TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Centriniams bankams peršama skaitmeninė valiuta

2016 07 26 8:08
themerkle.com nuotrauka

Pasaulio centriniams bankams verta pamąstyti apie savo skaitmeninės valiutos išleidimą, taip teigiama Anglijos banko ekonomistų Johno Berrdetto ir Michaelo Kumhofo atlikto tyrimo išvadose.

Tokiu būdu, kaip skelbia „The Wall Street Journal“, centriniai bankai galėtų laikinai paskatinti ekonomikos augimą iki maždaug 3 proc. BVP ir susikurti efektingą instrumentą, minkštinantį finansinių bumų ir kritimų pasekmes.

Skaitmeninės valiutos, kaip ir grynieji pinigai, gali būti naudojamos tiesioginiams asmeniniams atsiskaitymams ir kartu turi visus bankinių pavedimų privalumus, sudaryti galimybes bet kuriuo paros metu realiu laiku pervesti stambias sumas į bet kurį pasaulio tašką.

Tai išjungtų iš grandinės operacijoms tarpininkaujančius komercinius bankus ir tokiu būdu išlaidas sumažintų praktiškai iki nulio.

Išsivysčiusių šalių centriniai bankai, tarp jų Anglijos bankas ir Kanados bankas, jau studijuoja tokios valiutos įvedimo galimybes, kurios teoriškai galėtų iš esmės pakeisti visą galiojančią finansų sistemą.

„Galimybės visuomenei tiesiogiai prieiti prie centrinio banko pinigų gali pakeisti depozitų komerciniuose apimtis ir paveikti visą bankų sistemą“, – pripažįstama Anglijos banko pranešime.

„Bankai paprasčiausiai negalėtų konkuruoti su skaitmeniniais pinigais“, – pažymėjo konsultacinės firmos „Stellar Consulting“ vadovas Peteris Stella, anksčiau buvęs atsakingas už Tarptautinio valiutų fondo (TVF) kontaktus su centriniais bankais. Jis buvo vienas iš pranešimo autorių apie TVF tyrimą, atliktą dėl vadinamojo visiško finansų rezervo palaikymo teorijos.

Šios teorijos, kurią kuriant dalyvavo žymūs JAV ekonomistai Irvingas Fisheris ir Miltonas Freedmanas, šalininkai ragina komercinius bankus garantuoti, kad kiekvienas doleris klientų depozituose būtų analogiškas sumai, laikomai centriniame bake. Tokiu būdu centrinis bankas taptų vieninteliu pinigų masės šalyje generatoriumi.

Skaitmeninės valiutos iš esmės galės tapti tokios sistemos pavyzdžiu, nes centrinis bankas galėtų visiškai kontroliuoti pinigų šalies ekonomikoje apimtį, nesiimdamas tokių priemonių kaip tarpbankinė palūkanų norma, kurią dauguma ekonomistų laiko nepakankamai veiksmingu instrumentu.

Kai kurie ekonomistai, be kita ko, kalba, kad pinigų masės didinimas neduoda pakankamo ekonominio efekto, o iš tikrųjų svarbus veiksnys yra kreditų apimtis. Pavyzdžiui, po 2008 metų krizės dauguma centrinių bakų pradėjo obligacijų išpirkimo programas; dėl to smarkiai pagausėjo pinigų apyvartoje apimtys, tačiau dėl to infliacija nepakilo.

Be abejo, skaitmeninės valiutos sukūrimo centriniuose bankuose idėja veikiausiai sukels dabartinių skaitmeninių valiutų šalininkų nepasitenkinimą, nes jiems svarbu, kad tokios valiutos gyvuoja nepriklausomai nuo centrinių bankų ir vyriausybių.

Parengė Kazimieras Šliužas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"