TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Civilinė atsakomybė - draudimas išlaidūnams

Reikalauti, kad kaltininkas atlygintų žalą, Lietuvoje kol kas laikoma blogo tono ženklu, todėl ir asmens civilinės atsakomybės draudimas yra veikiau išimtis negu poreikis.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendrosios civilinės atsakomybės (CA) draudimo sutartys atpigo keturis kartus, tačiau draudimo rinkos dalyviai vengia daryti reikšmingas išvadas ir teigia, jog tokios tendencijos rodo statistikos trūkumus, o ne realybę.

Statistikos klaidos

"Krizės metais visos draudimo rūšys labai atpigo, o grįžti prie normalių kainų trukdo ir kai kurių draudimo bendrovių nesąžiningas elgesys - jos dirbtinai mažina kainas", - svarstė draudimo brokerio įmonės "Voltera" direktorius Vladas Černiauskas.

Pasak jo, nepinga tik santykinai privalomas profesinės CA draudimas. Tarkime, šiuo draudimu draudžiasi notarai, medikai, statybininkai, draudimo brokeriai ir tie darbuotojai, dėl kurių klaidų gali nukentėti kiti.

"Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo statistikoje yra draudimo rūšių, kurios turi mažai ką bendra su klasikine bendrąja CA, kokią ją supranta draudikai. Pavyzdžiui, čia patenka duomenys ir apie vežėjų CA draudimo sutartis. Kaip jie iškraipo statistiką, sunku pasakyti", - LŽ sakė draudimo bendrovės "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Jo teigimu, Lietuvoje bendrosios CA draudimas suvokiamas kaip produktas, reikalingas verslo įmonėms, o asmens civilinės atsakomybės draudimą renkamasi tik tada, kai skelbiamos akcijos arba kai žmogus vyksta į užsienį, kur reikalauti atlyginti žalą yra įprasta.

Draudimo brokerio įmonės "Balto Link" vadovas Robertas Šaltis būtent akcijas laiko svarbiausia bendrosios CA draudimo statistinio pigimo priežastimi. Į tą pačią statistikos eilutę patenka ir tie asmenys, kurie, apdrausdami savo butą, gauna ir visą būsto savininko CA draudimo riziką už 1 litą ar 10-20 simbolinių litų. Ši draudimo rūšis tokiu atveju papildo pagrindinę draudimo sutartį, tačiau į statistiką įtraukiama kaip atskiras produktas. Be to, anot jo, padėtį iškraipo ir stambios įmonės, kurios draudžiasi didelėmis sumomis.

Neįžvelgia tykančių pavojų

"Buvo atvejis, kai dviračiu važiuodamas vaikas kliudė pėsčiąjį ir sudaužė 50 tūkst. litų kainavusią vaizdo kamerą, kurią žmogus nešėsi. Bet tokie atvejai - tikrai pavieniai, apie juos pasakojama visoje Lietuvoje, todėl tikimybė, kad gali kartotis, labai maža", - kalbėjo R.Šaltis.

Anot jo, žmonės taupo, tad perka tik tai, kas neišvengiama, o papildomai savo CA apdraudžia tada, kai draudimas kainuoja simbolinę sumą. Pavyzdžiui, būstą gyventojai draudžia todėl, kad to reikalauja bankas, o civilinę atsakomybę perka dėl to, jog pigiai pasiūlo draudikas. Lietuvoje, pasak R.Šalčio, reikšti dideles pretenzijas kaltininkui neįprasta, o ir pasirūpinama pirmiausia savo automobilio, būsto draudimu, paskui - gyvybe ir sveikata. "Jei pagrindinėms draudimo rūšims skiri 1500-2000 litų, kitiems draudimams nelieka nei dėmesio, nei pinigų", - sakė jis.

Pašnekovo nuomone, asmeninės CA draudimas Lietuvoje reikalingiausias tiems, kurie turi kelis nekilnojamojo turto objektus, arba tiems, kurie gyvena virš kaimyno, investavusio į savo butą didžiulius pinigus. Tokių žmonių Lietuvoje nėra daug. "Savo klientams visada patariame, kad nuomojant patalpas būtina susitarti, kas - savininkas ar turto valdytojas - atsako už elektros instaliaciją, kondicionierius, santechnikos ir vandentiekio bei kitus patalpose esančius įrenginius, dėl kurių gali kilti avarija. Pavyzdžiui, kas atlygins nuostolius trūkus vamzdžiui dėl užlietų patalpų arba dėl gaisro, kurį sukėlė elektros instaliacijos ar elektros prietaiso gedimas", - retoriškai klausė "Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas. Jis prisiminė draudiminį atvejį, kai dėl sugedusio šviestuvo bute kilo gaisras, kuris pridarė kaimynui nuostolių už 57 tūkst. litų.

Tačiau R.Šaltis įsitikinęs, jog Lietuvoje panašūs atvejai yra tokia retenybė, kad apie asmeninės CA draudimą mažai kas susimąsto, o ir teisėjai priimdami sprendimą dažnai atsižvelgia į įvykio kaltininko finansinę padėtį. Kita vertus, šios draudimo rūšies neskatina rinktis ir valstybės įstatymai. Lietuvoje net prekybininkas nebūtinai pareikalaus sumokėti už netyčia sudaužytą butelį brangaus gėrimo, nes dalį sunaikintų prekių leidžiama nurašyti.

Užsienyje apdairumas praverčia

Pasak E.Skupo, pastaraisiais metais asmens CA draudimas tapo geidžiamu draudėjo priedėliu prie kelionių draudimo sutarties. Jį ypač noriai renkasi tie, kurie važiuoja slidinėti, ir žmonės, vykstantys į šalį, kurioje pretenzijos reiškiamos kiekviena pasitaikiusia proga. Šiuo požiūriu išsiskiria Jungtinės Amerikos Valstijos.

"Slidinėti ar juolab į JAV vyksta ne tie, kurie labai skursta, todėl išlaidos kelionių draudimui jiems nėra reikšminga suma. Pavyzdžiui, kelionių draudimas ir CA rizika savaitei kainuoja apie 15 litų, o draudimo suma - 175 tūkst. litų (50 tūkst. eurų)", - dėstė E.Skupas.

"Užsienyje civilinė atsakomybė reglamentuojama griežčiau. Jai padarai kam nors žalos, turi sumokėti, ir niekas neklausia, ar esi apsidraudęs. O Lietuvoje žmogui nepatogu reikalauti, kad kaltininkas kompensuotų nuostolius", - antrino "Balto Link" vadovas.

E.Skupas pateikė pavyzdį, kai bendrovės klientė, užsienyje neleidžiamoje vietoje bandydama pereiti gatvę, tapo eismo įvykio kaltininke ir nukentėjusiąja. Nors buvo partrenkta automobilio, moteris privalėjo pati sumokėti ir už gydymąsi, ir už ją parbloškusio automobilio remontą.

Privalomajam nepadeda

R.Šalčio teigimu, asmens CA draudimas nėra patrauklus ir dėl to, kad jo apimama rizika tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai plati, o pasirenkamos draudimo sumos ganėtinai solidžios - nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. litų. Tačiau asmens CA draudimo sutartis nepadės žmogui, apsidraudusiam privalomuoju transporto priemonių savininkų CA draudimu.

"Neturtinė žala už avarijoje žuvusį asmenį Lietuvoje gal siekti 300 tūkst. litų, o draudikas apmoka tik 2500 eurų (8630 litų). Likusią dalį eismo įvykio kaltininkas privalo sumokėti pardavęs savo nekilnojamąjį turtą, nes pagal asmeninės CA draudimo sutartį kompensuoti tokių nuostolių nenumatyta", - aiškino R.Šaltis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"