TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas MOLLERIS: "Europos energetikos politika – Danijos požiūris"

2007 03 06 0:00
"ES importuoja pernelyg daug energijos - pusę visų suvartojamų išteklių. Jeigu šiandien nesiimsime ryžtingų priemonių, artimiausiais dešimtmečiais importo poreikis labai sparčiai didės", - Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Molleris

Po kelių dienų ES valstybių ir vyriausybių vadovai, užsienio reikalų ministrai susitiks Europos Vadovų Taryboje. Bus galima priimti sprendimą, turėsiantį rimtų padarinių lietuviams, danams ir visiems kitiems europiečiams.

Į darbotvarkę įtraukti pasiūlymai dėl veiksmų plano bendrai Europos energetikos politikai ir realiai vidinei energetikos rinkai sukurti. Tai būtų istorinis žingsnis visai Europai. Susitikimas rengiamas tokiu metu, kai energijos kainos ypač pakilo ir susirūpinta, kad ateityje Europa gali nebegauti visos jai reikalingos energijos.

Pernelyg priklausomi

ES importuoja pernelyg daug energijos - pusę visų suvartojamų išteklių. Jeigu šiandien nesiimsime ryžtingų priemonių, artimiausiais dešimtmečiais importo poreikis labai sparčiai didės. Apskaičiuota, kad Lietuvoje apie 90 proc. visos suvartojamos energijos gaunama iš importuojamų šaltinių.

Pastarųjų metų įvykiai turėjo visus įtikinti, kad privalome mažinti savo priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Daugelis lietuvių puikiai prisimena prieš šiek tiek daugiau nei metus kilusį Rusijos ir Ukrainos konfliktą dėl dujų bei neseną konfliktą tarp Rusijos ir Baltarusijos. Abiem šiais atvejais laikinai sutriko tiekimas ES. Be to, Rusija vis dar neatnaujino naftos tiekimo į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą "Družbos" naftotiekiu.

Mūsų sugebėjimas užsitikrinti energijos tiekimą ir suvaldyti priklausomybę nuo išorės tiekėjų daro reikšmingą įtaką užsienio ir saugumo politikai.

Tačiau galvodami apie tiekimo saugumą neturėtume pamiršti, kad energija taip pat yra prekė. Visi suinteresuoti, kad šia preke būtų prekiaujama gerai funkcionuojančiose rinkose ir kad ji nebūtų bereikalingai politizuojama. Mūsų laukia sunki užduotis - išaiškinti tai išorės partneriams, tokiems kaip Rusija, Kinija ir Indija.

Reikia atskirti

Svarbus žingsnis kuriant efektyvią rinką yra vadinamasis "išskaidymas" - gamybos priemonių nuosavybės atskyrimas nuo perdavimo infrastruktūros nuosavybės. Tai pats efektyviausias būdas užtikrinti, kad bus gana daug investuojama ir kad šis sektorius bus veiksmingai valdomas. Drauge tai sumažintų didelio biurokratinio reguliavimo poreikį. Danijoje toks atskyrimas jau įgyvendintas, ir mūsų patirtis yra labai pozityvi.

Lemiamą reikšmę efektyviai energijos rinkai turi konkurencija. Šiandien koncentracija yra per didelė, o tarpvalstybinės prekybos mastas labai mažas. Todėl nepaprastai svarbu atverti rinkas ir užtikrinti efektyvų reguliavimą. Nė vienas operatorius neturėtų turėti galimybės nepagrįstai veikti kainų ir tiekimo. Tai taikytina ir užsienio operatoriams.

Įgyvendindami Europos geros kaimynystės politiką turėtume kviesti kaimynines šalis tapti mūsų vidinės energetikos rinkos dalimi. ES gali labai daug sutaupyti pradėjusi efektyviau naudoti energiją. Tai ypač aktualu tokioms šalims, kurios, kaip ir Lietuva, dar visai neseniai naudojo gana pigią energiją. Rimtos pastangos didinti energetinį efektyvumą gali daug prisidėti mažinant priklausomybę nuo išorės tiekėjų, duoti ekonominės naudos ir užkirsti kelią klimato pokyčiams.

Danijos pavyzdys

Pagal BNP duomenis Danija yra pati efektyviausia energijos vartotoja visoje Europoje. Jau 25 metus mūsų ekonomika plečiasi, o energijos suvartojimas nedidėja.

Toks ekonomikos plėtros atsiejimas nuo didesnio energijos suvartojimo tikrai įmanomas. Reikiamos priemonės prieinamos visiems.

Taip pat turėtume daryti viską, kad iki 2020 metų taptų privaloma 20 proc. visos suvartojamos energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai turi būti privalomas tikslas, jei norime, kad mūsų pastangos būtų ilgalaikės. Naujų galimybių suteikia vėjo energija ir antroji biodegalų generacija. Technologijos plėtojamos labai sparčiai. Danijoje atsinaujinančios energijos dalis yra didžiausia Europoje. Turime Atominės energetikos agentūrą, tačiau jau laikas įkurti atsinaujinančios energijos agentūrą. ES taip pat privalo daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams, skatinantiems naujų technologijų plėtrą. Mūsų vizija yra pagaliau išsivaduoti nuo varginančios priklausomybės nuo iškastinio kuro.

Nėra jungčių

Kad vidaus rinka taptų realybe, mums reikia fizinės infrastruktūros, sujungiančios visas ES nares. Tokio tinklo kol kas nėra. Pavyzdžiui, Baltijos šalys elektros energijos požiūriu yra labai izoliuotos. Joms galėtų padėti naujos linijos, jungiančios su Šiaurės Europos šalimis, tačiau ypač svarbi yra jungtis per Lenkiją. Tą patį galima pasakyti ir apie dujas.

Kai šis tinklas bus sukurtas, joks išorės tiekėjas nebegalės nutraukti tiekimo į vieną ar kitą ES dalį. Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiuose susitikimuose politiniai Europos vadovai priims itin svarbius sprendimus. Bendra energetikos politika taps Europos ateities ekonomikos dalimi. Ji turės lemiamos įtakos Europos šalims efektyviai veikti už savo ribų.

Privalome gerai įvertinti visas perspektyvas. Kaip Danijos užsienio reikalų ministras tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe žengti reikšmingą žingsnį Europos labui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"