TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Cukraus gamintojai ruošiasi perversmui

2012 09 13 8:53
Per metus baltojo cukraus mažmeninė kaina Lietuvoje padidėjo 27,5 procento. Iš Baltijos valstybių sostinių cukrus per metus labiausiai pabrango Taline - 45 procentais. Vilniuje kaina pakilo 30 proc., Rygoje - 26 procentais. /LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet laukiama didesnio nei 2011-aisiais cukrinių runkelių derliaus, o pernai jis buvo gausiausias per visus nepriklausomybės metus. Perdirbėjai taip pat tikisi pagerinti 2011 metais pasiektus istorinius cukraus gamybos rekordus.

Geras derlius nesuteikia galimybių augintojams ir gamintojams bent šiek tiek atsipalaiduoti. Du Lietuvos cukraus fabrikai bei ūkininkai jau dabar rengiasi metui, kai neliks cukrinių runkelių auginimo ir cukraus gamybos kvotų.

Augintojai diegia technologijas, kurios leistų mažesnėmis sąnaudomis išauginti didesnį derlių, o perdirbėjai investuoja į įrenginius siekdami sumažinti cukraus gamybos savikainą. 2015-2020 metais, kai turėtų būti panaikintas dabartinis cukraus režimas, tai leistų lietuviams konkuruoti plačioje Europos rinkoje.

Prasideda perdirbimo sezonas

Kėdainių cukraus fabrikas pirmuosius runkelius priėmė pirmadienį, rugsėjo 10 dieną, o naktį pradėjo iš jų gaminti cukrų. Pernai fabrikas "Nordic Sugar Kėdainiai" pagamino 64,2 tūkst. tonų kvotinio baltojo cukraus ir apie 30 proc. papildomo virškvotinio, iš viso - daugiau kaip 100 tūkst. tonų. Tai buvo didžiausias kiekis iki šiol Kėdainių fabrike per sezoną pagamintos produkcijos. Šiemet tikimasi dar geresnių rezultatų.

"Jeigu sąlygos bus geros, derlius šiemet gali būti didesnis, todėl planuojame cukraus pagaminti panašiai tiek, kiek pernai, ar šiek tiek daugiau. Cukrinių runkelių iš augintojų planuojama supirkti apie 650-670 tūkst. tonų", - LŽ sakė fabriko "Nordic Sugar Kėdainiai" žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Gera žinia ir ta, kad runkelių cukringumas jau sezono pradžioje siekia bazinius 16 procentų. "Tuo irgi džiaugiamės, nes pernai sezono pradžioje jis buvo mažesnis", - teigė S.Mozeris.

"Arvi cukrus" Marijampolėje pirmuosius runkelius priims sekmadienį, rugsėjo 16 dieną, ir kitą savaitę pradės iš jo gaminti cukrų. Fabrikas planuoja pagaminti 26 tūkst. 43 tonas kvotinio cukraus ir apie 10 tūkst. virškvotinio cukraus.

"Esame sudarę sutartis dėl 186 tūkst. tonų kvotinio ir daugiau kaip 70 tūkst. tonų virškvotinio derliaus runkelių ir planuojame sulaukti panašaus arba kiek didesnio nei pernai derliaus", - LŽ sakė "Arvi cukraus" komercijos direktorius Rytis Morozovas.

Abu fabrikai planuoja naujo sezono cukraus gamybą baigti kitų metų sausio pirmosiomis dienomis.

Pasėjo didesniame plote

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Kastytis Patiejūnas didesnį nei pernai cukrinių runkelių derlių sieja su tuo, kad ūkininkai šiemet jų pasėjo didesniame plote, tai yra 19,4 tūkst. hektarų vietoj buvusių 17,7 tūkstančio. Tačiau K.Patiejūnas nėra tikras, ar visą planuojamą derlių pavyks sėkmingai nuimti ir perdirbti. "Pernai labai padėjo ilgas ir saulėtas ruduo. Rekordinis derlius iš dalies pasiektas dėl to, kad runkelius buvo galima kasti iki lapkričio vidurio ir net gruodžio pradžios. Nors paprastai sezonas Lietuvoje prasideda rugsėjo pradžioje ir baigiasi iki lapkričio 1-osos", - teigė jis.

Pasak jo, suinteresuotumas auginti cukrinius runkelius ir gaminti pramoninį cukrų išliko gana stiprus, nes pernai Europos Sąjunga (ES) leido dalį virškvotinio cukraus parduoti vidaus rinkoje ir už jį atsiskaityti su žemdirbiais kvotinėmis kainomis. "Tai buvo naudinga ne tik augintojams, bet ir fabrikams, nes cukraus pasaulyje tebetrūksta. Turbūt panašių žingsnių Europos Komisija (EK) imsis ir šiais metais", - vylėsi K.Patiejūnas.

Kainos dar formuojasi

Cukrinių runkelių supirkimo kaina priklauso nuo kviečių ir cukraus kainų. Kviečių referencinis laikotarpis trunka nuo spalio iki kovo mėnesio pabaigos. Ūkinių metų cukraus referencinis laikotarpis baigiasi kiekvienų metų rugsėjo 31 dieną. Nuo to, kokios per šį laikotarpį susiformuos vidutinės antros klasės kviečių ir cukraus kainos, priklausys, kokio dydžio priedą gaus žemdirbiai. Tuo siekiama, kad žemdirbiai nepersimestų auginti kviečių, už kuriuos galbūt gautų didesnes pajamas.

K.Patiejūnas teigė, kad cukriniai runkeliai iš augintojų "Nordic Sugar Kėdainiai" regione superkami po 106 litus už toną, dar 11 litų augintojai turėtų gauti kviečių kainos ir 18-19 litų cukraus kainos priedus.

"Su augintojais esame sudarę 5 metų kontraktus ir sąlygos, palyginti su praėjusiais metais, beveik nepakito, - teigė fabriko "Nordic Sugar Kėdainiai" žemės ūkio direktorius S.Mozeris.

Perdirbėjai kol kas nedrąsiai prognozuoja naujo sezono cukraus kainas. "Šiuo metu nei brangimo, nei pigimo nematome, kaina išlieka stabili. Tikiuosi, kad bent ateinančius pusę metų ji išliks stabili, - svarstė "Arvi cukraus" komercijos direktorius R.Morozovas.

Pernai cukrus Lietuvoje brango ne mažiau nei iš Rusijos tiekiamos gamtinės dujos. Per metus baltojo cukraus mažmeninė kaina Lietuvoje padidėjo 27,5 procento. Iš Baltijos valstybių sostinių cukrus per metus labiausiai pabrango Taline - 45 procentais. Vilniuje jo kaina pakilo 30 proc., Rygoje - 26 procentais. Daugiausia tam įtakos turėjo pasaulio rinkose pabrangęs cukrus.

Mažmeninė cukraus kaina nuo metų pradžios beveik nekito, sausio mėnesį ir šią savaitę vidutinė cukraus kaina siekė 4,08 lito už kilogramą.

Pasak R.Morozovo, dabar pasaulyje cukrus šiek tiek atpigęs dėl to, kad į rinką pateko didelis jo kiekis iš Brazilijos, tačiau šioje valstybėje derlius baigiamas nuimti ir kainos vėl turėtų pradėti kilti. "Europoje prancūzai tikisi 8 proc. mažesnio derliaus nei pernai, kitos šalys tikrai nesieks tokių rekordų kaip 2011-aisiais. Tačiau konkretesnes įžvalgas dėl būsimų kainų daryti dar anksti", - tikino R.Morozovas.

Naikins kvotų sistemą

Dabartinis cukraus režimas turėtų galioti iki 2015 metų, po to esama kvotų sistema turėtų būti naikinama. Manoma, kad pereinamasis laikotarpis galėtų užtrukti iki 2018-2020 metų. Tai reikštų, kad kiekvienas augintojas galėtų auginti runkelius be jokių apribojimų, o cukraus gamintojai galėtų gaminti cukraus tiek, kiek pageidauja. Nebeliktų ir nacionalinių kvotų. Netektų galios ir dauguma kitų cukraus rinkos reguliavimo priemonių. Kartu su kvotomis būtų panaikinta ir minimali cukrinių runkelių kaina - lig šiol buvusi cukrinių runkelių augintojų gyvybingumą palaikanti pajamų garantija.

"Iš šiandien naudojamų rinkos reguliavimo priemonių liktų tik referencinė cukraus kaina - 404,4 euro (apie 1396 litus) už toną rinkai apsaugoti", - teigė K.Patiejūnas.

ES nuomone, panaikinus du dabartinio režimo svertus - kvotas ir minimalią cukrinių runkelių kainą, - atsivertų neriboto cukraus eksporto į pasaulinę rinką galimybės, kurias dėl minėtų ES rinkos reguliavimo priemonių šiuo metu varžo Pasaulinė prekybos organizacija, Europai leisdama eksportuoti tik apie 1,4 mln. tonų cukraus.

Pasak K.Patiejūno, didelio entuziazmo naikinti kvotas nerodo stambiosios ES narės - Vokietija, Prancūzija ir Lenkija. Tradiciškai liberalesnės Švedija, Danija, Airija, Olandija, Anglija siūlymą palaiko.

EK prognozuoja, kad panaikinus suvaržymus cukrinių runkelių Europoje būtų išauginama daugiau, sumažėtų jų supirkimo kaina, o kartu atpigtų gaminamas baltasis cukrus. Tačiau cukraus kainai ES didesnę įtaką darytų pasaulio rinkos svyravimai.

Rengiasi naujoms sąlygoms

Du Lietuvos cukraus fabrikai jau dabar rengiasi metui, kai cukrinių runkelių auginimo bei cukraus kvotų neliks. Augintojai diegia technologijas, kurios leistų mažesnėmis sąnaudomis išauginti didesnį derlių, o perdirbėjai investuoja į įrenginius siekdami sumažinti cukraus gamybos savikainą.

"Stengiamės, kad ūkininkai kuo efektyviau augintų ir gautų kuo geresnį didelio cukringumo runkelių derlių, kad galėtume konkuruoti su Prancūzijos, kitų didelių valstybių gamintojais. Jeigu rinkos atsivers, laimės tie, kuris sugebės mažesne savikaina užauginti runkelius ir gaminti cukrų", - kalbėjo Marijampolės "Arvi cukraus" komercijos direktorius R.Morozovas.

Kėdainių fabrike dabar vykdomi du didžiuliai investiciniai projektai: statoma pirma Lietuvoje 40 tūkst. tonų cukraus talpykla, iš kurios palaidą cukrų galima tiekti tiesiai į pakavimo linijas, bei vandens valymo įrenginiai. Anksčiau atlikta difuzijos cecho rekonstrukcija, įdiegta nauja pakavimo linija, pastatytas kalkių cechas. Visos investicijos Kėdainiuose vykdomos akcininkų lėšomis. Šiemet jos siekia 30 mln. litų, per praėjusius ketverius metus investuota daugiau kaip 80 mln. litų.

"Turime mažinti savikainą, kad galėtume ateityje konkuruoti su konkurentais Europoje. Nesnaudžia ir mūsų augintojai, jie investuoja į našią techniką ir žinias. Su jais dirbame kartu, teikiame konsultacijas, stengiamės, kad derlius būtų kuo didesnis, sąnaudos ir nuostoliai būtų kuo mažesni. Mums neblogai sekasi. Per pastaruosius dešimt metų tame pačiame plote auginamų cukrinių runkelių derlius padvigubėjo. Būsimiems iššūkiams ruošiamės bei tikime, kad būsime konkurencingi ir po reformos", - neslėpė fabriko "Nordic Sugar Kėdainiai" žemės ūkio direktorius S.Mozeris.

Skaičiai

Lietuvoje cukrinius runkelius augina apie 600 augintojų. Iš jų maždaug 400 produkciją tiekia Kėdainių, apie 200 - Marijampolės cukraus fabrikams.

Cukriniai runkeliai auginami 19,4 tūkst. hektarų plote.

Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus. 64,2 tūkst. tonų tenka fabrikui "Nordic Sugar Kėdainiai", 26 tūkst. 43 tonos - Marijampolės "Arvi cukrui".

Tiek cukraus abu fabrikai gali parduoti ES.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"