TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būstui įsigyti skolinasi didesnes sumas

2015 02 10 6:00
LŽ archyvo  nuotrauka

Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga. Pernai būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 metais, kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka 21 metai.

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės, vidutiniai būstui skolinamų sumų dydžiai pernai labiausiai augo dėl toliau gerėjusios šalies ekonomikos bei gyventojų ateities lūkesčių, įtakos taip pat turėjo ir kiek ūgtelėjusios nekilnojamojo turto kainos. Tačiau, jos teigimu, šiuo metu gyventojai skolinasi atsakingiau ir jų poreikiai yra labiau pamatuoti, nei buvo prieš krizę, kai vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekė 49 tūkst. eurų. Pernai „Swedbank“ sudarė 11 proc. daugiau būsto paskolų sutarčių nei 2013 metais, o viso būsto paskolų portfelio bendra vertė sudarė daugiau nei 1,68 mlrd. eurų.

Perka butus ir greičiau išsimoka

Praėjusiais metais šiek tiek augo besiskolinančiųjų namui įsigyti gyventojų skaičius – nuo 18 proc. 2013 metais iki 22 proc. 2014-aisiais. Tačiau didžiąją dalį šio banko būsto paskolos gavėjų sudarė tie, kurie rengėsi pirkti butus. Šiam tikslui skolinosi 59 proc. paskolos gavėjų. Namo statyboms praėjusiais metais skolinosi 5 proc., joms baigti – 4 proc., žemės sklypui įsigyti – 2 proc. paskolos gavėjų.

Taip pat daugėja tokių paskolos gavėjų, kurie paimtą paskolą grąžina anksčiau laiko. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį anksčiau laiko grąžinta suma sudarė 31 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais ši suma siekė 28 mln. eurų. Grąžinamų anksčiau laiko paskolų augimas, banko specialistų vertinimu, taip pat rodo gerėjančią šalies gyventojų finansinę padėtį.

Pernai, taip pat kaip ir 2013 metais, Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 74 proc. perkamo būsto vertės, paskolai išmokėti jie skyrė 28 proc. savo mėnesio pajamų.

Euro poveikis – ribotas

Pasak J. Gumuliauskienės, pasirengimas euro įvedimui Lietuvos būsto finansavimo rinkai pernai didesnio poveikio neturėjo. „Visuomenės susidomėjimas euro įvedimu praėjusių metų pirmojoje pusėje kiek suaktyvino nekilnojamojo turto sandorių rinką, tačiau dažniausiai nekilnojamąjį turtą skubėjo pirkti tie, kurie tokiu būdu nusprendė investuoti turėtas santaupas litais. Būsto kainos paaugo, bet tam didžiausią įtaką turėjo natūraliai augusi nekilnojamojo turto paklausa“, – sakė ekspertė.

Būstui Lietuvoje dažniausiai skolinasi 35 metų miestiečiai, turintys šeimą, aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas. Didžioji dalis, 75 proc., pernai pasirašytų sutarčių buvo sudarytos penkiuose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje – 34 proc., Klaipėdoje 16 proc., Kaune 13 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai po 7 ir 5 proc. sutarčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"