TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Centriniame Klaipėdos terminale – pirmasis laivas

2014 05 21 6:00
Naujajame Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale prišvartuotas pirmas kruizinis laivas „Deutschland“. Vidos Bortelienės nuotraukos

Vakar uostamiestyje buvo neįprasta diena – ką tik baigto statyti per 220 mln. litų kainavusio universalaus infrastruktūros objekto - naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo pabaigtuves žymėjo pirmas čia prišvartuotas kruizinis laivas „Deutschland“.

Pasak bendrovės Centrinio Klaipėdos terminalo vadovo Benedikto Petrausko, oficialus naujojo keleivių ir krovinių terminalo atidarymas vyks birželio 17 dieną, kai atplauks antras iš trijų šiais metais jame registruotų kruizinių laivų. Renginio išvakarėse kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir savivaldybe numatoma organizuoti konferenciją apie keleivinės laivybos Klaipėdoje galimybes. Iki tol turėtų paaiškėti ir naujų laivybos linijų atidarymo perspektyva.

Vakar vokiečių turistus Centriniame Klaipėdos terminale pasitiko liaudies muzikos ansamblis ir nuostabus oras. Visą dieną iki senamiesčio kursavo autobusiukas tiems, kurie su Klaipėda norėjo susipažinti savarankiškai. Dalis keleivių 9 autobusais važiavo tradiciniais maršrutais: į Nidą, Palangą, turą po Klaipėdą. Buvo tokių, kurie važiavo pasidairyti po miestą dviračiais.

Vokiečių kompanijai “Peter Deilmann Cruises” priklausantis laivas „Deutschland“ statytas 1998 metais, jo interjeras išpuoštas 1920-ųjų Vokietijos stiliumi. Septynių keleivinių denių motorlaiviu gali keliauti 513 turistų, įgulą sudaro 260 žmonių. Šis laivas į Klaipėdą užsuka beveik kiekvieną sezoną po kelis kartus.

Vakar vokiečių turistus Centriniame Klaipėdos terminale pasitiko liaudies muzikos ansamblis ir nuostabus oras.

Universali paskirtis

Prieš du dešimtmečius uostamiesčio meru dirbęs B. Petrauskas sakė, kad jau tuomet kalbėta apie naujojo Klaipėdos centro formavimą prie Baltijos prospekto. Ir jam malonu, kad naujoji uosto dalis, sukurta labiausiai apleistų buvusio Žvejybos uosto prieplaukų vietoje, prisideda prie šio tikslo. O tai, kad Klaipėdos uoste vienu metu civilizuotai gali būti priimami 2 dideli kruiziniai laivai atskiruose terminaluose, atverčia naują keleivinės laivybos istorijos puslapį.

B. Petrauskas pažymėjo, kad nuo sumanymo statyti šį miesto turizmo objektą pradžios pasikeitė keturios Vyriausybės, penki susisiekimo ministrai, trys uosto vadovai. Kiek apmaudu, kad vietoj valstybės tūkstantmečio paminėjimo datos, 2009 metų birželio, statybos pabaiga persikėlė į 2014 metus. Paskutinė kliūtis buvo ta, kad dėl apskųsto rangovo parinkimo konkurso, kurį organizavo KVJUD, darbai prasidėjo puse metų vėliau, nei planuota. Šis objektas Klaipėdos uoste buvo pirmasis, iš dalies finansuotas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Platų infrastruktūros projektą sudaro keletas dalių ir statybos etapų su skirtingais finansavimo šaltiniais. Valstybės investicijos šiuo metu siekia 160 mln. litų, privačios krantinės operatoriaus lėšos – 65 mln. litų. Tai dar negalutinė suma. Būtinos rekonstruoti Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos projektavimu rūpinasi Klaipėdos savivaldybė, pinigai skiriami iš Kelių fondo. Ši sankryža bus įrengta iki 2015 metų rudens. Iki tol keleiviniai autobusai su turistais iš terminalo važiuos senu keliu.

Į marias išsikišusi 210 metrų dvipusė prieplauka, vadinamasis pirsas, pastatyta ant sukaltų į dugną vamzdžių, tarp kurių prateka marių vanduo. Tokiu būdu bus bandoma išvengti sąnašų sankaupos. Išilginė 80 krantinės sienutė tęsiasi 298 metrus. Naujame terminale vienu metu galės švartuotis trys ro-ro, ro-pax keltai, kruiziniai laivai.

Šiemet pavadinimą pakeitusi bendrovė Centrinis Klaipėdos terminalas (anksčiau - Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas), kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso koncernui „Achemos grupė“, 20 hektarų teritorijos grįstą aikštę greta naujosios Smiltynės perkėlos papuošė administraciniu pastatu keleiviams ir jūrinėms tarnyboms.

Benediktas Petrauskas: "Klaipėdos uoste vienu metu civilizuotai jau gali būti priimami 2 dideli kruiziniai laivai atskiruose terminaluose."

Įspūdis apie šalį

Uosto ir miesto vadovai nuolat pabrėžia, kad jūrinis turizmas – ne komercinė veikla, o socialinė uosto funkcija. Keleivinė infrastruktūra privalo būti kiekviename jūriniame mieste, o Klaipėda nuo kitų uostamiesčių negali atsilikti.

B. Petrauskas pritaria tokiai nuomonei, tačiau tikisi, jog įmonė įgyvendins ir komercinius tikslus, kad jos paimtas kreditas būtų grąžintas kaip numatyta, nes terminalo pritaikymas labai platus. Kruiziniai laivai – tik menka dalis verslo, tačiau labai atsakinga. „Neužmirškime, kad daug kruizinių laivų keleivių niekada nėra buvę Lietuvoje ir pažintį su mūsų šalimi pradeda nuo uosto terminalo. Kuo labiau jiems patiks mūsų paslaugos ir uostas, tuo bus geresnis Lietuvos įvaizdis jų akyse“, - sakė centrinio terminalo vadovas.

Naujasis terminalas neketina konkuruoti dėl kruizinių laivų su greta piliavietės veikiančiu kruizinių laivų terminalu - jis tik pagelbės, kai į uostą iškart atplaukia du ar trys laivai. B. Petrauskas viliasi, kad daugėjant įplaukiančių kruizinių laivų (šiemet numatyti 64) jie dubliuosis dažniau – kitais metais į Centrinį terminalą registruoti 5 kruiziniai laivai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"