TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Civilinė atsakomybė su apgaulės prieskoniu

2010 02 15 0:00
Civilinės atsakomybės draudimu nepasirūpinę vairuotojai po avarijos bando apgauti draudikus ir nukentėjusiuosius.
LŽ archyvo nuotrauka

"Man nelaimė niekada neatsitiks", - tikisi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilių neapdraudę vairuotojai. Bet įvykus avarijai visas jų pasitikėjimas savimi subliūkšta. Apie pasekmes negalvoję žmonės griebiasi šiaudo ir bando apgauti draudimo bendroves bei patiklius nukentėjusiuosius.

Draudikai pastebėjo, kad pernai net dvigubai padaugėjo bandymų sukčiauti neturint transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo liudijimo, kai vairuotojas bando apdrausti savo automobilį jau po įvykio.

Kadangi policija neberegistruoja smulkių eismo įvykių, vairuotojai gali susitarti, kad kaltininkas kitą dieną apsidraus automobilį ir vėlesne data užpildys žalos deklaraciją. Dėl avarijos sutrikę nukentėjusieji neretai sutinka veltis į aferą nežinodami, kad už tai gali būti partaukti baudžiamojon atsakomybėn ir kad jiems neapsidraudusio vairuotojo padarytą žalą gali kompensuoti Transporto priemonių draudikų biuras.

Meluoja iš gailesčio

"PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis stebėjosi, kad nukentėjusio automobilio vairuotojas neretai pagaili neapsidraudusio avarijos kaltininko ir sutinka palaukti, kol šis apdraus automobilį, bei pasirašyti melagingą eismo įvykio deklaraciją. "Būtina žinoti, kad tokiu atveju nukentėjusysis tampa sukčiavimo bendrininku ir prisiima atsakomybę už pasekmes", - teigė jis. Jei bandyta pasisavinti draudimo išmoka viršija 250 MGL dydžio sumą (31 250 Lt), nusikaltėliams gali būti pritaikyta net laisvės atėmimo bausmė.

Pasak pašnekovo, pastebima tendencija, kai klientai dažniau stengiasi gauti didesnę išmoką avarijų metu - klastojama informacija deklaracijoje arba draudikui stengiamasi įpiršti didesnius nuostolius nei iš tikrųjų eismo įvykio metu buvo patirta. Dar vienas sukčiavimo būdas - apdrausti pigų automobilį ir inscenizuoti įvykį su itin brangiu, sunkiai parduodamu automobiliu. Anot M.Žilionio, dažniau sukčiauti mėgina jaunesni žmonės, bet tenka susidurti ir su vyresniais ar net pensinio amžiaus vairuotojais, mėginančiais nesąžiningai gauti draudimo išmoką.

Bendrovės duomenimis, pernai Lietuvoje draudikai sudarė apie 15-20 proc. daugiau trumpalaikių TPVCA draudimo sutarčių nei 2008 metais.

Aferos už milijonus

Bendrovės "Lietuvos draudimas" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas minėjo priešingą tendenciją. Anot jo, klientų skaičius, palyginti su 2008 metais, pernai nepakito, bet trumpalaikių sutarčių sumažėjo, nors vis daugiau vairuotojų pageidauja išskaidyti įmokas dalimis per tiesioginį debetą.

Per praėjusius metus "Lietuvos draudimo" tyrėjai išsiaiškino net 212 su transporto priemonėmis susijusių sukčiavimo atvejų už beveik 4 mln. litų, nors 2008 metais buvo užfiksuoti tik 104 tokie atvejai už 1,5 mln. litų. Iš visų apgavysčių 64 atvejais buvo suklastoti eismo įvykiai ir pagal TPVCA draudimo taisykles bandyta gauti 440 tūkst. litų, 27 kartus sudaryti polisai po avarijos - taip bandyta išvilioti 147 tūkst. litų.

Anot G.Matiuko, patyrusiems specialistams nesunku nustatyti, kada išmokos prašantis žmogus bando apgauti. Žalų ekspertais bendrovėje dirba buvę gaisrininkai, policininkai, kriminalistai bei medikai, savo ankstesnėse darbovietėse įpratę rinkti įrodymus. Esant reikalui, ekspertai apklausia liudininkus, nustatytų transporto priemonių ar mobiliųjų telefonų judėjimo vietą ir laiką.

G.Matiukas atkreipė dėmesį, kad avarijoje nukentėję vairuotojai neturėtų pasiduoti kaltininkų įtikinėjimams klastoti eismo įvykio laiką, nes bet kuriuo atveju padaryta žala bus atlyginta. "Bet kai žmogus "iš gailesčio" avarijos kaltininkui sutinka klastoti deklaracijos dokumentą, jis tampa nusikaltimo bendrininku. O už tai gresia baudžiamoji atsakomybė", - įspėjo jis.

Garantuotos išmokos

Nukentėjusiems, bijantiems po avarijos neatgauti pinigų už automobilio remontą, nėra reikalo veltis į apgavystes, jiems žalą atlygina Transporto priemonių draudikų biuras. Dėl žalos atlyginimo į Draudikų biurą gali kreiptis ir sudaužyto automobilio vairuotojas, ir sužaloti asmenys. Pastariesiems gydymo išlaidos bus atlygintos net kaltininkui pasprukus iš įvykio vietos. "Biuras yra šios sistemos garantas, nukentėjusysis neturi kentėti dėl to, kad kaltininkas buvo neapsidraudęs", - teigė biuro direktorius Algimantas Križinauskas. Tiesa, Draudikų biuras neatlygina automobiliui padarytos žalos, jei kaltininkas nežinomas. Tokia praktika taikoma visose Vakarų Europos valstybėse, nes priešingu atveju atsivertų neaprėpiama dirva piktnaudžiautojams.

Pašnekovas tvirtino, kad kol kas dar nesumažėjo vairuotojų, besidraudžiančių TPVCA, bet tai tik laiko klausimas. "Šis procesas vėluoja. Dabar žmonės dar stengiasi iš paskutiniųjų apsidrausti. Bet labai padaugėjo trumpalaikių polisų, galiojančių 1-6 mėnesius", - teigė jis. Pasak A.Križinausko, tikėtina, kad situacija gerokai pablogės, kai šių draudimo polisų galiojimo laikas baigsis, o ekonomikos padėtis dar nebus pasikeitusi. Tada vairuotojams beliks nejudinti automobilio iki geresnių laikų, bet dalis jų pasirinks riziką - važinėti toliau ir tikėtis, kad nieko nenutiks. Tačiau kasmet 2,5-3 tūkst. rizikuojančiųjų tenka skaudžiai nusivilti. Būtent tiek prašymų padengti neapsidraudusio vairuotojo padarytą žalą kiekvienais metais gauna Draudikų biuras.

Žala išieškoma

Jei žmogus nukentėjo nuo neapsidraudusio vairuotojo, jam reikėtų kreiptis į bet kurią krašto draudimo bendrovę, siūlančią TPVCA draudimo paslaugas. Visos šios bendrovės yra Draudikų biuro narės ir tarpininkauja padengdamos žalą nukentėjusiajam. A.Križinauskas patarė aplamdytų automobilių savininkams kreiptis į tą pačią draudimo bendrovę, kurioje jie patys apsidraudę, bet akcentavo, kad galima kreiptis į bet kurį draudiką.

Kreipimosi į Draudikų biurą tvarka yra tokia pati, kaip ir įprastai kreipiantis į bet kurią draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Nukentėjęs žmogus per tris darbo dienas draudimo bendrovei turi pranešti apie avariją, pristatyti eismo įvykio deklaraciją ar policijos išrašytą protokolą ir užpildyti kitus draudiko pateiktus dokumentus.

Atsižvelgiant į žalos sudėtingumą, jei aiškus avarijos kaltininkas, nukentėjusysis gali gauti draudimo išmoką jau po poros savaičių. Ją paprastai atlygina draudimo bendrovė, į kurią buvo kreiptasi, o šiai reikalingą sumą perveda Draudikų biuras. Nors nukentėjusiajam žala atlyginama gana greitai, avarijos kaltininkui neverta džiūgauti. Jam tenka padengti visą biuro išmokėtą sumą, o ji kartais siekia daugiau, nei žmogus kada nors įsivaizdavo galėsiantis turėti. "Jei žalos suma neperžengianti proto ribų, 1-5 tūkst. litų, žmonės susiima, surenka pinigus ir grąžina. Bet jei suma didesnė, ją sunku atgauti, - pasakojo A.Križinauskas. - Liūdniausia, kai žmonės nereaguoja į mūsų skambučius, laiškus, neatsiliepia. Duodame juos į teismą, o tada jiems tenka sumokėti ne tik išmokos sumą, bet ir teismo, antstolių išlaidas."

Skola visam gyvenimui

Sunkiausia Draudikų biurui iš avarijų kaltininkų atgauti "kosmines" sumas. A.Križinauskas neslėpė, kad yra ne vienas ir ne du vairuotojai, skolingi 100, 200 ar net 400 tūkst. litų. Anot jo, rekordiškai didelė išmokos suma buvo net 1,7 mln. litų. TPVCA draudimu nepasirūpinusi ir, maža to, neblaivi vairuotoja išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio mikroautobuso, kuriame buvo 11 keleivių iš Didžiosios Britanijos, tarp jų ir 4 mėnesių kūdikis. Visi žmonės įvykio metu buvo sužaloti, o transporto priemonė sudaužyta, todėl apskaičiuota tokia didelė žalos suma, kad vairuotoja ją vargiai išmokės per visą savo gyvenimą. A.Križinauskas atkreipė dėmesį, kad bandantys sutaupyti ir nesidrausti TPVCA draudimu nepagalvoja, jog nelaimė gali jiems atsieiti taip brangiai. "Tiems žmonėms sutaupyti keli šimtai litų atsiliepia labai skaudžiai. Visiems trims tūkstančiams žmonių, dėl kurių per metus yra kreipiamasi į Draudikų biurą, tai yra tragedija. Žmonės netiki, kad tokia žala gali būti", - tvirtino jis.

Nustatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvos keliais važinėja TPVCA neapdraustų transporto priemonių yra labai sudėtinga, nes automobilių registre yra nemažai "vaiduoklių" - nenaudojamų ar net sunaikintų automobilių, kurių išregistravimu savininkai nepasirūpino.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas neapdrausto automobilio vairuotojui numato vos 100 litų baudą. A.Križinausko teigimu, iš tikrųjų yra naudojama apie 150 tūkst. neapdraustų mašinų. Tai Draudikų biuro specialistai apskaičiavo palyginę apdraustų automobilių ir mašinų, kurioms atlikta valstybinė techninė apžiūra, skaičių. "1,4 mln. automobilių yra apdrausti, o apie 150 tūkst. - ne. Šie vairuotojai kasdien rizikuoja, patenka į eismo įvykius. Valstybė, neefektyviai kontroliuodama, neskatina jų apsidrausti. Dabar taikomos baudos už draudimo neturėjimą yra juokingos, nesiekia net vienų metų poliso kainos. Bet čia politiniu lygmeniu nenorima priimti nepopuliarių sprendimų, kad žmogui tektų daugiau mokėti", - svarstė A.Križinauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"