TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bylos bankui - ir Norvegijoje, ir Lietuvoje

2013 04 02 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka/K.Kupšys mano, kad Norvegijos teismo neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai.

Norvegijos Aukščiausiasis Teismas (AT) priėmė galutinį sprendimą neprofesionalaus investuotojo naudai byloje prieš DNB banką, valdantį tokio paties pavadinimo banką Lietuvoje, kuris panašius investicinius produktus pardavinėjo savo klientams. Lietuviai taip pat bylinėjasi su banku.

Po kelis mėnesius trukusio proceso smulkusis investuotojas 63 metų buvęs elektrikas Ivaras Petteris Roeggenas iš banko DNB prisiteisė 230 tūkst. Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) nuostolių. Bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 mln. kronų (apie 2,2 mln. litų) teismo ir advokato išlaidų.

Smulkusis DNB klientas prarado lėšas investavęs į banko išleistus vertybinius popierius, kuriems įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą fiksuotomis palūkanomis.  

Dėl panašių produktų, kuriuos platino Lietuvoje veikiantis DNB, nuostolių patyrė daugiau kaip 600 neprofesionalių investuotojų lietuvių. Dalis jų prarado turtą ir dabar, kaip ir norvegų elektrikas, ginčija su banku sudarytą sandorį. Nukentėjusius bankų klientus ginančios asociacijos nuomone, neskundžiamas Norvegijos teismo sprendimas gali turėti įtakos ir Lietuvos teismų sprendimams. DNB banko atstovas tuo netiki.     

Bankas - 19-oje civilinių bylų

Kaip LŽ informavo DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas, DNB bankas yra atsakovas 19-oje civilinių bylų, kurias inicijavo jo klientai, 2007-2008 metais pirkę su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas tuomečio "DnB NORD" banko skolintomis lėšomis.

"Bendra ginčo suma - 33,9 mln. litų. Kadangi dėl nepalankių rinkos sąlygų obligacijos neuždirbo tikėtino prieaugio, o klientų prievolė sumokėti palūkanas už suteiktą paskolą išliko, jie teigia, kad tos aplinkybės jiems nebuvo tinkamai atskleistos, tai yra kad bankas teikė investicines paslaugas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad informacija klientams buvo atskleista tinkamai ir kad investicinės paslaugos buvo teikiamos laikantis teisės aktų reikalavimų", - LŽ aiškino A.Vilkancas.

Kol kas vykusiuose pirmos instancijos teismuose, vertinusiuose individualias kiekvieno ginčytino atvejo aplinkybes, anot jo, priimti sprendimai buvo įvairūs - vieni palankūs vienai, kiti - kitai šaliai. "Bet kuriuo atveju pirmos instancijos teismų sprendimai paprastai buvo skundžiami apeliacine tvarka. Dabartiniu metu galutinis sprendimas yra įsigaliojęs tik viename ginče, jis - palankus bankui", - tvirtino DNB banko atstovas.

A.Vilkancas teigia, jog, DNB banko vertinimu, šių metų kovo 22 dieną Norvegijos AT priimtas sprendimas teisminiams procesams Lietuvoje tarp DNB ir jo klientų "tiesioginės įtakos neturės, nes kiekvienu atveju teisme yra objektyviai vertinama konkreti situacija ir aplinkybės".

www.afteposten.no nuotrauka/Norvegas I.P.Roeggenas iš banko DNB prisiteisė nuostolių atlyginimą.

Prarado turtą ir sveikatą

Vartotojų teisių gynimo asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys LŽ teigė, kad 18-oje asociacijai žinomų bylų su DNB banku dalyvauja 52 banko klientai. "Didžiausius ieškinius yra pateikusios 19-os ir 15-os žmonių grupės. Drauge teistis parankiau ir pigiau. Be to, natūralu, kad kai investavo šeimos nariai, pavyzdžiui, vyras, žmona, duktė ar vyras, žmona ir jos mama, ieškinį pateikti patogiau kartu. O tokių atvejų tikrai yra", - sakė jis.

K.Kupšio tvirtinimu, minėto 15-os žmonių grupės ieškinio suma siekia 11 mln. litų, o 19-os žmonių grupės - viršija 5 mln. litų. "Išeitų, kad vienas žmogus vidutiniškai gali būti praradęs apie 0,3-0,7 mln. litų. Smulkieji investuotojai į teismus kreipiasi rečiau, aktyvesni tie, kurie prarado didesnes sumas, nes advokato išlaidos irgi kainuoja. Man žinoma atvejų, kai nuostolis dėl pirktų obligacijų skolintomis lėšomis siekė ir 10 tūkst. litų, ir 16 mln. litų", - pasakojo K.Kupšys.

Nuostolių patyrę banko klientai, anot jo, nenoriai pasakoja savo istorijas, tačiau kai kurios nelaimingos patirtys jam esą žinomos. "Vienas žmogus susitvarkė savo materialinę gerovę, tačiau vėliau pateko į šitas finansines pinkles ir galiausiai prarado namą, kurį pats vertina milijonu litų. To namo jis nebeturi - atiteko bankui. Tačiau žmogus nusprendė nesibylinėti. Daug istorijų susijusios su moralinėmis kančiomis, kurios virsta ligomis. Vienas žmogus iš baimės, kad jam atims namą ir jis neturės kur gyventi su šeima, jau prarado sveikatą. Jis pasakoja, kad sveikatos problemos prasidėjo tada, kai gavo iš banko investavimo rezultatus. Kitas klientas prisipažino, kad jam pakirto kojas tiesiogine ir perkeltine prasme. Jam įsimetė liga ir jis atgulė į patalą. Įsivaizduokite, bankas jums paskolino pinigų obligacijoms pirkti, priskaičiavo už tą skolą palūkanas, bet šios nebuvo padengtos žadėtu investiciniu prieaugiu, o tapo skola", - investicijų schemą dėstė K.Kupšys.

Jo teigimu, minėtas SASO obligacijas dažniausiai pirko smulkieji verslininkai, galintys įkeisti savo turtą. "Tačiau tarp pirkusiųjų  buvo ir bedarbių, tuo metu neuždirbančių jokių pajamų, bet turinčių tėvų paliktą žemę ar sodą, namą. Obligacijas Lietuvoje pirko ir nuostolių patyrė labai įvairūs žmonės - ir milijonieriai, ir mokytojai, inžinieriai, valstybės tarnautojai, smulkūs ir stambūs verslininkai. Investuotojų išsilavinimas - nuo nebaigto vidurinio iki aukštojo, yra net mokslo daktarų", - pasakojo K.Kupšys.

Pasieks Lietuvos teismus

K.Kupšys mano, kad Norvegijos teismo sprendimo aidai netrukus pasieks ir Lietuvos teismus. "Neabejoju, kad šia neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai nuostolius patyrusių klientų naudai, kadangi investicinė schema, taikyta Lietuvoje ir Norvegijoje, yra iš esmės ta pati. Ar gali teisėjas, objektyviai nagrinėjantis bylą, pro ausis nuleisti faktą, kaip Norvegijoje baigėsi analogiška byla?" - retoriškai klausė pašnekovas.

Jo nuomone, Norvegijos teismas atveria akis, jog bankas turėjo įspėti klientą, kad vertybinių popierių rinkos beveik status kilimas nuolat netruks, kad kilimo tvarumas nėra garantuotas ir kad rinkos kreivė gali tokiu pat kampu ir kristi. "Turėdamas teisingą informaciją, klientas greičiausiai būtų susilaikęs nuo nepamatuotos rizikos ir atsisakęs siūlomo sandorio", - teismo sprendimą citavo K.Kupšys.

Jo žiniomis, šiuo metu Norvegijos finansinių paslaugų skundų taryba yra sulaukusi apie 2 tūkst. analogiškų I.P.Roeggeno atvejui skundų. 2008-aisiais skelbta statistika rodo, kad Norvegijos bankai gali būti pardavę panašių vertybinių popierių už daugiau kaip 34 mlrd. Norvegijos kronų (apie 16 mlrd. litų). Ekspertų vertinimais, galimi klientų nuostoliai gali siekti 10 mlrd. kronų (4,6 mlrd. litų). I.P.Roeggeno byla, K.Kupšio teigimu, turėjo didelį atgarsį Norvegijoje, žiniasklaida pranešdavo apie kiekvieną bylos posėdį, o apie galutinį teismo sprendimą informavo net 40 norvegų žiniasklaidos priemonių.

Skaičiai

2011 metų liepos pabaigoje, remdamasi atlikto sisteminio tyrimo duomenimis, tuometė Lietuvos vertybinių popierių komisija (VPK) priėjo prie išvados, kad tuometinio AB "DnB NORD" banko investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau nei 700 mln. litų. Šių klientų galimi nuostoliai galėjo siekti beveik 100 mln. litų. VPK skaičiavimu, skolintomis lėšomis buvo įsigyta daugiau kaip 79 proc. "DnB NORD" banko išplatintų obligacijų sumos.

AB DNB banko 100 proc. akcijų valdo "DNB Bank ASA", didžiausia Norvegijos finansinių paslaugų grupė, kurios 34 proc. akcijų valdo Norvegijos vyriausybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"