TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

BVP, arba Grįžimas prie kalafioro kainos

2016 07 19 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuva šių metų gegužę narstė kalafiorų kainas, užuot minėjusi narystės Europos Sąjungoje 12-ąsias metines. Aukštos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje turi paaiškinimą: pasak ekonomistų, palyginti su 2005 metų kainomis, dabartinio BVP rinkos kainos net 11 proc. yra išpūstos.

„Buvo sunku tikėtis, kad šios sukakties proga atsirastų tik džiugių pasižvalgymų, nors už ES paramos milijardus daug nuveikta reikšmingų ir naudingų darbų“, – dėsto Vladas Trukšinas, buvęs Statistikos valdybos vadovas, ir šiandien nepaliekantis šios srities, save įvardijantis nepriklausomu finansų analitiku, kuris, analizuodamas statistiką, įžvelgia ne tik Lietuvos narystės ES pranašumus.

Analitikas primena, kad bendrasis vidaus produktas nustatomas apskaičiavus darbo produktui bei paslaugai sukurti reikalingas išlaidas ir socialinį draudimą, sumokėtus mokesčius bei gautą pelną. Taigi BVP apskaičiuojamas iš produktų ir paslaugų pardavimo per aptariamą laikotarpį sumos atėmus materialines sąnaudas. V. Trukšinas pažymi, kad produktą ir paslaugą reikia ne tik sukurti, bet ir parduoti už realius pinigus.

BVP skaičiuojamas faktinėmis to meto kainomis, tad nominaliojo BVP 2015 metais Lietuvoje prekių ir paslaugų buvo pagaminta ir parduota už 37,1 mlrd. eurų. Iš tikrųjų, skaičiuojant lyginamosiomis 2005 metų kainomis, realiojo BVP 2015 metais sukurta už 33,4 mlrd. eurų.

„Per 12 narystės ES metų Lietuvos ekonomikos metinis realusis BVP padidėjo nuo 23 mlrd. eurų 2003-iaisiais iki 33,5 mlrd. eurų 2015 metais, t. y. 1,45 karto, arba 45,2 procento, – konstatuoja statistikos analitikas ir pažymi: – Pagrįstai džiaugdamiesi pokriziniu šalies ekonomikos atsigavimu ir jos BVP augimo spurtu 2010–2011 metais (iki +6,6 proc. 2011 m. arba +7,8 proc. 2010–2011 m.), nuo 2012 metų matome kasmetinį ekonomikos augimo lėtėjimą iki 1,6 proc. 2015 metais.“

Mažiau žmonių – mažesnis ir BVP

Tokio lėtėjimo priežastis, eksperto nuomone, yra dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimas. Juk iš 1,438 mln. dirbančių žmonių 2003 metais jų liko tik 1,335 mln. 2015-aisiais, arba 7,2 proc. mažiau.

V. Trukšinas atkreipia dėmesį, kad ypač reikšmingai mažėjo žmonių, dirbančių pagrindinėse materialinės gamybos veiklose (žemės ūkis ir miškininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir garo tiekimas, statyba): nuo 1,115 mln. 2008 metų pradžioje iki 103,1 mln., arba –7,5 proc., 2015 metų pradžioje. Nuo to laiko darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje mažėjo tik 2,7 proc., o per praėjusius metus jų padaugėjo 3,8 procento.

„Dirbančių žmonių šalies ekonomikoje mažėjimą lemia mažėjantis šalies gyventojų skaičius. Nuolatinių gyventojų Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, per 12 narystės ES metų sumažėjo nuo 3,399 mln. 2003 metų pabaigoje iki 2,889 mln. 2015-ųjų pabaigoje, arba 15 procentų.

Augimas neuždirbtais pinigais

V. Trukšinas pažymi, jog statistiškai nemaža BVP dalis sukuriama šalies viešajame sektoriuje (viešasis valdymas ir gynyba, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinis draudimas), kurio finansavimo šaltinis yra materialinėje gamyboje sukurta pridėtinė vertė arba valstybės biudžeto lėšos, sukauptos iš mokesčių. Ši dalis – apie 4,8 mlrd. eurų nominalaus ir 4,1 mlrd. eurų realaus metų BVP. „Tad ar galime džiaugtis pinigais, kuriuos „uždirbame“ iš kitų kišenės?“ – retoriškai klausia analitikas.

Jis pažymi, kad darbuotojai viešajame sektoriuje dažniausiai būna užimti pelno nesiekiančiose įmonėse bei įstaigose, todėl reikšmingos BVP sudėtyje pridėtinės dalies – pelno nesukuria, ir nors jų sukuriamo BVP dalis (darbo kaina) į bendrą BVP krepšelį įskaičiuojama, BVP augimo tempai nuo to reikšmingiau nedidėja.

„Džiugiai kalbant apie ekonomikos atsigavimą ir reikšmingą BVP augimą, verta atkreipti dėmesį ir į šį procesą lydintį nemalonų reiškinį – nuolat didėjantį atotrūkį tarp nominalaus ir realaus BVP. Antai 2015 metais realiam BVP išaugus 1,6 proc., nominalusis paaugo 2 procentais. Per dvylika narystės ES metų (2004–2015 metais., palyginti su 2003-iaisiais) realusis metų BVP išaugo 45,2 proc., o nominalusis – 2,2 karto (123,1 proc.), arba 2,7 karto labiau nei realusis.

Pusšimtis procentų infliacijos

Pasak V. Trukšino, nominalaus ir realaus BVP santykis, vadinamas defliatoriumi, iš tikrųjų yra BVP vertės galiojusiomis kainomis palyginimas su BVP apimtimi lyginamosiomis kainomis, o tai yra tapatu BVP vidutinei kainai, kurios kaita rodo BVP infliaciją. Pats žodis „infliacija“ (lot. infletio), anot analitiko, reiškia „išpūtimą“, kalbant apie pinigų kiekį, kainas, o defliacija – jų dydžių „nupūtimą“.

V. Trukšino teigimu, BVP defliatoriaus 2015 metų dydis (1,11 reiškia, kad, palyginti su 2005 metų kainomis, dabartinio BVP rinkos (galiojančios) kainos net 11 proc. yra „išpūstos“, ir jas tokiu mastu tenka „defliuoti“, kad pagamintą ir sukurtą BVP būtų galima įvertinti 2005 metais galiojusiomis kainomis ir išmatuoti jo realų dydį. BVP defliatorius per 12 narystės ES metų (palyginti su 2003-iaisiais) padidėjo net 53,6 procento.

Pirmiausia čia – nominaliojo ir realiojo BVP neatitikimuose, o ne garsiajame Marijono Mikutavičiaus laiške dėl kalafiorų kainų derėtų ieškoti stulbinančių kalafioro ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimo šaknų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"