burbulų"

Pasak "Finhill" analitiko V.Kolelio, pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolų palūkanoms pakeitus paskata paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui, į biudžetą bus surenkama daugiau pajamų, sumažės motyvų spekuliaciniams sandoriams nekilnojamuoju turtu, suaktyvės daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesas. Pasak V.Kolelio, minėtų lengvatų panaikinimo poveikis biudžetui gali būti neigiamas, jeigu pajamų padidėjimas dėl lengvatos būsto paskolų palūkanoms panaikinimo bus mažesnis nei papildomos išlaidos skatinti paskolas, skirtas daugiabučių namų modernizavimui. V.Klyvienė teigia pritarianti šioms mintims, tačiau pripažįsta, kad papildomos pajamos biudžetui, kaip ir renovacijos suaktyvėjimas yra pervertintos. "Čia stebuklų nebus - nemaža dalis renovuotiname būste gyvenančių žmonių ta lengvata pasinaudoti negalės, (pavyzdžiui, pensininkai). Tai bus reikšminga, tik kaip dalis kompleksinės renovacijos skatinimo programos", - teigė ji. Analitikė sako, kad didesnį poveikį tokios lengvatos panaikinimas arba pakeitimas kita, turės ateities NT rinkos raidai. "Jau ne kartą sakyta, kad tokios lengvatos gyvavimas - tik paskatino NT burbulo išsipūtimą, ją reikėjo naikinti jau seniai, gal tuomet net nebūtume sulaukę tokių disbalansų NT rinkoje, o ir korekcijos būtų gerokai lengvesnės. Todėl logiška būtų jos atsisakyti siekiant apsisaugoti nuo kitų galimų burbulų", - dėstė V.Klyvienė.

Lengvatas naikinti visiems

"Finhill" finansų analitikas kelia klausimą, kodėl siekiant sušvelninti Lietuvos ekonomikos smukimą, pirmiausia nutarta imtis GPM lengvatų mažinimo (tiksliau vienos lengvatos keitimo kita), o ne kitų mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio, kuris yra didžiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis. "Kadangi Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra santykinai didesnis negu kapitalo, galbūt pirmiausia reikėjo atsižvelgti į šiuos netolygumus ir naikinti lengvatas, susijusias su verslo, o ne gyventojų apmokestinimu arba bent jau imtis naikinti mokesčių lengvatas gyventojams ir verslui lygiagrečiai", - svarsto jis.

Danske banko analitikė Baltijos šalims teigia, kad reikėtų imti pavyzdį iš kitų šalių suvienodinant GPM tarifą visiems dirbantiems gyventojams.

"Daug lengvatų slypi ir dabartinėje socialinio draudimo sistemoje, kur apie 20 proc. užimtųjų nemoka arba moka kartais netgi kelis kartus mažesnes įmokas. Tad dingsta socialinio solidarumo principas, be to daugelis paslaugų priskiriamų viešajam sektoriui (sveikatos priežiūra ir pan.), gaunamos "nemokamai" tiesiogine to žodžio prasme, - dėstė ji. - Pritariu, kad reikia naikinti lengvatas, ypač PVM. Tačiau norėčiau priminti, kad ir su GPM yra susiję daug lengvatų, kurios sėkmingai realizuojamos versle - tai, pavyzdžiui, autoriniai atlyginimai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"