TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dalinasi Klaipėdą: ar uosto krantinės, ar miesto erdvės

2015 08 03 6:00
Buvusi laivų remonto įmonės „Laivitės“ teritorija ir greta esančio Žiemos uosto perspektyva kelia daug klausimų dėl permainų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Po Kalėdų jau bus parengti Klaipėdos uosto bendrojo plano kontūrai ir išryškės, kas kam atiteks. Miesto ir uosto diskusijos dėl teritorijų paskirties žada būti karštos: kur plėsis krovos įmonės ir atsiras nauji molai jūroje, o kas liks viešosioms erdvėms, gyventojų poilsiui prie jūros ir marių. Aišku viena - atskirti miesto ir uosto interesų administracinėmis ribomis neįmanoma.

Uosto bendrojo plano apimama teritorija sudaro 32,6 tūkst. ha plotą, iš kurio daugiau kaip 30 tūkst. ha užima akvatorija jūroje ir 885 ha – vidiniai uosto vandenys.

Klaipėdos miestui aktualiausios 4 plano dalys: uosto pietinės dalies plėtra į marias ir rezervinės teritorijos, maždaug 353 ha privačios ir valstybinės žemės; išorinis reidas jūroje su naujais molais ir nauju uostu; transporto jungtis su Kuršių nerija; prieigos ir viešosios erdvės prie marių senamiestyje.

Šias vietas kaip pagrindines, kurioms savivaldybė turi skirti dėmesio rengdama miesto bendrąjį planą, iškėlė dabartinio Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringą atlikusi kompanija „Sweco Lietuva“. Jai su partneriais šiemet užsakyta ruošti pirmąjį uosto bendrąjį planą. Todėl manoma, kad darbas dviem užsakovams nagrinėjant tas pačias teritorijas Klaipėdos savivaldybei naudingas, nes įtarimų, jog projektuotojai dirba tik uosto interesams, neturėtų kilti.

Pristatydamas Klaipėdos savivaldybės tarybos nariams bendrojo plano vizijas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus aiškino, kad Seime patvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai ir Vyriausybei 2014 metais priimtas nutarimas uosto kompleksui rengti atskirą bendrąjį planą valstybei atrodė reikalingi ir dabar nediskutuotini. Naujovės tikslas - investuotojams pagreitinti planavimo procedūras.

Arvydas Vaitkus: "Suformuotos naujos uosto teritorijos suteiktų galimybę pritraukti krovinių ir uždirbti daugiau pajamų, daugiau mokėti mokesčių."

Uostui reikia naujų teritorijų

A. Vaitkus tarybos posėdyje sulaukė daug klausimų – ir dėl planų sintezės, ir dėl istorinio centro – buvusios įmonės „Laivitė“ teritorijos perspektyvos, ir dėl mažųjų laivų prieplaukos statybos, kuri buvo sustabdyta ir kurią numatoma atnaujinti konstruojant pietinius uosto vartus Kuršių mariose.

Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas pastebėjo, kad uostas tapo 61-ąją savivaldybe, todėl uosto vadovas, atėjęs į politikų ratelį, sprendžiantį, kaip suderinti uosto ekonominius interesus ir miestiečių gerovę, neturėtų jų abejonėmis stebėtis.

Uostas, kaip aiškino A. Vaitkus, rengdamas bendrąjį planą, kurį tikimasi pristatyti visuomenei 2017 metų pabaigoje, nužengęs vienu žingsniu toliau negu savivaldybė. Nes iki šiol atlikta daug darbų, parengta uosto vizija iki 2030 metų. Be to, skubėti reikalauja uostų konkurencija, nes nė vienas jų nesnaudžia, investuoja nuolat.

„Klaipėdos uostas įrėmintas miesto, „Natura 2000“ teritorijos ir Kuršių nerijos. Suformuotos naujos jo teritorijos suteiktų galimybę pritraukti krovinių ir uždirbti daugiau pajamų, daugiau mokėti mokesčių. Vien pietinės uosto dalies išvystymas, pramonės – logistikos parkas, gali sukurti iki 10 tūkst. darbo vietų. Išorinė uosto dalis, dėl kurios būtų apsispręsta atsiradus naujiems užsienio klientų interesams, formuotųsi zonoje, kur yra natūralus 17 metrų gylis. Naujų molų konstrukcija jūroje leistų pagerinti laivybos saugumą, nes dabar molai per žemi, o pietinis – statytas prieš 150 metų, neleidžia net atlikti kanalo gilinimo. Šiaurinės uosto dalies tvarkymas susijęs su pietine, kur turi būti sukurti pietiniai vartai, iškelta orinė elektros linija ir trečioji vandenvietė“, - pagrindines užduotis uosto bendrojo plano kūrėjams vardino A. Vaitkus. Jis sakė neįsivaizduojantis, kaip tai padaryti nederinant ir nediskutuojant su savivaldybe, kurios žodis bus pirmas prieš kitų institucijų, iš viso - 26 derintojų, poziciją.

A. Vaitkaus manymu, uosto bendrajame plane pažymėjus urbanistinės plėtros teritorijas vėliau bus lengviau ir miesto veiklos planuotojams. Jo įsitikinimu, lietuvių požiūryje į uostą likę daug senojo sovietinio mąstymo ir dogmų. Klausimai apie uosto žaliųjų plotų normas ir kultūros paveldo apsaugą, jo užduoti japonams, kai jis šiemet viešėjo Japonijos uostuose, šiems pasirodė visiškai nesuprantami. Japonijoje uostas – tai teritorija, skirta krovai, tačiau greta matomi salas jungiantys grakštūs tiltai primina meno kūrinius ir puošia aplinką.

Klaipėdos miestas ir uostas - drauge.

Ieškoti naudos visiems

Aidas Vaišnoras, kompanijos „Sweco Lietuva“ viceprezidentas, „Lietuvos žinioms“ teigė nesibaiminantis politinių debatų apie uosto bendrąjį planą. Jam yra tekę atlaikyti ne vieną klausimų laviną dėl SGD terminalo, geležinkelių ir uosto studijų ar projektų. A. Vaišnoro manymu, rimtas darbas gali prasidėti ne anksčiau kaip po Kalėdų, kai bus parengta plano koncepcija ir pirmąjį variantą bus galima nagrinėti kompleksiškai.

„Politikai turi brėžti tam tikrą kryptį. Uosto vadovai išdėstė mintis, tai nėra sprendiniai, jas galima pavadinti idėjomis. Planas tik pradedamas ruošti. Uosto idėjos išsakytos ne viename dokumente. Lygiai taip pat ir miestas turi savo idėjų, kurios išdėstytos dabartinio bendrojo plano monitoringe. Neteisinga priešpastatyti sąvokas uostas ir miestas - tai vienas darinys. Institucijų prasme tai dvi atskiros organizacijos - uosto direkcija ir savivaldybė, bet abi kloja idėjas ant vieno stalo. Bet kuriuo atveju planavimo procedūra – ta pati, neįsivaizduoju, kaip sprendiniai gali konfliktuoti vienas su kitu. Viešosios erdvės, arba miesto prieiga prie marių, išorinis uostas ir pietinė jo dalis, gali sukelti daugiausia diskutuotinų klausimų. Viešosios erdvės dėl to, kad tai - miesto charakterio įtvirtinimo poreikis. Bet kartu tai yra ir uosto interesas, nes Klaipėdos uostas – multifunkcinis. jis ne toks, kuris krauna vien naftą ar anglis - juk čia atplaukia ir kruiziniai, ir pramoginiai laivai “, - sakė A. Vaišnoras.

Dėl „Laivitės“ teritorijos, pasak jo, visi jaučia apgailestavimą, kad sprogus nekilnojamojo turto burbului „Memelio miesto“ parengti projektai liko neįgyvendinti, centrinė prieiga prie marių yra apleista. „Teritorija seniai išimta iš uosto, tačiau uosto direkcijos atsakomybė liko. Krantinės ten avarinės. Kiek galima toleruoti situaciją, kai nevyksta jokios veiklos? Žiemos uosto užpylimas – kol kas tik piešiniai. Daug braižėme ir diskutavome su uosto direkcija, KLASCO ir buvusios „Laivitės“ savininkais, SEB banko įmone „Litectus“, kaip tą teritoriją panaudoti. Reikia ieškoti tokio sprendinio, kad visi išloštų. Miesto istoriniame centre didinti krovą - tikrai ne prioritetinis tikslas. Čia būtų ideali vieta formuoti naują administracinį ir verslo centrą, kokio Klaipėdos miestas iš esmės neturi“, - samprotavo „Sweco“ atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"