TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Danų kiaulės gamins elektrą

2013 01 19 6:30
Vidutinis biodujų jėgainių galingumas Lietuvoje yra apie 300 kW. /LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos biodujų energetikoje naujas postūmis. Kitais metais pradės veikti dvigubai daugiau biodujas naudojančių elektrinių, negu jų pastatyta per pastaruosius 15 metų.

Lietuvoje investuojanti Danijos kiaulininkystės įmonė pranešė pradedanti biodujų jėgainių statybas prie 9 jos valdomų kiaulininkystės kompleksų iš 11. Į jėgaines, kurių kiekvienos galingumas - 1 megavatas (MW), danai investuos 100 mln. litų. Planuojama, kad pirmosios biodujų jėgainės pradės veikti jau 2013 metų gruodį, o visos devynios savo veiklą pradės vėliausiai 2014-ųjų pabaigoje.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje biodujų energetikos istorija prasidėjo prieš 15 metų, tačiau iki šiol veikia tik 11 biodujų jėgainių, kuriose gaminama elektros arba elektros ir šilumos energija.

Uždirbs ir ūkininkai

"Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo srutų laistymo sezonai. Jų metu kiekvieną pavasarį ir rudenį tręšiami to pageidaujančių ūkininkų laukai. Kadangi ūkininkai ne visada turi galimybę patręštus laukus laiku aparti, nuo jų sklinda nemalonus kvapas. Būtent šiai situacijai pakeisti ir statome biodujų jėgaines, kuriose perdirbtas mėšlas taps beveik bekvapis ir nebekels nepatogumų kaimynams", - sakė "Saerimner" generalinis direktorius Saulius Leonavičius.

Srutos į biodujų jėgaines be jokio sąlyčio su oru pateks tiesiai iš tvartų ir čia bus sumaišomos su kukurūzų mase. Per jėgainėse vykstančius fermentacijos procesus išsiskirs dujos, kurios bus išgryninamos ir deginamos kogeneraciniuose varikliuose. Per deginimo procesą bus gaminama elektra, kuri bus parduodama į bendrą šalies elektros energijos tinką, ir šiluma, kuria bus šildomos kompleksų patalpos.

Srutų iš kaimynystėje gyvulius laikančių ūkininkų "Saerimner" nepirks, nes užteks ir savos žaliavos, tačiau kukurūzų bendrovė neaugina, jais, kaip tikimasi, padės apsirūpinti ūkininkai. Projekto rengėjai tvirtina, kad pritrūkus kukurūzų biodujų gamybai tiks ir bet kokia kita žalia masė, netgi žolė.

S.Leonavičiaus teigimu, nuo 2000-ųjų jau investavusi 190 mln. litų "Saerimner" dėl susiklosčiusios kiaulininkystei nepalankios situacijos Lietuvoje kol kas susilaiko nuo tolesnių investicijų į savo tiesioginio verslo plėtrą.

Bumo nežada

Lietuvos biodujų asociacijos (LBA) konsultantas Darius Strazdas LŽ teigė nesitikįs, kad danų investicijos paskatins jų pavyzdžiu sekti ir daugiau ūkininkų, juolab kad biodujų jėgainių įranga nėra pigi, o investicijų grąža nedidelė.

LBA 2011 metais skaičiavo, kad bendra biodujų jėgainės projekto kaina paprastai yra apskaičiuojama pagal principą - 15-20 tūkst. litų vienam elektros kilovatui. Didžiąją šios sumos dalį, be abejo, sudaro įrangos kaina.

Elektrinių įrangą tiekiančios, konsultuojančios ir prireikus statančios UAB "Bio Vatas" vadovas Saulius Pilka LŽ teigė, kad tokia kaina yra "arti tiesos". "Logiška, kad kuo didesnis planuojamos statyti jėgainės projektinis galingumas, tuo sąlygiškai pigiau kainuoja įranga", - tvirtina verslininkas.

Pasak jo, pastaruoju metu investuotojų, norinčių statyti biodujų jėgaines, lyg ir nemažai, tačiau kiek iš tikrųjų yra rimtų ketinimų, bus matyti tik pasibaigus elektros energijos aukcionui, kuriame bus parduodamos elektros energijos supirkimo kvotos. Be to, visų bioenergetikų, kaip ir saulės energetikų, akys nukreiptos į Seimą, kuris turėtų pritarti skubioms Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms arba jas atmesti.

Biodujų jėgainėms už elektros energiją šiemet nustatytas skatinamasis tarifas yra 59 ct/kWh, kai elektrinės galingumas neviršija 30 kW, 55 ct/kWh gali būti mokama už elektrą, pagamintą jėgainėse, kurių galingumas neviršija 500 kW, o "Saerimner" gali pretenduoti į ne didesnį kaip 48 ct/kWh tarifą.

LBA konsultanto teigimu, tik mažųjų biojėgainių savininkams už elektrą mokama pagal nustatytą maksimalų kompensacinį tarifą, o galingesnių elektrinių gaminamos elektros maksimali kaina ir supirkimo kiekiai nustatomi aukcione.

"2011 metais priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, elektros energiją pagal skatinamuosius tarifus gali parduoti tik investuotojai, nesinaudojantys ES paramos lėšomis", - sako D.Strazdas.

Vidutinis biodujų jėgainių galingumas Lietuvoje, anot jo, yra apie 300 kW. "Jeigu biodujų jėgainių atsirastų daugiau, savaime kristų ir elektros kaina aukcione, todėl tikrai pasveikinčiau danus, pasiryžusius rizikuoti", - teigia jis.

Specialistų skaičiavimu, susiklosčius palankiai kainai ir optimaliai panaudojant galias, investicijos į biodujų jėgainę gali atsipirkti per 7-10 metų. Toks objektas gali būti eksploatuojamas vidutiniškai 15 metų. Kaip LŽ tvirtino "Saerimner" atstovai, planuojamos pradėti statyti jėgainės prie kiaulininkystės kompleksų turėtų veikti bent 25 metus.

FAKTAI

Erdvė plėstis

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2011 m. Lietuvoje buvo parduota 13 mln. kubinių metrų biodujų.

Jėgainių, parduodančių elektros energiją, bendra instaliuota galia buvo 13,6 MW ir apie 15 šilumos megavatų. Šios jėgainės 2011 m. pagamino ir pardavė beveik 30 tūkst. gigavatvalandžių elektros energijos.

Lietuvoje potencialiai būtų galima įrengti per šimtą bendros 62 MW galios ir 80 MW šiluminės galios biodujas naudojančių jėgainių.

2011 m. ES buvo pagaminta 35,9 TWh elektros energijos iš biodujų.

Latvijoje tokias jėgaines yra įsirengę beveik visi ūkininkai, laikantys 300-400 gyvulių bandas.

Projektų ekonominiai rodikliai

Vidutinės santykinės projekto investicijos - 15-20 tūkst. litų elektros energijos kilovatui.

Paprastas tipinių projektų investicijų atsipirkimo laikas esant dabartinėms energijos ir kuro kainoms - 9-13 metų.

Tipinių projektų vidinė pelno norma parduodant visą elektros energiją ir 60 proc. pagamintos šilumos - 2,3-6,6 procento.

Projekto atsipirkimo laikas naudojantis 50 proc. ES parama - 5,5-7 metai, pelningumas - 14-20 procentų.

Tipinio energetikos projekto nesinaudojant ES parama, kai elektros energija superkama po 60 ct/kWh, pelningumas - 14-20 procentų.

Šaltinis: Lietuvos biodujų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"