TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Butai - mūsų, namas - jūsų

2011 03 28 0:00
Iš 800 daugiabučių bendrijų, priklausančių Kauno DNSB asociacijai, tik apie 20 yra apdraudusios namų stogus ir apie 40-60 - vamzdynus.
LŽ archyvo nuotrauka

Apie 2,5 mln. daugiabučiuose gyvenančių Lietuvos žmonių nelinkę apdrausti bendro naudojimo turto, mat įsitikinę, kad jų nuosavybė yra tik gyvenamieji butai, o bendrai naudojamas turtas jiems neva nepriklauso ir jie nėra už jį atsakingi. Nelaimės atveju jie taptų našta valstybei.

Tai rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės "Prime consulting" atlikta reprezentatyvi daugiabučių namų didžiuosiuose šalies miestuose gyventojų apklausa. Krašto draudimo bendrovės gyventojų bendrai naudojamą turtą draustų, jeigu atsirastų bent kiek didesnis tokių paslaugų poreikis. Tačiau žmonės nelinkę išlaidauti ir nelaimės atveju patirtus nuostolius kompensuoti pirmiausia prašytų savo miesto savivaldybės.

Asmeninio ir bendro turto ypatumai

Vasarį atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma daugiabučių gyventojų net nežino, jog laiptinė, stogas ar kitas bendrai naudojamas turtas yra visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią jie yra atsakingi. O bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai gyventojai neturėtų galimybių jo atkurti.

Pagal Civilinį kodeksą, bendro naudojimo turtas daugiabučiuose namuose - tai laiptinės, stogas, sienos, pamatai, inžinerinė įranga (pavyzdžiui, vandentiekis, šildymas), ir už jį yra atsakingi visi namo gyventojai. Patyrus nuostolių, juos padengti turėtų visi kartu.

Tačiau, minėtos apklausos duomenimis, savu turtu žmonės laiko tik kasdien naudojamą turtą, tai yra butą, asmeninius daiktus ir pan.

Gyventojų buvo klausiama, kas, jų manymu, turėtų atlyginti nuostolius, patirtus dėl vienoje iš namo laiptinių kilusio gaisro. Nė vienas nepasirinko teisingo atsakymo, kad nuostolius turi atlyginti visi namo gyventojai kartu. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad nuostolius turi atlyginti tik laiptinės, kurioje kilo gaisras, gyventojai, 14,3 proc. jų manė, kad tokius nuostolius turėtų padengti savivaldybė, o 27,6 proc. respondentų nurodė, kad pirmiausia turi būti surastas kaltininkas, nes būtent jis yra atsakingas už žalos atlyginimą.

Ištikus nelaimei, kreiptųsi į savivaldybę

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigia, kad dauguma daugiabučių namų, ypač senos statybos, nėra tinkamai apsaugoti, todėl bendrosios patalpos dažnai nukenčia nuo vagių, benamių.

"O priešgaisrinės signalizacijos nebuvimas kelia pavojų ne tik turto, bet ir žmonių saugumui. Dabar daugumos daugiabučių apsaugos lygis toks, koks buvo prieš 50 metų, o nusikaltėliai tobulėja kasdien", - mano šalies daugiabučių namų bendrijas vienijančios asociacijos vadovas.

J.Antanaičio teigimu, patirtis rodo, kad gyventojai, patyrę didesnę žalą, nėra pajėgūs bendrai atkurti turtą, todėl kreipiasi pagalbos į savivaldybes. Be to, ne visi žmonės pajėgūs prisidėti didele suma prie turto atkūrimo, todėl prasideda nesutarimai tarp kaimynų, turto atkūrimo procesas užsitęsia.

"Šalyje neišspręstas teisinis būsto reglamentavimas, įstatymuose nėra numatyta jokia bendro naudojimo turto apsauga - gyventojai savo bendrą turtą gali apsaugoti tik savo iniciatyva ir jiems priimtinu būdu. Taip pat trūksta ir renovuotų daugiabučių apsaugos: jeigu sudegtų renovuotas daugiabutis, jo gyventojams reikėtų ne tik patiems jį atstatyti, bet ir toliau mokėti paskolos įmokas už jau sudegusį turtą. Čia Lietuvai, palyginti su kitomis šalimis, yra kur pasitempti - užsienyje sėkmingai veikia turto apsaugos mechanizmai, suteikiantys galimybę užtikrinti, kad gyventojai savo turto apsauga galėtų patys pasirūpinti, o skaudžios nelaimės netaptų našta savivaldybėms, t. y. visiems mokesčių mokėtojams", - teigia J.Antanaitis.

Minėta apklausa parodė, kad beveik pusė gyventojų po laiptinėje kilusio gaisro ar vandentiekio avarijos remontui galėtų skirti tik mažiau nei 50 litų, trečdalis jų galėtų skirti 50-100 litų, 11 proc. - 100-200 litų, tik 2 proc. - 200-500 litų. Kas septintas gyventojas laiptinės remontui lėšų skirti išvis negalėtų.

Atsitikus nelaimei, nuostolius gyventojams tektų skaičiuoti tūkstančiais litų. Pavyzdžiui, jeigu daugiabučio vienos laiptinės gaisro nuostoliai siektų apie 150 tūkst. litų, kiekvienam butui trijų aukštų name (kuriame iš viso 20 butų) prie atstatymo darbų tektų prisidėti maždaug 7,5 tūkst. litų suma.

Apdraudžia tik stogus ir vamzdynus

Kauno miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) asociacijos prezidentas Ričardas Kenstavičius stebėjosi, kad žmonės vis dar tikisi pagalbos iš savivaldybės. "Savivaldybė niekada nepadės tokiais atvejais. Socializmas baigėsi ir nebus kaip sovietmečiu, kada partijos pirmasis sekretorius vienašališkai galėjo skirti pinigų darbo liaudžiai. Jeigu žmonės nori, jie patys draudžiasi, sprendimą priima daugiabučio savininkų bendrijos išrinkta valdyba. Neapsidraudė, atsitiko nelaimė, valdyba surašė protokolą, po to apsidraudė. Nors, žinoma, retai tokios nelaimės atsitinka", - svarstė Kauno daugiabučių bendrijų vadas.

Dažniausiai, pasak R.Kenstavičiaus, namų bendrijos sudaro sutartis su šilumos tiekėjais, ir šie įsipareigoja ne tik remontuoti vamzdynus, bet ir juos drausti. Daugiausia tai daro didesnės bendrijos, kurioms priklauso 4-5 namai su keliais šimtais butų.

R.Kenstavičiaus žiniomis, iš maždaug 800 daugiabučių bendrijų, priklausančių Kauno DNSB asociacijai, apie 20 yra apdraudusios namų stogus ir apie 40-60 - vamzdynus. "Kad žmonės draustų laiptines ar koridorius, neteko girdėti. Kokia prasmė koridorių drausti? Draudimas kainuoja, tai papildomos išlaidos, todėl gyventojai skaičiuoja ir draudžia tik tuos objektus, kurie tikrai kelia riziką ir jų remontas atsieitų didelę sumą", - LŽ sakė R.Kenstavičius.

Asociacijos prezidento nuomone, daug priklauso nuo kiekvienos savininkų bendrijos pirmininko. "Jeigu jis aktyvus, protingas, įtikina bendrijos narius, kad reikia bendrai veikti, kad būtų užtikrinta tinkama namo priežiūra", - teigė R.Kenstavičius.

Jis, beje, stebėjosi aplinkos ministro Gedimino Kazlausko iniciatyva įstatymu įpareigoti gyventojus privalomai kaupti lėšas einamajam daugiabučio namo remontui. "Bendrijos jau seniai tai daro, nedaug, bet planingai kaupia sąskaitose pinigus ateičiai. Iš valdžios malonės nesitiki", - tikino R.Kenstavičius.

Draustų, jeigu tik būtų poreikis

"Draudimo sprendimą, suteikiantį draudimo apsaugą visam daugiabučiui, įskaitant ir bendrojo naudojimo patalpas, galėtume pasiūlyti nors ir šiandien. Tačiau dar nejaučiame rinkos poreikio - žmonėms trūksta bendruomeniškumo, tarp sąvokų "mano" ir "mūsų" yra didelis skirtumas, o ir daugiabučių namų bendrijos nedega noru prisiimti atsakomybę už tokių sutarčių administravimą, - LŽ teigė Kęstutis Daunaravičius, "PZU Lietuva" turto rizikų vyriausiasis ekspertas.

Pasak jo, tik 25 proc. Lietuvos gyventojų yra apdraudę savo namų turtą, tačiau pastebima, kad ir sunkmečiu šio draudimo mastas nenustojo augti. "Tad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame žmonių ir įmonių turto sprendimams tobulinti, draudimo apsaugos plėtrai ir žmonių švietimui", - sakė K.Daunaravičius.

"Lietuvos draudimas" daugiabučių bendro naudojimo turto draudimo paslaugas teikia nuo 2005 metų. "Galimybė apdrausti bendrojo naudojimo patalpas kartu su pastate esančiais butais tikrai yra", - LŽ sakė "Lietuvos draudimo" Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Pasak jo, draudžiant daugiabučių bendro naudojimo turtą, galioja ta pati rizika kaip ir draudžiant bet kurį butą (ugnis, vanduo, piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečių asmenų veiklos, vandens rizika ir kt.). "Bet ši paslauga nėra labai populiari. Iki šios dienos turime tik vieną tokią draudimo sutartį", - teigė A.Gimbickas.

Draudžiant daugiabučių bendro naudojimo turtą bendrovėje "Lietuvos draudimas" vidutinė metinė įmoka butui būtų apie 200 litų, tačiau bendrovė klientams gali pasiūlyti pasirašyti tiesioginio debeto sutartį ir mokėjimą be pabrangimo išdėstyti per visus metus.

"Deja, Lietuvoje tik 24 proc. gyventojų yra apsisaugoję nuo neplanuotų finansinių nuostolių. Galbūt žmonės nejaučia poreikio draustis, mano, kad jiems nieko nenutiks ir draudimas nėra reikalingas. Analogiška situacija ir su daugiabučiais namais", - svarstė A.Gimbickas.

Nuo gaisro, vagystės, užliejimo, inžinerinių įrengimų avarijos, stichinių nelaimių sukeltų ir kitų nuostolių drausti daugiabučių bendro naudojimo turtą siūlo bendrovė "ERGO Lietuva". "Sudegus keliolikos metų senumo namo stogui, būtų išmokama išmoką, už kurią būtų galima uždengti naują stogą. Toks draudimas, nelygu pasirinkta draudimo rizika bei draudimo suma, galėtų kainuoti iki 10 litų vienam butui per mėnesį", - sakė "ERGO Lietuva" Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Galimybę apdrausti daugiabučių bendro naudojimo turtą teikia ir viena didžiausių Baltijos šalyse skandinavų kapitalo draudimo bendrovių "If". Kaip LŽ sakė bendrovės įmonių turto draudimo produkto vadovas Saulius Baranauskas, žmonės, apsidraudę savo būstą kai kuriomis "If" siūlomomis draudimo rūšimis, automatiškai apsaugo ir dalį bendro naudojimo turto.

Nors tokias paslaugas bendrovė teikia nuo 2009 metų, klientai jomis domisi vangiai. "Tenka pripažinti, kad Lietuvoje tai nėra populiarus draudimo produktas. Kitokia situacija yra Estijoje, ten bendro naudojimo turtas dažniausiai yra apdraudžiamas", - teigė S.Baranauskas.

Draudimo bendrovės "Seesam Lietuva" rinkodaros specialistas Eugenijus Mažiulis LŽ teigė, kad atskiros paslaugos, skirtos daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų draudimui, neturi, tačiau ją galėtų teikti, jeigu atsirastų bent kiek didesnis poreikis. "Tačiau didelės paklausos drausti daugiabučių bendrojo naudojimo patalpas tikrai nėra. Namų bendrijos kol kas nerodo daug iniciatyvos ir susidomėjimo, daugiau iniciatyvos rodo pačios draudimo bendrovės", - teigė draudikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"