TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Būstui remonto reikia, bet lėšų mažoka

2015 06 09 12:46
"Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė - apie būsto remonto poreikį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų mano, kad artimiausiu metu būstui, kuriame gyvena, reikia remonto. Šiam tikslui beveik pusė respondentų ketina išleisti nuo 1000 iki 3000 tūkst. eurų. Pasak "Swedbank" atstovės Jūratės Gumuliauskienės, žmonės į remontą investuoja nedideles sumas, nors pažiūrėjus į mūsų gyvenamą aplinką, matyti daug senų daugiabučių ir individualių namų. "Bandome gyventi dažydami sienas ir tvarkydami grindis, bet nedarydami didesnio remonto", - teigė ji.

"Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė J. Gumuliauskienė pristatė reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie gyvenamo būsto būklę ir remonto poreikį. Respondentai buvo apklausiami, ar būstui, kuriame gyvena, reikia remonto, ar artimiausiu metu planuoja jį daryti, kiek lėšų ketina skirti. J. Gumuliauskienė, klausiama LŽ, ar atliekant tyrimą kas nors nustebino, minėjo rezultatus pagal apskritis. Nesitikėjo, kad vienose apskrityse reikėtų daugiau remonto, negu kitose. Tarkime, atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 70 proc. Telšių apskrities gyventojų teigia, jog reikia būsto remonto. Tuo metu remonto norėtų 57 proc. Kauno apskrities gyventojų ir 59 proc. pajūrio regione gyvenančių respondentų. "Manau, kad tai priklauso ir atsinaujinančio būsto fondo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje pastaraisiais dešimtmečiais vyko naujos statybos. Pastatyta nemažai daugiabučių. Taip pat individualių gyvenamųjų namų, ypač Klaipėdos regione, - kalbėjo "Swedbank" atstovė. - Na, o Telšių, Utenos ir Panevėžio apskrityse nepamenu didelių naujų statybų, išskyrus vieną kitą individualų namą. Tikėtina realybė, kad ten būsto fondas yra seniausias."

Tipinis būstas: nuosavas, bet senas

Pagal tyrimo duomenis, 46 proc. gyventojų būstas pastatytas prieš 21-40 metų, 29 proc. - seniau, nei prieš 40 metų. 9 proc. apklaustųjų pažymėjo gyvenantys būste, statytame prieš 11–20 metų. Naujame būste, pastatytame per pastarąjį dešimtmetį, gyvena vos 5 proc. šalies gyventojų.

„Būsto remontas išlieka aktualus didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Nors kasmet pastatoma vis daugiau naujo gyvenamojo ploto, dauguma mūsų tebegyvena prieš kelis dešimtmečius statytuose butuose, kuriems reikalingi ne tik periodiniai kosmetiniai atnaujinimai, bet ir didesni remonto darbai“, – sakė J. Gumuliauskienė.

Beje, daugiau nei 80 proc. apklaustųjų pažymėjo gyvenantys būste, kuris yra jų pačių arba jų artimųjų nuosavybė.

Remontas neaktualus tik trečdaliui gyventojų

„Remiantis gyventojų nuomonės tyrimo rezultatais, paklausiausias yra kosmetinis remontas. Tokio remonto poreikį akcentavo 41 proc. visų apklaustųjų. Perpus mažiau arba 21 proc. gyventojų nurodė, kad jų būstui yra reikalingas kapitalinis remontas“, ‒ tyrimą komentavo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Kone trečdaliui šalies gyventojų remontas šiuo metu nėra aktualus, nes remontas buvo neseniai atliktas arba jie gyvena naujai pastatytame būste. Tai tvirtino šiek tiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų. Įdomu yra tai, kad 2 proc. apklaustų gyventojų atsakė, jog jų būstas yra avarinės būklės, todėl jo remontuoti nebeapsimoka.

75 proc. Lietuvos žmonių gyvena daugiau kaip prieš 20 ir 40 metų statytuose būstuose. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ką nori ir ką ketina remontuoti?

Paprašyti įvardyti, kas jų gyvenamajame būste yra prasčiausios būklės, gyventojai dažniausiai paminėjo sienas ir grindis (beveik 50 proc.) bei santechniką (daugiau nei 30 proc.). Kiti remonto ir atnaujinimo darbai pasiskirstė panašiai. Apie būtinybę atsinaujinti baldus ir buitinę techniką užsiminė 18 proc. apklaustų gyventojų, 17 proc. nurodė, kad norėtų pasikeisti langus ir duris, 15 proc. šildymo sistemą, 14 proc. elektros instaliaciją.

„Kalbant apie prioritetinius remonto darbus, gyventojai galvoja ne tik apie poreikį susikurti jaukesnę ir estetiškesnę namų aplinką, bet ir apie didesnius remonto darbus. Netvarkinga kanalizacija, vandentiekis neretai tampa rimtų finansinių nuostolių priežastimi. Tačiau kalbai pasisukus apie konkrečius artimiausiu metu planuojamus remonto darbus, prioritetai keičiasi. Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai, artimiausiu metu planuojantys remontą, atliks mažesnės apimties darbus nei yra jų poreikis“, – pastebėjo „Swedbank“ specialistė.

Pasak J. Gumuliauskienės, paprašyti įvardyti, kokioms būsto erdvėms ketina teikti prioritetą planuodami artimiausius remonto darbus, vonios kambario ir tualeto gyventojai jau neįtraukia į remontuotinų erdvių trejetuką. Dažniausiai buvo paminėta virtuvės erdvė – jai prioritetą skirs 28 proc. remontą planuojančių gyventojų, svetainę ir miegamojo erdvę išskiria atitinkamai 26 proc. ir 23 proc. apklaustųjų.

Remontui pakaktų iki 3 tūkst. eurų

„Skaičiuojant investicijas, kurių užtektų visapusiškam būsto atnaujinimui, beveik pusė gyventojų, gyvenančių remontuotiname būste, nurodė, kad tam jiems pakaktų iki 3 tūkst. eurų. Iš jų apie pusė arba 23 proc. nurodė, kad tokiam remontui atlikti jiems pakaktų sumos iki 1 tūkst. eurų“, ‒ komentavo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė. Daugumos gyventojų nuomone, būsto kapitalinis remontas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Tokią nuomonę išsakė 53 proc. apklaustųjų. Penktadalis apklaustųjų (20 proc.) mano, kad kapitalinį remontą vertėtų atlikti dar rečiau ‒ tik kartą per 15 metų.

Skolintųsi nedaugelis

Remontui pritrūkę ar nesukaupę pakankamai pinigų, 15 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam tikslui lėšų skolintųsi. Tokiu atveju pirmiausia kreiptųsi į banką (44 proc.) arba į draugus bei artimuosius (35 proc.). „Pritrūkus lėšų neretai remonto planai atidedami vėlesniems laikams, tikintis jį atlikti tada, kai bus sutaupyta pakankamai pinigų. Kita vertus, tokio tipo išlaidas galima vertinti ir kaip investiciją į aukštesnę gyvenimo kokybę“, ‒ pastebėjo J. Gumuliauskienė.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad skolinimosi būsto remontui poreikis Lietuvoje jau kuris laikas išlieka stabilus. Apie 35-40 proc. kasmet sudaromų naujų vartojimo kredito sutarčių yra skirta būtent būsto remonto reikmėms.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto remonto tema „Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kovo 15–22 dienomis. Visoje šalyje buvo apklausta 1011 respondentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"