TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Cukraus kainos rinkos dėsnių nebijo

Cukraus pramonei Lietuvoje 2011-ieji buvo rekordiniai - ir cukrinių runkelių derlius išaugintas didžiausias per visus nepriklausomybės metus, ir cukraus pagaminta neregėtas kiekis. Tačiau ramybė baigiasi - Europa brandina naują šio sektoriaus reformą, kuri atims pajamų garantiją.

Lietuvos mažmeninėje prekyboje per praėjusius metus cukraus kainos pakilo beveik 30 procentų. Net ir gautas produkcijos perteklius cukraus kainos veikiausiai nesumažins. Mat griežtai reguliuojamai cukraus pramonei Europos Sąjungoje (ES) įprasti rinkos dėsniai galioja tik iš dalies - yra nustatomos cukrinių runkelių supirkimo kainos, cukraus gamybos kvotos, importo muitai ir eksporto subsidijos. Europos Komisija (EK) jau siūlo atsisakyti dabartinės tvarkos. Bet cukraus rinkos dalyviai naujovių purtosi - teigia dar nespėję atsigauti nuo 2009-aisiais Europoje vykdytos drastiškos šio sektoriaus reformos.

Pagamino rekordinį kiekį

Fabrikas "Nordic Sugar Kėdainiai" iš praėjusio derliaus cukrinių runkelių pagamino 64,2 tūkst. tonų kvotinio baltojo cukraus ir apie 30 proc. papildomo virškvotinio cukraus, iš viso - daugiau kaip 100 tūkst. tonų. Tai didžiausias kiekis iki šiol Kėdainių fabrike per sezoną pagamintos produkcijos. Pavyzdžiui, 2010 metais fabrikas iš viso pagamino 72 tūkst. tonų baltojo cukraus.

Gamybos sezonas dviejuose krašto cukraus fabrikuose - Kėdainiuose ir Marijampolėje - paprastai trunka nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos.

Kėdainių fabrikas per keturis paskutinius 2011 metų mėnesius perdirbo ir rekordinį cukrinių runkelių kiekį - apie 650 tūkst. tonų.

"Visai dar neseniai tokį kiekį cukrinių runkelių per sezoną perdirbdavo trys fabrikai: Kėdainių, dar Kuršėnų fabrikas Šiaulių rajone ir fabrikas Panevėžyje. Tačiau prieš trejus metus pradėjus investicijas į Kėdainių fabriką, jo našumas padidėjo daugiau negu dvigubai, ir dabar galime tokį kiekį cukrinių runkelių perdirbti viename fabrike, tad kiti uždaryti", - LŽ pasakojo "Nordic Sugar Kėdainiai" žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

"Arvi cukrus" Marijampolėje iš šio sezono derliaus pagamino 26 043 tonas kvotinio cukraus. Kiek pagaminta virškvotinio cukraus, kompanijos atstovai atsisakė atskleisti. "Stengiamės pagaminti maksimaliai, kiek įmanoma", - LŽ prisipažino bendrovės komercijos direktorius Rytis Morozovas.

"Arvi cukrus" apie pusę pagaminto cukraus eksportuoja į Vokietiją, Austriją, Lenkiją bei į Latviją ir Estiją, nes jos cukraus pačios negamina.

"Nord Sugar Kėdainiai" iš Lietuvos išveža kiek mažiau nei pusę pagamintos produkcijos, nemaža jos dalis taip pat keliauja į gretimas Baltijos valstybes.

Po 2009 metais įvykdytos cukraus reformos Lietuvai skirta maždaug 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus kvota. Tik tiek cukraus abu fabrikai gali parduoti ES. Virš kvotos pagamintą cukrų leidžiama parduoti tik trečiosiose šalyse ir tam reikia gauti ES eksporto licencijas.

Tiesa, "likutinį" cukrų itin mažomis kainomis galima parduoti ir ES chemijos pramonei. Tačiau gaunama kaina - mažesnė už savikainą, todėl gamintojai stengiasi dalyvauti konkursuose eksporto licencijoms gauti.

Kainų šuolis prilygo dujų kainai

Lietuvoje parduodamas cukrus pernai brango ne mažiau nei iš Rusijos tiekiamos gamtinės dujos. Per metus baltojo cukraus mažmeninė kaina krašte padidėjo 27,5 procento. Praėjusią savaitę vidutinė cukraus kaina siekė 4,08 lito už kilogramą. Prekybos tinklų "Maxima" ir "Rimi" parduotuvėse kilogramas cukraus kainavo 4,19 lito, "Norfos" - 4,03 lito, "Iki" - 3,91 lito. Tokius duomenis pateikia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema.

"Arvi cukrus" komercijos direktorius R.Morozovas mano, kad kainų šuolį daugiausia lėmė prastas ankstesnio sezono cukrinių runkelių derlius ir dėl to atsiradęs cukraus trūkumas. "Ėjome kartu su pasaulio rinka ir kėlėme kainas. Be to, kainas didinti vertė ir energijos išteklių bei grūdinių kultūrų brangimas, kuris siejamas su runkelių supirkimo kainomis", - LŽ dėstė jis.

Latvijos žemės ūkio rinkos skatinimo centro duomenimis, iš Baltijos valstybių sostinių cukrus per metus labiausiai brango Taline - 45 procentais. Vilniuje kaina pakilo 30 proc., Rygoje - 26 procentais.

Šio centro direktorė Inguna Gulbe mano, kad kainų pokytį lėmė išorinės priežastys. "Visų Baltijos valstybių maisto produktų rinkoms įtaką darė pasaulio procesai. Cukraus kaina pasaulio rinkose pernai pakilo, todėl nereikėtų stebėtis, kad cukrus pabrango ir pas mus", - laikraščiui "Diena" sakė ji. Spėjama, kad kiek didesnį cukraus kainos augimą Taline galėjo lemti praėjusių metų pradžioje Estijoje įsivestas euras. 

Atpiginti nežada

I.Gulbe teigia, kad cukraus pasaulyje jau antri metai pagaminama daugiau nei suvartojama. Tačiau pernai vis tiek fiksuotas 4 proc. gamybos augimas, todėl cukraus kaina pasaulyje pradėjo šiek tiek kristi. "Tai reiškia, kad ir Baltijos šalyse cukrus turėtų arba truputį atpigti arba bent jau nebrangti", - spėjo ji.

Tuo metu "Nordic Sugar Kėdainiai" pardavimo vadovė Vilma Bukėnė aiškino, kad europietiškų cukraus kainų rinkos dėsniai nelabai veikia: nors ES cukraus būtų pagaminta ir mažiau nei reikia, jo kaina labai nedidėtų, nes negalėtų konkuruoti su pigesniu importiniu.

"Kol galioja dabartinis rinkos reguliavimas, nemanyčiau, kad kaina galėtų kristi, turėtų likti dabartinio lygio", - svarstė ji.

Lietuva nukentėjo mažiau  

Šiemet Lietuvoje išaugintas ir rekordinis cukrinių runkelių derlius. Pasak Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininko Kastyčio Patiejūno, tokio nebuvo per 21-erius nepriklausomybės metus. "Abu krašto cukraus fabrikai pagamino apie 138 tūkst. tonų baltojo cukraus - gerokai daugiau nei Lietuvai skirta 90,2 tūkst. tonų kvota. Derlingumas vidutiniškai siekė 7,6-7,7 tonos baltojo cukraus iš hektaro. Tai Lietuvos rekordas. Kita vertus, tai rekordiniai metai ir visai Europai", - sakė K.Patiejūnas.

Tokius gerus rezultatus, pasak jo, lėmė geros oro sąlygos, našus abiejų cukraus fabrikų darbas. Dėl prieš kelerius metus pasibaigusios ES cukraus reformos labai išaugo vidutinis vienam cukrinių runkelių augintojui tenkantis auginamų runkelių plotas (maždaug nuo 10 iki 29,5 ha). Stambesni, profesionaliau besitvarkantys augintojai pajėgė įsigyti našesnius savaeigius kombainus, kuriais dirbant patiriama mažiau nuostolių. Be to, runkelių auginimas sukoncentruotas aplink abu cukraus fabrikus Marijampolėje ir Kėdainiuose, dėl to sumažėjo transportavimo sąnaudos.

Nors buvo uždaryti Pavenčių ir Panevėžio cukraus fabrikai, o nacionalinė cukraus kvota sumažėjo 12 proc., Lietuvai, anot K.Patiejūno, cukraus reformos pasekmės nebuvo tokios skausmingos kaip visai ES, kurią reforma pavertė iš vienos didžiausių pasaulio cukraus eksportuotojų antrąja pagal apimtis importuotoja pasaulyje.

"Reformos pasekmės buvo skaudžios Europos cukraus gamintojams. Siekdami efektyvesnės gamybos, jie uždarė nemažai fabrikų: iš buvusių iki reformos 189 liko 114. Cukrinių runkelių augintojų sumažėjo nuo 285 tūkst. ūkių (auginusių runkelius 2,1 mln. ha) iki 164 tūkst. ūkių (1,4 mln. ha). Pasikeitė ir runkelių auginimo geografija: Latvija, Airija, Slovėnija ir Portugalija visiškai nustojo auginti runkelius, o Vengrija, Slovakija, Ispanija, Graikija ir Italija atsisakė didelės dalies cukraus kvotos", - dėstė jis. 

Po reformos išlikę Lietuvos cukrinių runkelių augintojai pabandė iš dabartinio cukraus režimo išspausti maksimalią naudą. Tarp cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamintojų sudaryti profesiniai susitarimai, kuriais aptartos cukrinių runkelių auginimo ir tiekimo sąlygos iki 2014-2015 ūkinių metų. 

"Susitarimuose užfiksuotos bendros runkelių auginimo ir tiekimo sąlygos, kiekvienais metais tikslinamos tik iki 2014-2015 ūkinių metų sudarytos individualios tiekimo sutartys. Tie patikslinimai dažniausiai susiję su kvotų judėjimu tarp augintojų. Kiekvienais metais sudaromos naujos sutartys tik dėl pramoninių cukrinių runkelių, iš kurių bus gaminamas pramoninis cukrus, naudojamas ne maisto gamybai. Šių runkelių kaina yra mažesnė už kvotinių, tačiau ūkininkai ir juos augina, dažniausiai stengdamiesi kuo efektyviau panaudoti turimą techniką, o tai rodo, kad šiuo metu šis verslas yra gana pelningas", - sakė K.Patiejūnas.  

Savo kvotas augintojai gali perleisti ir pirkti iš kitų, gavę kvotų skirstymo komisijų, dirbančių prie abiejų fabrikų, sutikimą.

Rinkos laukia nauji pokyčiai

Dabartinis cukraus režimas turėtų galioti iki 2014-2015 metų. Praėjusių metų pabaigoje EK pateikė naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos projektą, kuriuo siūloma nuo 2015-ųjų rugsėjo 30 dienos naikinti esamą kvotų sistemą.

"Tai reikštų, kad kiekvienas galėtų auginti runkelius be jokių apribojimų, o cukraus gamintojai galėtų gaminti cukraus tiek, kiek pageidauja. Nebeliktų ir nacionalinių kvotų. Absoliuti dauguma kitų cukraus rinkos reguliavimo priemonių irgi netektų galios. Kartu su kvotomis būtų panaikinta ir minimali cukrinių runkelių kaina - lig šiol buvusi cukrinių runkelių augintojų gyvybingumą palaikanti pajamų garantija. Iš šiandien naudojamų rinkos reguliavimo priemonių liktų tik referencinė cukraus kaina - 404,4 euro (apie 1396 litus) už toną rinkos apsaugai", - aiškino K.Patiejūnas. 

ES nuomone, panaikinus du dabartinio režimo svertus - kvotas ir minimalią cukrinių runkelių kainą, atsivertų neriboto cukraus eksporto į pasaulinę rinką galimybės. Dabar jas dėl minėtų ES rinkos reguliavimo priemonių varžo Pasaulinė prekybos organizacija - Europai leista eksportuoti tik apie 1,4 mln. tonų cukraus.

Pasak K.Patiejūno, ES cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamintojų organizacijos kategoriškai atmetė šiuos pasiūlymus, argumentuodamos tuo, kad sektoriui turi būti leista sutvirtėti po ką tik pasibaigusios cukraus reformos.

"Kol kas didelio entuziazmo naikinti kvotas nerodo ir stambiosios ES narės - Vokietija, Prancūzija ir Lenkija. Tradiciškai liberalesnės - Švedija, Danija, Airija, Olandija, Anglija - EK pasiūlymą palaiko. Jam pritaria ir Estija bei Latvija, o Suomija teigia, kad cukriniai runkeliai auginami ypatingomis geografinėmis ir klimato sąlygomis, ir išsiderėjo teisę mokėti savo augintojams nacionalines išmokas, kurių suma siektų iki 350 eurų (1207,5 lito) už hektarą per prekybos metus", - LŽ sakė K.Patiejūnas.

Lietuvos cukraus sektoriaus dalyviai su Žemės ūkio ministerija yra patvirtinę Lietuvos derybinę poziciją - siekti išsaugoti kvotų sistemą iki 2020 metų.

EK prognozuoja, kad panaikinus suvaržymus, cukrinių runkelių Europoje būtų išauginama daugiau, sumažėtų jų supirkimo kaina, drauge atpigtų ir iš šių runkelių gaminamas baltasis cukrus. Tačiau cukraus kainai ES didesnę įtaką darytų pasaulio rinkos svyravimai.

Skaičiai

Lietuvoje cukrinius runkelius augina apie 600 augintojų. Iš jų maždaug 400 produkciją tiekia Kėdainių, apie 200 - Marijampolės cukraus fabrikams.

Cukriniai runkeliai auginami 17,7 tūkst. hektarų plote. Vidutinis runkelių plotas viename ūkyje išaugo iki 29,5 hektarų (prieš reformą siekė apie 10 ha).

Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus. 64,2 tūkst. tonų tenka fabrikui "Nordic Sugar Kėdainiai", kita dalis - "Arvi cukrus". Tiek cukraus abu fabrikai gali parduoti ES šalyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"